SM paieškų tarnyba

#121
verysad.gif

žinai ieškot tai aš ieškosiu bet kokių atveju o va ką darysiu suradus čia jau atsargiau galvoju.. gal man užteks sužinot kaip jam sekasi ... o gal ir kažkas daugiau... na retai kada pasitaiko kad sesei / broliui jaustu neapykanta.. labiau tėvams gal? jeigu jis nežino savo praeities tada gal būt taip , o jeigu žino gal nepyktu labai? aplamai jeigu nežino manau aš juo tik domėčiausi kuo užsiima kaip gyvena ir pan o aš atskleisčiau tiesą? nežinau gal su jo tėveliais pabandyčiau pabendraut? žodžių jau vietoj bandyčiau kažką galvot , bet pirmiau reikėtu rast......... aš norėčiau būt surasta jei man tai būtu visada yra "kraujo šauksmas"...
Atsakyti
#122

aš čia taip garsiai kad pas mus niekas neprapuolė ir ieškoti mūsų niekas neieškos ir mes neturim. Iš tiesų ne visai taip. anksčiau buvau labai didelė paieškų entuziastė- ieškot. Ieškot pamesto tetos vaiko, ieškot kokių nors giminių, žmonių žinančių ką nors apie mano prosenelį pragėrusio bajorystę ir pabėgusio Argentiną, čia iš mamos pusės. Man buvo labai įdomu sužinot ką nors apie tą žmogų kuris va taip paliko pernkis vaikus , žmoną- nusipirko bilietą į laivą ir išplaukė. Paskui labai norėjosi jau vėliau emigravusių į JAV mamos giminaičių ieškoti. O ir mama dažnai labai gražiai pasakodavo kaip ten su savo puseserėm draugavo ir kaip jų trūksta. Bet labiausia man norėjosi rasti nors kokių nors mano tėvo giminių, jis uaugo su patėviu, jo tėvas mirė kai jam buvo pusantrų, ir mama ištekėjo už kito. Aš panaši į tėvą, jis į savo tėvą panašus buvo. Kažkuriuo gyvenimo tarpu jaučiausi, kad kaip tik tų giminių ir trūksta kad aš jiems, teisingiau jie man - artimi turėtų būti. Nieko nedariau, ir dabar nieko nedarau- tiesiog pasakoju. Paskui atsirado mano sūnus. Ir nuo to karto man kažkaip pats tas noras kažko ieškoti dingo pats savaime. Galvodavau kodėl, o dabar man atrodo kad jau žinau ir atsakymą kodėl aš kažko norėjau kažką rasti- man paprasčiausia trūko kam atiduoti, pasidalinti ta maeile kuri per daug metų buvo sukapta. Vieniems jos tiesiog nereikėjo, kiti nebuvo pajėgūs suprasti ką aš jaučiu ir nepajėgūs to priimti. Užtat blaškiausi.
Galvoju, kaip karštligiškai Lera nori surasti, irgi kažkoie panašūs jausmai?
Atsakyti
#123
na jausmai gal ir panašus bet ne visai .... matai aš labai nenoriu atviraut viešai todėl gal nelabai aiškiai kalbu...

šiandien sužinojau kad jis įvaikintas buvo šešerių metu , nemanau kad jis nepamena nieko .......
Atsakyti
#124
Lera, tai reiškia yra kažkokių paieškos rezultatų? smile.gif ar dar anksti džiaugtis?
Atsakyti
#125



Nu manau , kad tikrai verta ieškoti . Bent jau ,kad pasakyti labas . Suprantu kada būna vaikai , bet kaip suaugę žmonės . Lera jau daug žinai ,kad nuo 6 metų jau nebebus naujiena ,kad apsireiši jo gyvenime . Gal jis pats nedrįsta ieškoti gal irgi galvoja ,kad jis nebuvo reikalingas. Nenorės matyti ir nematys . Bet juk galite susitikę pakalbėti . Sekmės didelės dėl to direktorės kuri ten dirba ir pati mamulia žino ,kas ten per asoba . Nes mes esam kažkada su ja buvusios tuose vaikų namuose . Tai gal jos tik tas nusistatymas , kad neduoti žinių apie tą žmogų . Kokia laida būtu ,gal ji net padėtu ta informacija atskleisti .
Atsakyti
#126
QUOTE(mamulia @ 2009 05 28, 20:10)
Lera, tai reiškia yra kažkokių paieškos rezultatų? smile.gif ar dar anksti džiaugtis?

oj labai anksti , sužinojau tik kada ir nuo kada buvo vaikų namučiuose , ir kada ji įvaikino , bent jau patvirtino kad įvaikino ... kažkada sakė kad medikų šeima.. žinojau istoriją biški kitaip ir kad ji įvaikino ne 3 kaip buvo manoma o šešerių man buvo be galo netikėta.. tada galvoju gal nesugriaučiau labai gyvenimo? manau jis tikrai žino kad įvaikintas.. ir plius juk jau ne mažas vaikas.... nežinau net...

jei galėčiau viešai atviraut daugiau papasakočiau .... nes istorija bendrai tikrai nėra eiline.... nors ir gaubia kažkiek melo ir paslapties... bet netrukus žadu viską sužinot...

