Tema bjauri.autore kur ju moketes istorijos?itariu Kaubrys ir Jakubcionis jums nedeste.VU butent jie deste si laikotarpi.butu suteike daugiau minciu.Lietuvos laisves kovose yra nemazai niuansu.bet didziaja dali Sovietu kovos su partizanais sudare provokacijos.daznai stribai ir kriminaliniai nusikalteliai budavo perrengiami partizanais.vadinamieji "partizanai" nuzudydavo keleta seimu(daznai itin ziauriai),kad apylinkes gyventojai pajustu neapykanta partizanams.daznai taip elgdavosi ir partizanai,kurie buvo sugauti ir kankinimais ar pazadais priversti bendradarbiauti.jie ne tik zude civilius,bet ir iviliodavo i pasalas buvusius bendrazygius.itin paplite vaistukai buvo Neptun-3,kurie buvo padalinti civiliams,o sie,bijodami del savo gyvybes,ju idedavo partizanams i maista ar cigaretes.vaistukai uzmigdydavo,atvaziavusiems stribams belikdavo susirinkt derliu.dauguma partizanu vadu mire isduoti.siaip sis laikotarpis Lietuvos istorijoje yra juoda deme,nes tiesiogine prasme isejo brolis prie broli(pvz.3 broliai partizanai,1 stribas).tauta skilo-buvo isduotieji ir tie,kurie isdave.kol yra gyvu liudininku sis laikotarpis laikomas NENAGRINETINU.objektyviai istorikai gales pazvelgti praejus kelioms kartoms.
QUOTE(due drops @ 2009 07 14, 00:30)
Tema bjauri.autore kur ju moketes istorijos?
Naivuole tamsta Istorija kaip pasaka- kokios reikia, tokia ir parasysim. Vienokia buvo tarybu istorija, kitokia ji laisvos Lietuvos. Po keliasdesimt metu ji vel kitokia bus. Kieno duda, tas ir melodija groja....
tema iš tikrųjų bjauri
nu gerai, buvo tikriausiai ir stribų idealistų, ir partizanų kriminalinių. bet gal užtenka tais praeities baubais gyventi? istorinis teisingumas -- o kaip jūs jį įsivaizduojate? pagauti kokį kretantį aštuoniasdešimtmetį dieduką, uždaryt jį kalėjiman iki gyvos galvos? (užsilenktų jis ten per porą mėnesių). ir bus gerai tada?
žiūrėkit, Anglija, Prancūzija, Vokietija -- kariavo, prisikariavo. o dabar Europos sąjunga -- draugauja ir bendradarbiauja. nors irgi galėtų vieni iš kitų "teisingumo" reikalaut. dėl to lietuviams irgi laikas būtų apsiramint.
nu gerai, buvo tikriausiai ir stribų idealistų, ir partizanų kriminalinių. bet gal užtenka tais praeities baubais gyventi? istorinis teisingumas -- o kaip jūs jį įsivaizduojate? pagauti kokį kretantį aštuoniasdešimtmetį dieduką, uždaryt jį kalėjiman iki gyvos galvos? (užsilenktų jis ten per porą mėnesių). ir bus gerai tada?
žiūrėkit, Anglija, Prancūzija, Vokietija -- kariavo, prisikariavo. o dabar Europos sąjunga -- draugauja ir bendradarbiauja. nors irgi galėtų vieni iš kitų "teisingumo" reikalaut. dėl to lietuviams irgi laikas būtų apsiramint.
Partizanai buvo žmonės, kurie kovojo prieš okupantus, jie kovojo už Lietuvos nepriklausomybę, pagarba jiems, pagarba žmonėms, kurie prisidėjo prie partizanų kovos, padėjo partizanams rizikuodami savo gyvybe. Dabartinėje mankurtų priaugintoje Lietuvoje kaži ar atsirastų tokių pagarbos vertų žmonių, kokie buvo partizanai.
