SUTINKU !
.. prasideda depresija, pykčiai šeimoje ir su kitais , pyktis ant viso pasaulio 
- tokio gyvenimo nereik nei mum, nei vaikam.
Bet as to nedarysiu, nes man, tiesa sakant dzin, manykit kaip norit. Cia kaip ir su tuo sviestu - kai tik prasitariau, visos piestu soko, o paskui jau ziuri - ups 
................... 
. Tuo labiau, kad tai toks budas, kad pakenkti niekuo negali 
, net pusę metų turėsim laukti? . Aš jau tikiuosi, kad po pusmečio mūsų čia nebebus . Ausru, labai jau ilgas laiko tarpas 
. O jei rimtai, kažkodėl aš netikiu jokiais stebuklingais AD gydymo būdais. Nu nėra dar jų pasaulyje . Jei kažkas tikrai tikrai tokio būtų, tai apie tai būtų atvirai kalbama ir tarp sergančių, ir tarp gydytojų, ir spaudoje, ir t.t. Jau prieš 15 metų AD buvo, tik gal mažiau apie jį buvo šnekama, greičiau tai buvo vardijama kaip alergija. Praėjo tiek metų, o efektyvaus gydymo taip ir nerasta. Nekalbu vien apie Lietuvą. Ir Ispanijoje pilna AD sergančių vaikų. Aš asmeniškai į kažkokį gydymą, kuris GALBŪT padės mano vaikui, investuočiau tik tokiu atveju, kai padėtis būtų išties labai kritiška. O dabar tiesiog gyvenu Tikėjimu, kad mano vaikas išaugs, kad ateis diena, kai mes net neprisiminsim to AD ir to, ką išgyvenom . O kadangi Tikėjimas turi didžiulę galią, tai... . Mano močiutė šventai tikėjo pasveiksianti net tuomet, kai gulėjo paslika lovoje, kai reikėjo ją maitinti, vartyti, kai gydytojai reiškė užuojautas ir sakė, kad vilties nebėra. Bet močiutės Tikėjimas padarė stebuklą - liga ėmė trauktis (ji nepasveiko, tik ligos eiga gerybine patapo). Močiutė ne tik kad atsistojo ant kojų ir pati valgė, bet su dieduku savo mašina apvažiavo Karpatus, piršliavo 25 vestuvėse, o kai netikėtai po 10 metų (nuo tada, kai gydytojų buvo "nurašyta") sutiko vieną kažkada ją gydžiusį gydytoją, tai tas amo neteko ir tiesiai šviesiai močiutės paklausė - tai jūs dar gyva????????? . Taip, gyva, ir jubiliejų ne vieną atšventusi, ir ne vieną savo giminaitį, dar už ją jaunesnį palaidojusi. Aišku sveikata jau prasta, bet su tiek ligų, kiek ji turi, tai čia dar super super 
- dar net nezino apie ka kalba, o jau is karto pries nusistate . Bijo zmones naujoviu, geriau jau senu tiesu isikibe laikosi - turbut saugiau jauciasi 
- dar net nezino apie ka kalba, o jau is karto pries nusistate . Bijo zmones naujoviu, geriau jau senu tiesu isikibe laikosi - turbut saugiau jauciasi 
- dar net nezino apie ka kalba, o jau is karto pries nusistate . Bijo zmones naujoviu, geriau jau senu tiesu isikibe laikosi - turbut saugiau jauciasi kas cia pasake,kad pries kazka naujo As ir bandau viska nauja,kad tik padietu,kaip sakant,skestant ir uz siaudo grebiesi 
Bet svarbiausia ir yra tikejimas,kad viskas bus gerai ir kazkas tau butinai pades ir viena grazia diena isvis nieko nereikes
, gi rūpi dabar mums visoms
kas cia pasake,kad pries kazka naujo As ir bandau viska nauja,kad tik padietu,kaip sakant,skestant ir uz siaudo grebiesi Bet svarbiausia ir yra tikejimas,kad viskas bus gerai ir kazkas tau butinai pades ir viena grazia diena isvis nieko nereikes . O as dar turiu toki isitikinima, kad kas iesko - tas randa 
, gi rūpi dabar mums visoms . Bet va ir vel forumas sujudo, sukruto, vel gyvenimas verda 
.
Bet as to nedarysiu, nes man, tiesa sakant dzin, manykit kaip norit. Cia kaip ir su tuo sviestu - kai tik prasitariau, visos piestu soko, o paskui jau ziuri - ups ................... . Tuo labiau, kad tai toks budas, kad pakenkti niekuo negali . Tikiuosi ta mama, su kuria kalbėjai, ne kokia platintoja kaip toji su TF - dar net nezino apie ka kalba, o jau is karto pries nusistate . Bijo zmones naujoviu, geriau jau senu tiesu isikibe laikosi - turbut saugiau jauciasi . Aš tik sakau, kad nepulčiau stačia galva kišti milijonus ir bandyti labai mažai žinomus būdus, kad padėti vaikui. Taip daryčiau būtent aš. O juk kiekvienas iš mūsų daro taip, kaip jam atrodo geriau. Aš rizikuoju tik gerai įsitikinus kažkuo. Vat jei tas būdas padėtų ne vienam ir ne dviems vaikams, jei apie tą būdą kažką žinotų platesnis ratas žmonių, tame tarpe ir bent jau vienas kitas gydytojas, tuomet taip, rizikuočiau ir aukočiau tuos milijonus. Bet vėl gi su protu. Nes jei matai, kad vaikui augant padėtis gerėja, kam tuomet tuos milijonus kišti? Nu aš gal skūpi ir baisi mama pasirodysiu taip sakydama , bet kadangi ant milijonų nemiegu, tai viską labai gerai apsvarstau prieš plačiai atverdama piniginę. Aišku, nežinau aš tos sumos, kurią tu žadi investuoti į vaiko pagijimą, bet tavo tas pasakymas "ojojoi kiek pinigų" verčia galvoti ne apie vieną tūkstantį litų . O as dar turiu toki isitikinima, kad kas iesko - tas randa . Čia mano tokia nuomonė. Esu įsitikinus, kad kiekvienas ateiname į šį pasaulį su tam tikru Likimu, su tam tikra užduotimi. Ir kartais gali per galvą verstis, bet nebus taip, kaip tu nori. Tiesiog tau gal tai neduota. Juk vaikai jau nuo pat gimimo vienas nuo kito skiriasi, mes juk irgi nevienodos. Juk nežinome kuo taps mūsų vaikai užaugę. Galim kažin ko jiems norėti ir įsivaizduoti vaikus tokiais, kokius norėtume juos matyti, bet juk ne viskas nuo mūsų priklauso, ar ne? . Tegul tas būdas tampa perversmu AD gydyme . Duok Dieve... Gal tuomet nebetektų kankintis dėl AD tūkstančiams vaikų visame pasaulyje 
. Tikrai lauksim jūsų gydymosi rezultatų ir pergalingo sakinio - mes sveiki
. Tikiuosi ta mama, su kuria kalbėjai, ne kokia platintoja kaip toji su TF . Tai nera griebimasis siaudo ar paskutine viltis ar kazkas panasaus. Mums jau ir taip palyginti neblogai pagal ankstesne situacija, atrodo jau ismokom gyventi su sita liga, atsirinkom priemones, kurios mums tinka. Bet juk visada norisi, kad butu dar geriau, ar ne? Nepades, tai nepades, i nevilti del to nepultume. 
Nebijokit naujoviu ( ir meskit tuos savo sintetinius lauk) 
