Neramus, pastoviai zirziantis, irzlus, nervingas k

Vyro nekeik, likimas jam jo dalį atseikės pats. Nes keiksmas gali tau pačiai bumerangu sugrįžti. Džiaukis, kad yra šalia mama, brolis, kurie padeda. Tad nesi visai viena su savo bėda. Dėl pampio keitimo ar kojinyčių dėjimo... Mano mazgis anksčiau irgi sunkiai duodavosi, vis dūkti, spardytis jam norėdavosi tuo metu, kai visas apsiš... būdavo. Tekdavo kartais ir in subinę pliaukštelėti, kad nurimtų.

Na, aš dar kartą tau rekomenduočiau paskaityti knygų apie indigo vaikus . Gal iš tos informacijos kažką pritaikysi ir savo vaikui, o gal atrasi tai, apie ką net nenumanei . Ir neprarask vilties . Gilus tikėjimas daro stebuklus

Tik viltim ir tikejimu as ir gyvenu. O kas man daugiau belieka

Jungiuos ir as i jusu buri...kai rasete apie savo suneli, toks jausmas, kad apie mano dukryte rasote... jai amziais viskas negerai, niekas neidomu... visalaik zyzia, zirzia.. kieme vezimuke nesedi, ant ranku pabuna maximum 10 minuciu... jeigu ant fuxo uzmiega, tada ir suku kaip durnele ratus aplink namus, nes bijau, kad pabus (o tai ir reiskia, akd iskart klykt prades)... zaisti jai idomu tik tiek, kiek salia sedi ( ir tai max 5 minutes)... nauji zaislai irgi idomus kokias 2 sekundes pabandyk ponicka paliesti - klykia, pabandyk kojine uzdeti - klykia, paandyk pabuciuoti kai ji nenori - klykia, pabandyk zaisla paimi - klykia ir siaip yra du laisvalaikio budai:
1. klykti iki melynumo
2. siaip smagiai sau zirzauti
taip pat buvom pas neurologe.. padare galvytes echo, nieko nerado.. bet eisim lapkricio 26 d. pakartotinai darytis... israse kazkokiu lasiuku gaminamu VU vaistinej - nieko kai ateina laikas migdyti, tiek tevelis tie as is striko prakaituot pradedam - mat neisku ar labai maziuke klyks ar tik biski.. ir taip visa miela laika.. iseiti baisu, apie svecius net kalbos negali buti... nuo pervrgimo jau net paakiai zuikei pajuode... o apie save net nesneku...


po balioniuka likimo sesems neramiu vaikiuku mamytems


kai pagalvoji iki 2ju metu netiek jau ir daug belio - 18 menesiu

Jeigu "oziukai-kapriziukai",ypac kritimai ant zemes,isterikos auga kartu su vaiku,tada jau reiketu susirupinti.Cia as apie tuos,kurie daznai oziuojas,nes tai jau buna kazko uzomazga,pati pati pradzia,nors tokia nekalta.Ir su dirziuku bandyt juos isvaryt net neverta,nes jautresni vaika tai galutinai ismus is veziu.Nueikit pas gera neurologa.Va,as dabar turiu 8metu jautria,neurotiska,neprognozouojama asmenybe,kuri greit keliaus pas neurologa.O mokosi labai gerai,klasej vienas gabiausiu mokiniu.Kaip cia viena mama paminejo,kad tikrai hiperaktyvus,nervingi ir judrus vaikai yra gabesni,ju akiratis platesnis,jie daugiau speja pamatyt,istyrinet,jie ideju turi gyva velnia.Maniskis kai budavo mazesnis tai su viena ranka darydavo viena darba,o su kita jau kita ir dar akys dairydavosi kazko trecio. Ejo sienom,atrode,kad namie 5vaikai augtu.Kudikiu budamas irgi kainavo mums nervu nemazai,zysdavo,verkdavo,buvo labai reiklus,bet kartu mokedavo but ir tas linksmas vaikas,kai iseidavom visi zmones ziuredavo,kad va koks linksmas vaikas,tik stebejomes,kad ilgai nekalbejo,bet kai tik ismoko kalbet,tai beveik iskart ir skaityt ir rasyt vos ne savarankiskai,aukletojos darzelyje buvo apake. Ir nesuprasi niekad tu vaiku,visi jie tokie skirtingi,bet del nervingumo,oziu,mes vis laukem laukem kol tie oziai isaugs ir ne velnio,dasidejo tik dar galvos skausmai,kurie galbut irgi susije su nervais.Taip,kad keliausim klausti jau patarimu pas specialistus.