QUOTE(Brasa @ 2009 05 22, 14:17)
Aš asmeniškai tikrai tikiu, kad buvo nemažai žmonių kovojusių už laisvę iš idėjos. Tiesiog manau, kad tų banditų, prisidengusių "kovotojų už laisvę" vardu buvo nepalyginamai daugiau. kalbėjau ne su vienu senu žmogumi iš atskirų Lietuvos kampelių - nesutikau nė vieno, kuris apie partizanus būtų pasakęs nors vieną gerą žodį...deja... Žinoma, tikiu, kad tų gerųjų partizanų buvo, bet tik vienetai. O paminklai šiandien statomi ir banditams , deja...
Keista...Turbūt ne tuos kalbinote. Kiek aš esu kalbėjusi su to meto liudininkais - nei vienas geru žodžiu neminėjo nei stribų, nei bolševikų.
Papildyta:
QUOTE(Brasa @ 2009 05 22, 14:37)
Viskiškai sutinku. Tačiau ta šiandieninė politika, kai stribų nusikaltimai jau įvardijami kaip nusikaltimai, o partizanų nusikaltimai - tai tik nesusipratimai, kovojant dėl laisvės, man nepriimtina...
Beje, ar esat girdėję pagyvenusį kaimo žmogų vartojant apibūdinimą "partizanas"? Aš ne...
Beje, ar esat girdėję pagyvenusį kaimo žmogų vartojant apibūdinimą "partizanas"? Aš ne...
Jie buvo vadinami žaliaisiais broliais.
Stribų "raudonaisiais broliais" kažkodėl nevadino
Papildyta:
QUOTE(Brasa @ 2009 05 22, 14:57)
partizanus dar gyvi tų laikų liudininkai ir šiandien vadina banditais... Aš nekalbu apie užkietėjus komunistus, užverbuotus sovietų pakalikus ir pan. Aš kalbu apie paprastus berasčius Lietuvos kaimiečius,kurie visiškai nesikišo į politiką.
Mano a.a. diedukas irgi nesikišo į politiką, bet buvo išvežtas į Sibirą. Su penkiais vaikais, kurių jauniausiai buvo 3 m. Vietiniai stribai jų šeimai neleido net maisto pasiimti. Net duoną išmetė iš sunkvežimio. A.a. močiutė buvo įsitikinusi, kad juos sušaudys visus. Tik traukinyj atsikvošėjo. Gerai, kad tam traukinyj atsirado, kas maisto savo duodavo, kitaip išmirę būtų iš bado.
Tai čia apie nesikišimą į politiką.
Papildyta:
QUOTE(Brasa @ 2009 05 22, 15:21)
Tuos pasmerktus tremčiai žmones tikrai buvo įmanoma išlaisvint dar prieš juos išvežant. Kažkur skaičiau, kad žmonės buvo taip įbauginti, kad tas suimtas šiemas lydėjo vos po keletą stribų... Ar girdėjot, kad partizanai būtų bandę laisvint tuos žmones? Juk jų buvo tikrai daug, jie buvo ginkluoti. Tačiau kažkodėl tuos ginklus dažniau naudojo kitiems tikslams....
Ir kur paskui tuos išlaisvintus dėti ? Atgal parvežti, kad juos tremtų darsyk ? Ar kad stribai vietoj sušaudytų parvežtus ?
Papildyta:
QUOTE(Brasa @ 2009 05 22, 15:33)
Manau, kad tiksli statistika šiuo atveju visiškai neįmanoma.... Aš nekalbu, kad partizanai dideliu mastu galėjo pasipriešinti RA - jų jėgos tikrai buvo per silpnos..
Beje, kaip balanda ir sakė, net ir išėję į miškus iš idėjos partizanai laikui bėgant sulaukėdavo. Pagalvokit - būrelis vyrų miške, nieko nedirba, o valgyt tai reikia - tenka plėšikaut... beje, miškiniai be saiko pijokaudavo. ir taip ne vieni metai miške. Nužmogėjimo išvengt praktiškai neįmanoma.
Beje, kaip balanda ir sakė, net ir išėję į miškus iš idėjos partizanai laikui bėgant sulaukėdavo. Pagalvokit - būrelis vyrų miške, nieko nedirba, o valgyt tai reikia - tenka plėšikaut... beje, miškiniai be saiko pijokaudavo. ir taip ne vieni metai miške. Nužmogėjimo išvengt praktiškai neįmanoma.