QUOTE(Angelosparnas @ 2009 05 28, 20:57)
dėl to direktorės kuri ten dirba ir pati mamulia žino ,kas ten per asoba .  Nes mes esam kažkada su ja buvusios tuose vaikų namuose . Tai gal jos tik tas nusistatymas , kad neduoti žinių apie tą žmogų . Kokia laida būtu ,gal ji net padėtu ta informacija atskleisti .

aš nenustosiu tau dėkot turbūt niekada , ačiū tau už viską wub.gif

o kas per asoba? turėčiau suprast nelabai malonus žmogus? aš jai parašiau ji atraše .. o paskui iškart man paskambino ir klause iš kur viską žinau ir kad negali suteikt mano jokios informacijos nes aš ne motina štai toks buvo mūsų pokalbis.

o va pvz su įvaikinimo tarnybos direktore ( na man atrodo ji direktore) bendraujam nerealiai , žmogus kaip reta geranoriškas mielas ir malonus , tikrai įkvepiantis optimizmo ne veltui tokioj srity dirbą.... kažkaip tiesiog jaučiu kad jai "negaila" man padėt rast broliuką...

dabar va galvoju gal dar verta kreiptis į vaiko teisių apsaugos tarnybą? nes ten kreipsis ir iš įvaikinimo agentūros? kad neapkraut jų labai pabandyt pačiai?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Lera: 28 gegužės 2009 - 21:26
#127


Lera ,

Tai nereikia man dėkoti . Nes aš nieko nepadėjau tau . Nes negalėjau padėti . Deja ,kaip bebūtu gaila . Esu daug tokių istorijų girdėjus laimingų iš žmonių kurie yra tą žingsnį jau yra žengę . Tai tiesiog noriu padrąsinti tave ir kitus ,kad tikrai verta . Net jeigu įvyktu pirmas atstumimas . Kurio gali bijoti . Mano geriausios draugės istorija yra tokia , kad jį susirado ir ją atstumė . Bet praėjus 5 metams po atstumimo jie susidraugavo Nes tiesiog ji buvo atkakli , bet neįkyri . Tai yra du skirtingi dalykai . Ir man taip gera matyti tą bendravimą . Ir noriu palinkėti ir kitiems . Jie dabar yra neiškiriami atsigriebia už praleistą laiką . Niekada nereikia nuleisti rankų . Sužinoti savo šaknis tai kas brangu . Bet niekada nežinai ,kaip gyvenime viskas išsirutulios .

Dėl direktorės ji kietas riešutėlis . Nesinori nieko rašyti pasiskaityk apie tuos vaikų namus . Kažkurį laiką ten buvom nepageidaujamos kaip supermamos . Ir "srovės" rodė apie tai . Kai kurios mamos nuleido visai rankas . Tai gera matyti ,kad kitos mamos vistiek eina ten . Vaikai juk nieko dėti .

dabar va galvoju gal dar verta kreiptis į vaiko teisių apsaugos tarnybą? nes ten kreipsis ir iš įvaikinimo agentūros? kad neapkraut jų labai pabandyt pačiai?

Manau ,kad visur verta kur tik įmanoma . Kad gautum rezultatą kurio trokšti . Jai visos duris užsidaro ,bet yra juk yra langai ir kaminas . wub.gif

Didelės sekmės
Atsakyti
#128
QUOTE(Angelosparnas @ 2009 05 29, 09:50)
Lera ,
Tai nereikia man dėkoti .  Nes aš nieko nepadėjau tau .
Didelės sekmės

man nebūtinas pasiektas finišas , aš dėkinga žmogui kiekvienam bent jau už pastangas , už norą , pats finalas nėra svarbu pats žmogaus noras. niekada tokiu dalykų nepamirštu smile.gif

na dabar su didžiuliu nekantrumu laukiu atsakymo iš įvaikinimo namų wub.gif tikiuosi kitos savaites pabaigoj jau kažką sužinot.. man užtektu pavardės tu žmonių kurie jį įvaikino arba jo dabartines iš esmes tas pats .... tikiuosi ĮV tarnybai suteis daugiau info vaikų namai nei man...


ačiū už palaikymą wub.gif
Atsakyti
#129
Lera, mažais žingsniukais, bet visgi judi į priekį, ir tai išties smagu girdėt smile.gif
Atsakyti
#130
QUOTE(mamulia @ 2009 05 30, 08:46)
Lera, mažais žingsniukais, bet visgi judi į priekį, ir tai išties smagu girdėt smile.gif

ta va svariausia kad į priekį o ne atgal.. manau šios savaites pabaigoj jau gausiu kokios nors info...

vakar galvojau kad ji gal įvaikino vyresni žmonės? man atrodo kad kai jauni labiau nori leliu mažu bent jau iki trijų metų? o jam jau buvo septyneri, manau tokio amžiaus vaikai visada sunkiau sulaukdavo įvaikinomo g.gif

kitas dalykas kuo daugiau visko sužinau tuo daugiau klaustukų man atsiranda....
Atsakyti
#131


Bet jau greit sužinosi visai nedaug liko laukti 4u.gif . Jaučiu nekantrauji įdomus dalykas aš irgi lotuliukas.gif
Atsakyti
#132
aš ne tai kad nekantrauju baigiu oda nusilupt jau lotuliukas.gif kad jau greičiau savaites galas gal kas paaiškėtu jei ne tai dar savaite reikėtu laukt eh.. bet ką padarysi doh.gif kantrybes kantrybes ir dar karta kantrybes kurios neturiu nei lašelio blink.gif
Atsakyti