Sveikos merginos..Mums šiuo metu beveik keturi mėnesiai. prieš gerą menesį kreipėmis į neurologę dėl neišpasakyto mergytės jautrumo - nuo bet kokio garsesnio garso krūpčiodavo, dėl to krūpčiojimo niekaip užmigt negalėdavo. Neorologė išrašė sedatif PC tabletytės ir nustatė dirglaus kūdikio sindromą. Na ta prasme jautri mergytė gimė, tokia ir bus. Vaistukų nedaviau, nes kažkurį laiką kaip ir aprimę buvo. Viskas blogėti pradėjo nuo kelionės Į Kauną - svečiuose buvo šuo, aišku jis lojo, svetimoje vietoje niekaip negalėjo užmigti, ir nei išvežus į lauką, nei mašinoje neužmigo, ko niekad anksčiau nebūdavo. Dabar jau visą savaitę beveik kasdien vakarais užeina siaubingi išgasčio priepuoliai - ko išsigąsta - nežinau, dažniausiai jau einant miegoti- staiga krūpteli ir taip klykia, kad net kartais oro įvėpti nebegali, vos nurimsta, ir vėl tas pats, nešioju, kalbinu, dainuoju - niekas nepadeda. Po to daugiau nei dvi valandas kūkčioja, net ir užmigus. Miega neramiai, dažnai nubunda, krūpčioja. Duodu Viburkolio žvakutę, be jos tikriausiai visai neužmigtų, arba vėl nubustų klykdama, kas dažnai pasitaiko. Ar jums yra tekę su tuo susidurti? kaip tvarkydavotės, kas padėdavo? O kaip vyresniems vaikučiams, ar nebuvo liekamųjų reiškinių - mikčiojimo, ar kitų raidos sutrikimų? Man tiesiog širdis plyšta į ją bežiūrint ir taip besikankinant, siaubingai gaila vaiko, ir kas blogiausia, nežinau priežasties, kodėl taip yra. ir aišku baisu dėl ateities - tokie išgasčio priepuoliai nervų sistemos raidai tikrai nepadeda.