Ir už tai ačiū sovietinei armijai "išvaduotojai", okupavusiai mūsų kraštą bei batiuškai Stalinui.
Papildyta:
QUOTE(sena niekšė @ 2009 07 14, 16:20)
žiūrėkit, Anglija, Prancūzija, Vokietija -- kariavo, prisikariavo. o dabar Europos sąjunga -- draugauja ir bendradarbiauja. nors irgi galėtų vieni iš kitų "teisingumo" reikalaut. dėl to lietuviams irgi laikas būtų apsiramint.
Taip. Lietuvos partizanai gynė savo tėvų žemę nuo okupantų ir parsidavusių jiems. Ne visi, šiandien gyvenantys čia, tai supranta ir ne visi nori tai suprasti. Todėl išeitis tėra viena - nesigręžioti į praeitį ir neieškoti, kas ką labiau nuskriaudė.
QUOTE(zaRAza @ 2009 07 14, 10:48)
Naivuole tamsta Istorija kaip pasaka- kokios reikia, tokia ir parasysim. Vienokia buvo tarybu istorija, kitokia ji laisvos Lietuvos. Po keliasdesimt metu ji vel kitokia bus. Kieno duda, tas ir melodija groja....
reikia moket atsirinkt saltinius.yra ivairiu metodu,bet nesiruosiu plestis
Papildyta:
QUOTE(sena niekšė @ 2009 07 14, 16:20)
tema iš tikrųjų bjauri
nu gerai, buvo tikriausiai ir stribų idealistų, ir partizanų kriminalinių. bet gal užtenka tais praeities baubais gyventi? istorinis teisingumas -- o kaip jūs jį įsivaizduojate? pagauti kokį kretantį aštuoniasdešimtmetį dieduką, uždaryt jį kalėjiman iki gyvos galvos? (užsilenktų jis ten per porą mėnesių). ir bus gerai tada?
žiūrėkit, Anglija, Prancūzija, Vokietija -- kariavo, prisikariavo. o dabar Europos sąjunga -- draugauja ir bendradarbiauja. nors irgi galėtų vieni iš kitų "teisingumo" reikalaut. dėl to lietuviams irgi laikas būtų apsiramint.
nu gerai, buvo tikriausiai ir stribų idealistų, ir partizanų kriminalinių. bet gal užtenka tais praeities baubais gyventi? istorinis teisingumas -- o kaip jūs jį įsivaizduojate? pagauti kokį kretantį aštuoniasdešimtmetį dieduką, uždaryt jį kalėjiman iki gyvos galvos? (užsilenktų jis ten per porą mėnesių). ir bus gerai tada?
žiūrėkit, Anglija, Prancūzija, Vokietija -- kariavo, prisikariavo. o dabar Europos sąjunga -- draugauja ir bendradarbiauja. nors irgi galėtų vieni iš kitų "teisingumo" reikalaut. dėl to lietuviams irgi laikas būtų apsiramint.
siulyciau tema tiesiog uzdaryti.nes tai elementarus kirsinimas.vieno zmogaus senelis buvo stribas,kito partizanas.ar jiems dabar šakem išsibadyt?siuo metu Lietuvoj gyvena ir Paleckio vaikaiciai ir Nijolė Sadūnaitė.kaip minejau sis laikotarpis yra tiesiog NENAGRINETINAS.laikotarpio tyrimas bus imanomas tada kai nebeliks gyvuju,kuriems vis dar skauda del to.o siaip tik galva zemai galima nulenkt pries tokius zmones kaip pvz Juozas Lukša-Daumantas
Nežinau kaip buvo tada. Nebuvau gimus. Giminėj yra įvairių atvejų - prosenelį nušovė miškinis, miško brolis taip sakyt. Dalis iš tos pačios pusės gminės emigravo į užmarias. Iš kitos pusės daug išvežtų. Kiekvienas turi savo tiesą, kam dėl to ginčytis. Juolab, kad čia nieko naujo ir nevyksta- ateina koncervatoriai valdžion ir prasideda žmonių pjudymas. Kam? O tam, kad tokios krizės, dirbtinai kuriamos krizės metu mums tiesiog negalima leisti būti vieningiems. Jie gerai išmokę visas Makievelio pamokas.
