QUOTE(wit @ 2010 04 17, 09:52)
Moonte, as kiek suprantu, jus jau buvote istekejusi? ar mes cia kalbame apie tas, kurios jau buvo santuokoje? nes mano manymy, tai yra du absoliuciai skirtingi dalykai -tos, kurios yra ir buvo tik sugyventines ir tos, kurios jau buvo istekejusio.. as buvau istekejus, dabar esu sugyventine, taciau man jau nebeidomu ir nera jokio noro nei siekiamybes isteketi...
o jusu mastymas apie tai kaip jusu sunu uzpuls mergos su planais mane stebina.. sunku bus tai kuria jis issirinks,.. labai sunku
Taip as patyrusi abi busenas. Pirma karta tekejau, nes buvau jauna, lengva buvo itakoti is salies, pagrindinis argumentas, kad tuo metu i liberalius santykius visuomene ziurejo nepalankiai, ne taip kaip dabar. Jei butu tokia pat situacija kai nudiena, jokiu budu netekeciau. Paaiskinsiu, kad butu suprantamiau, del kokiu priezasciu as taip galvoju. Man snatuoka nebuvo vertybe, esu is prigimties stebetoja, teko matyti, kad santuoka, tokia kaip statusas nieko neduoda, vede zmones elgiasi amoraliai savo sutuoktiniu atzvilgiu ir tai juos nestabde. Rate kuriame sukausi skirybos buvo norma ir vesti savo draugu zmonas, o pastarieji, ju ir t.t. Jau gilioje jaunysteje supratau, kad ne statusas daro santuoka vertybe.
As negalvoju, kad uzpuls, jos jau dabar sukiojasi, net apie mano namus, o jis juose negyvena. Sunui patariu, isvaziuoti is LR, neafisuotis kas yra. Lai turtas buna staigmena nuotakai.
Papildyta:
QUOTE(Subjektyvi @ 2010 04 17, 10:09)
Moonte, o jei ji neturėjo galimybės užsidibti tų "savų" pinigų, nes atsisakė savos karjeros vardan vyro sėkmės, leido jam daryti pinigus, karjeras, tuo metu gimdė ir augino ir JO vaikus, sau pasiliko buities rūpesčius, laikė visus keturis kampus, kol vyras dirbo nuo..iki ir realizavosi. Ar ji kalta? Ne. Ji tiesiog buvo išmesta kaip tas šuo.
Papildyta:
Ne, MANO gyvenime vyrai nemėtė šimtinių, nes esu ištekėjusi tik vieną kartą ir kolkas nesiruošiam skirtis. Bet jei likimas bus nepalankus, neliksiu gatvėje be nieko. Nes mano vyras rūpinasi ne tik vaikais, bet ir manim. Jis nemano, kad gyvenu pagal planą chuliganą ir gviešiuosi bendro turto sau. Nes jis yra bendras, mūsų visų. O ne tik vyro, nors jis uždirba daug daugiau už mane. Tačiau mano indėlis į šeimą ne ką mažesnis, įvertinant pinigine išraiška.
Na matot, as irgi istekejusi uz to paties ir gyvenu su tuo paciu susimetusi. Tad nemanau, kad cia koks... Skirtumas tas, kad nei jis nei as nesedime vienas kito pinigineje ir galime savimi pasirupinti patys. Todel mums visiskai neaktualu, koks ir kieno indelis yra lemiamas. Mano vyrui patinka, kad as savarankiska, o man patinka, kad jis liberaliu paziuru ir taikstosi su mano keistenybemis, nevarzo mano projektu, polekiu, neremina mane stereotipines seimynines motereles remus.
Pasakysiu, taip. Man visiskai negaila tokiu moteru, nors suprantu jas. Jos pacios savo veiksmais save ivare i tokia padeti. Jei pats i save ziuri kaip i pasluoste, ir save apriboji tik pasluostes vaidmeniu, tokie ir rezultatai, juk negali stebetis, kai kitas i tave pradeda ziureti, kaip i pasluoste. Is tokios aukos nieko gero, vaikai isaugs, vyrui bus neidomi.
Visada rasiau ir vel pakartosiu, jei moteris nori ir sugeba tvarkytis namuose, puiku, relaizuoti asmenybe gali save visur, bet lai neuzmirsta saves, ruosa namuose, juk neatima is jos galimybes lavintis, rupintis savimi.
Manau, nelabai butu korektiska kaltinti moteri karjeriste, kad ji skiriasi su ambiciju neturinciu vyru, kuris savo sugebejimus realizuoja prie TV ekrano.
Bet tai juk ne i tema.