Sveikos visos mamytes.
Galiu tik pasidziaugti,kad musu tokiu yra ir daugiau.Iskankintu,issekintu,nualintu
As irgi auginu "sunku vaika".Mano dukrytei jau metukai,bet kuo toliau,tuo blogiau.Dabar dar dasideda ne tik perdetas jautrumas,emociju nevaldymas,bet ir oziai,kai kazko negalima.
Mes keliames su verksmais,gulames irgi.Diena kelias minutes uzsizaidzia kazkuo ir vel klykimas,spiegimas,zirzimas.Vel jai nera ka veikti,vel viskas nepatinka.Apie vezimeli isvis patyliu.Man geda ja veztis,nes isteriskai rekia,visi zmones ziuri.Vienintelis daiktas kuris mums dar tinka,tai toks stumdomas triratukas.Jame dar ilgiau isbuna.
Nakti nepasakyciau,kad blogai miega.Nors tiek Ismiega iki kokiu 4-5 val ryto.O tada jau pradeda niurzgejimus.Paverkslena,vel nusnusta pusvalanduka,vel paverkslena.
Kas neturi tokio vaiko,nesupranta ir negali suprasti,ka tai reiskia.Jau buna dienu,kad i sikniuka lengvai uzmetu,bet vel tada imu kaltinti save,kad tik dar labiau traumuoju vaika.Nes tas uzmetimas tik sukelia dar didesni nervu priepuoli.Kartais jau neislaikius kasdienybes imu bartis su visais aplinkui,paskui verkiu ir t.t.Ir vel nusiraminu,vel save guodziu,kad isaugsim,gal bus didesne,domesis naujais zmonemis,vaikais.
Apie galimybe atsipusti nuo savo vaiko net nekalbu.Su niekuo nebuna.Jei mamos nera salia,gali klykti po kelias valandas.Esu bandziusi palikti viena issiverkti.Tai reke tol,kol galiausiai uzkimo.Niekas kitas jos niekada neuzmigdys,kaip tik as.
Is vis ji pas mane tokia nervininke,jei ka daro,truputi kas nepavyksta,ima klykt,cypt ir isvis paskui nieko nebedaro.Del to mes viska gal velai darom.Pabandyt pabando kaip ir visi vaikai,bet nepavykus is pirmo karto,nebedaro.Kad ir va su vaiksciojimu.Eina eina,nuvirsta ir klykia.Tada varo keturiom ir nei nemegina vel eiti.Vel tenka statyt,kviest,ragint,sakyt kokia tu didele,ateik
Va taip ir gyvena tu perdetai jautriu,zirzliuku mamytes

Oj, kaip as jus puikiai suprantu...Bet pas mus pagaliau atejo siek tiek geresni laikai, maziukui jau 1 m. 7 men., jau daug protingesnis ir ramesnis, o apie musu gyvenima iki 1 metuku tai isvis prisiminti nenoriu, kaip apie didziausia mano gyvenimo kosmara.
Beje, kai issiaiskinom, kad vaikas yra alergiskas karves pieno baltymui, kiausiniams ir pan., ir pasalinom tos produktus is mitybos, vaikas tapo ramesnis. Dabar turim kitu bedu - musasi, atimineja is kitu vaikuciu zaisliukus, o jei ko negauna tai pakelia siaubinga isterija. Geda i kiema eit... visos mamos ziuri, o ka man daryt? stengiuosi ji graziai itikinti, kad taip daryt negalima, pabaru, o jei ka nors labai nuskriaudzia, tai ir gauna truputi...

Mamytės, stiprybės jums. Maniškis pazyzalioja kai miego nori, bet palyginus su jūsų vaikais, yra ramus. Bet, niekada nesakyk niekada.
Jums už kantrybę

Įėjau šiton temon jau po ilgooooko laiko. Taip norėtųsi paskaityti tų, prieš metus-du rašiusių, pavargusių, išsekusių, nelinksmom nuotaikom gyvenančių, stiprybės ir paguodos čia ieškojusių rėksniukų, nemiegiukų mamų dabar jau giedresnių nuotaikų, vaikiukų pasiekimų..
Kaip, jūs, mielosios. Kaip auga atžalėlės, ar rimsta mamyčių šidys? Pasidalinkit savo džiaugsmeliais su kitomis, gal dabar labai labai vargstančiomis mamytėmis. Įkvėpsime gal joms vilties ir stiprybės