Mano senelis buvo vienas is tu,auksteliau sedinciu..,kuris gaude ir treme tuos "patriotus partizanus"...Ju "kovos metodai uz laisve" zinomi toli grazu ne visiems...Rasytiniai saltiniai tokie ir telieka/tera-tiesiogine prasme.Tai,ka man senelis pasakojes apie siuos "Lietuvos patriotus",ka jie darydavo!....-kuri laika tai buvo mano britkus salto prakaito kosmaras..
QUOTE(Daugiaziede @ 2009 07 20, 22:10)
Mano senelis buvo vienas is tu,auksteliau sedinciu..,kuris gaude ir treme tuos "patriotus partizanus"...
Patriotų partizanų nieks netrėmė, juos šaudė arba sodino į kalėjimą, trėmė mokytojus, gydytojus, turtingesnius ūkininkus, kartais ir visai beturčius, su naujagimiais ant rankų ir aklais karšinčiais, ir ne vieną kaimynų šeimą, o tūkstančiais .
QUOTE(Una Li @ 2009 07 20, 23:28)
Patriotų partizanų nieks netrėmė, juos šaudė arba sodino į kalėjimą, trėmė mokytojus, gydytojus, turtingesnius ūkininkus, kartais ir visai beturčius, su naujagimiais ant rankų ir aklais karšinčiais, ir ne vieną kaimynų šeimą, o tūkstančiais .
netiesa, juos irgi trėmė- ne visus šaudė ir kalėjiman sodino. Iš vietovės kur aš esu kilus tokių pavyzdžių apsčiai.
Una Li, sakkykit, o vis dėl to su kuo ir už ką tie Lietuvos partizanai kovojo iš tiesų. Aš aišku daug istorinių pavyzdžių nepateiksiu, bet va sakykim benderininkai, vlasovininkai jie dėl skirtingų siekių kovojo, bet labai aiškiai su kuo ir kas kovojo su jais irgi labai aišku. Lietuvoj gi, man nėra aiški nei kovos tema nei kryptis. Pasakojimai, kad buvo daug nusamdytų provokatorių man skamba nelabai įtikinamai. Iš kur jų daug? Tiek daug? Kokiu būdu nusamdė? Pirmiausia, kad nusamdyt tai reikia bent jau kalbą mokėt. Kiek 44m. kaimiečių kalbėjo rusiškai? Kek tų kaimiečų buvo bent kiek karo meno ir mokslo ragavę, net jei daryti prieladas jg jie jau provoatoriai buvo. Kiek iš jų apskritai skaityti ir rašyti mokėjo. Beraščiui kokias nori instrukcijas surašyk- kaip perskaitys? Va nusipirkau lygintuvą- instrukcija tik kinietiškai, ir viskas- nieko nnesuprantu kas parašyta. Šalia jo visokų priedų pridėta ir ką? Tai taip ir čia. Kiek domėjausi, kiekskaičiau prisiminimų apie tuos laikus- niekur neradau jokių užuomenų, kad po kaius vaikščiojo svetimi, nežinomi žmonės. Visi užklystantys būdavo bent jau to pačio valsčiaus. Man va ta dalis, kaip buvo neaiški tarybiniais metais, taip šiais laikais aiškesnė nepasidarė. Nė kiek. Pasakoti,kad kažkas kažką ruošė iš anksto nereikia, ba Lietuvą voiečiai per kelias dienas okupavo ir pats Stalinas nesitikėjo to karo laimėti. Ir pasitraukė vokiečiai iš Lietuvos tokiu pat tempu, kaip ir atėjo.
Aš tam draskymuisi ir priešpriešai turiu visai kitą paaiškinimą- buvę samdiniai, mažažemiai, pjovėsi su buvusiais ponais, ponai bandė žudydami tuos ubagus, bendė juos privert nepriimti tarybų valdžios( tarsi nuo jų tai nors kiek priklausė), ir taip vieni su kitais tąsėsi o tarybų valdžia, Lietuvos okupacija taip ir prasidėjo laisvai ir niekieno netrukdoma. Pavieniai blaivaus proto atvejai sunkiai liko išgirsti ir su jais buvo greit susidorota.
QUOTE(Žilinskienė @ 2009 07 21, 09:44)
netiesa, juos irgi trėmė- ne visus šaudė ir kalėjiman sodino. Iš vietovės kur aš esu kilus tokių pavyzdžių apsčiai.
Una Li, sakkykit, o vis dėl to su kuo ir už ką tie Lietuvos partizanai kovojo iš tiesų. Aš aišku daug istorinių pavyzdžių nepateiksiu, bet va sakykim benderininkai, vlasovininkai jie dėl skirtingų siekių kovojo, bet labai aiškiai su kuo ir kas kovojo su jais irgi labai aišku. Lietuvoj gi, man nėra aiški nei kovos tema nei kryptis. Pasakojimai, kad buvo daug nusamdytų provokatorių man skamba nelabai įtikinamai. Iš kur jų daug? Tiek daug? Kokiu būdu nusamdė? Pirmiausia, kad nusamdyt tai reikia bent jau kalbą mokėt. Kiek 44m. kaimiečių kalbėjo rusiškai? Kek tų kaimiečų buvo bent kiek karo meno ir mokslo ragavę, net jei daryti prieladas jg jie jau provoatoriai buvo. Kiek iš jų apskritai skaityti ir rašyti mokėjo.
Una Li, sakkykit, o vis dėl to su kuo ir už ką tie Lietuvos partizanai kovojo iš tiesų. Aš aišku daug istorinių pavyzdžių nepateiksiu, bet va sakykim benderininkai, vlasovininkai jie dėl skirtingų siekių kovojo, bet labai aiškiai su kuo ir kas kovojo su jais irgi labai aišku. Lietuvoj gi, man nėra aiški nei kovos tema nei kryptis. Pasakojimai, kad buvo daug nusamdytų provokatorių man skamba nelabai įtikinamai. Iš kur jų daug? Tiek daug? Kokiu būdu nusamdė? Pirmiausia, kad nusamdyt tai reikia bent jau kalbą mokėt. Kiek 44m. kaimiečių kalbėjo rusiškai? Kek tų kaimiečų buvo bent kiek karo meno ir mokslo ragavę, net jei daryti prieladas jg jie jau provoatoriai buvo. Kiek iš jų apskritai skaityti ir rašyti mokėjo.
Bylos buvo sudarinėjamos net už tai, kad buvai kokio nors būrelio vadovas nepriklausomoj Lietuvoj (t.y. atgaline data, sovietų valdžiai dar nesant), ką jau bekalbėt apie ginkluotą pasipriešinimą. Tremtis buvo už nieką (tikslas išnaikint, įbaugint, iš geriau gyvenančių atimti turtą), o jei nors kokia veikla buvo - tuomet lageris. Net rusai lageriuose klausdavo:
- Skolko polučil?
- 25.
- Za čto sidiš?
- Za ničto.
- Vrioš. Za ničto 10 dajot.
Partizanai kovojo už Lietuvos nepriklausomybę pradžioj su okupantais, vėliau su jų kolaborantais. Jie tikrai nemanė, kad ta kova truks dešimtmetį. Į partizanus žmonės išeidavo dėl skirtingų priežasčių - vieni nenorėdami žūti rusų armijos gretose (slėpėsi nuo mobilizacijos), kiti išvežus šeimas, atėmus namus nebematė kitokio gyvenimo galimybės, treti ėjo aiškiai suvokdami kokią žalą Lietuvai daro rusų okupacija, tikėdami, kad pasaulis netylės, neleis pavergti nepriklausomos valstybės, tereikia kažkiek laiko išlaikyti pasipriešinimą.
Dėl raštingumo labai klysti - neraštingų Lietuvoj tebuvo vienetai (bijau pameluot, lyg ir 5 %), tik Rusijoj tuo metu buvo didelis neraštingumas. Senesni žmonės visai neblogai suprato rusiškai, nes tebuvo praėję 20 metų nuo carinės Rusijos okupacijos, daugelis buvo mokęsi rusų steigtose mokyklose, valdžios įstaigose galėję susikalbėt tik rusiškai. Mūsų prosenelis visą gyvenimą skaičiuodavo "piat raz piat".