Sveikos, kantriosios
paskaicius tokius postus, kaip vaidute23 raso, suprantu, kad buna ir blogesniu situaciju uz mano. Bet ir mano ne is lengvuju, panasumu matau nemazai. Mums beveik 8men. Iki 4men. vaikas klykdavo per diena po keleta valandu. Pritariu beveik kiekvienam vaidutes23 sakiniui Tik pas mus oziu kol kas mazai (tikiu, kad su laiku ju dauges), ozuojasi tik tada kai veiklos neprasimano.
Lygiai taip pat nebando nieko daryti, kai jaucia, kad nesigauna iskart. Pvz. pradejo bandyt sestis 3,5men. bet iki siol pats neatsiseda, o jau 8men. ant nosies. Galva pradejom velai laikyti, nes nebuvo kada treniruotis per tuos rekimus, ant pilvo net nebandyk guldyti. Galiu pasiguosti tik tuo, kad miegame mes neblogai, dazniausiai tris kartus per diena po 1-2val., o nakti keliames 1-2kartus pasiurbti MP. Tiksliau net nesikeliam, o per miegus pradedam zyzalioti, iskart ikisu MP, prisiurbia ir toliau miega net nenubudes Va cia tai puiku. Jei ne tai, turbut jau buciau beprotnamyje
Ir as laiko sau neturiu, kazkur iseiti pasportuoti, pasigrazinti, paslampineti su draugem turbut dar ilgai neteks. Buvau isejus i poliklinika del saves, tai mama atvyko vaiko paziureti... vaikas visa laika iki kol as grizau (nuo 9 ryto iki 14val.) nevalge nei koses ir MP negere. Niekam negaliu jo palikti nes bus nepamigdytas, nepamaitintas ir isvis kazkur ejimas yra didziausias vargas ir vaiko kankinimas.
Buna, kad pradedu rekti ant vaiko nebesusivaldau, paskui grauziuos, verkiu. Pati esu pavargus, man niekas netinka, del kiekvienos smulkmenos kabinuosi prie vyro, del visokiu nesamoniu priekaistauju.
Bet tikiu, kad isaugsime siuos sunkumus ir mano vaikas nebus isterikas. Visgi jau dabar yra truputi lengviau, nei buvo anksciau
Stiprybes visoms

P.S. Vaidute23 drasuole, kad ryzaisi antram leliukui. As anksciau sakydavau, kad prireiks 10metu atsigauti moraliskai po pirm ojo, bet dabar manau, kad 10 metu neuzteks. Turbut apsiribosim tuo vieninteliu. Gal dar viskas pasikeis...

Ir aš jungiuosi į jūsų būrį. Seniai žinojau, kad šita tema yra, bet per savo vaiko nervus aš jau pamirštu apie knygas, internetą, televizorių ir visa kita. Per pietų miegą dar galiu kažką paveikti, o šiaip be šansų. Niekas neįdomu, be manęs nei žingsnio. su žaislais nežaidžia, niekuo neužsiima, vis zyzia ir zyzia. Kartais neapsikentus užstaugiu taip, kad sienos sudreba, tada supykusi bent 15 minučių patyli, bet pasisuka ir vėl tas zirzimas, vedimas visur už rankos, vietos neradimas. Dar bent naktį miegotų, bet kur tau. Keliasi per naktį kas valandą daug maž. neurologai nelabai kuo gali padėti, toks jau vaikas. O jei duodu raminamųjų, būna dar blogiau. Vienintelė mano paguoda - Baby Einstein filmukai. jei sėdžiu šalia - kažkiek pažiūri. jau bloga man nuo visko, ir nors žinau, kad ne mano vienos vaikas toks, bet vis tiek sunku.
Tik kas svarbiausia, kad palikta su aukle, vyru, močiute ar dar kažkuo jinai yra auksinis vaikas. pasiožiuoja, bet su saiku.
Aplinkiniai klausia kada antras leliukas. Net nupurto vien pagalvojus, kad šitas košmaras gali būti dvigubas!!

Musu irgi vis klausia to paties, o as sakau... po 10 metu, bet dabar manau, kad 10 metu neuzteks atsigauti moraliskai kaip tik vakar susimasciau.... nejau as turesiu tik 1 vaika...? Bandziau save itikinti, kad dvieju vienodu vaiku nebuna... bet nepavyko... uz 10 metu man bus 36... tikrai tingesiu terliotis su mazu vaiku, keltis naktimis ir t.t. Gal pasiaukoti... o jeigu isprotesiu..? Va tokios mintys mano...