Tavo paaiškinimas apie turtingų ir beturčių kovą yra ne tavo, o sovietinių vadovėlių klišė. Daugely vietų šeimininkai ir samdiniai kovėsi vienam būry, daugiausia partizanų buvo dzūkijoj, kur turtingų ūkininkų beveik nebuvo, dėl nederlingų žemių.
Tu nelabai įsivaizduoji, kaip Tarybų valdžia buvo įvedinėjama Rusijoj. Mano uošvio motina su vaikais po I pasaulinio karo bėgdama nuo fronto pakliuvo į gurguolę ir buvo nugabenta iki Tulos. Uošvis pasakojo, kaip atrodė vaikui sovietų valdžios įvedimas - sukviesdavo viso kaimo susirinkimą, liepdavo pakelt rankas, kas prieš tarybų valdžią. Žmonės ir keldavo. Nepatenkintiems liepdavo susirinkt daržinėje ir visus sušaudydavo. Kaimo durnelis paskui visą savaitę vežė su vežėčiom lavonus į iškastą tranšėją (duobės nebūtų užtekę) ir su šakėm versdavo. Vieną tranšėjos galą užkasdavo, kitą kasdavo toliau. Buvo baisus badas, vaikai vaikščiojo ištinusiais pilvais. Tas vyko 1919 - 1921 m. Vėliau jiems pavyko pabėgt į Lietuvą. Jei su savais rusai taip elgėsi, tai manai Lietuvoj buvo mandagesni?
QUOTE(Una Li @ 2009 07 21, 13:29)
Bylos buvo sudarinėjamos net už tai, kad buvai kokio nors būrelio vadovas nepriklausomoj Lietuvoj (t.y. atgaline data, sovietų valdžiai dar nesant), ką jau bekalbėt apie ginkluotą pasipriešinimą. Tremtis buvo už nieką (tikslas išnaikint, įbaugint, iš geriau gyvenančių atimti turtą), o jei nors kokia veikla buvo - tuomet lageris. Net rusai lageriuose klausdavo:
- Skolko polučil?
- 25.
- Za čto sidiš?
- Za ničto.
- Vrioš. Za ničto 10 dajot.
Partizanai kovojo už Lietuvos nepriklausomybę pradžioj su okupantais, vėliau su jų kolaborantais. Jie tikrai nemanė, kad ta kova truks dešimtmetį. Į partizanus žmonės išeidavo dėl skirtingų priežasčių - vieni nenorėdami žūti rusų armijos gretose (slėpėsi nuo mobilizacijos), kiti išvežus šeimas, atėmus namus nebematė kitokio gyvenimo galimybės, treti ėjo aiškiai suvokdami kokią žalą Lietuvai daro rusų okupacija, tikėdami, kad pasaulis netylės, neleis pavergti nepriklausomos valstybės, tereikia kažkiek laiko išlaikyti pasipriešinimą.
Dėl raštingumo labai klysti - neraštingų Lietuvoj tebuvo vienetai (bijau pameluot, lyg ir 5 %), tik Rusijoj tuo metu buvo didelis neraštingumas. Senesni žmonės visai neblogai suprato rusiškai, nes tebuvo praėję 20 metų nuo carinės Rusijos okupacijos, daugelis buvo mokęsi rusų steigtose mokyklose, valdžios įstaigose galėję susikalbėt tik rusiškai. Mūsų prosenelis visą gyvenimą skaičiuodavo "piat raz piat".
Tavo paaiškinimas apie turtingų ir beturčių kovą yra ne tavo, o sovietinių vadovėlių klišė. Daugely vietų šeimininkai ir samdiniai kovėsi vienam būry, daugiausia partizanų buvo dzūkijoj, kur turtingų ūkininkų beveik nebuvo, dėl nederlingų žemių.
Tu nelabai įsivaizduoji, kaip Tarybų valdžia buvo įvedinėjama Rusijoj. Mano uošvio motina su vaikais po I pasaulinio karo bėgdama nuo fronto pakliuvo į gurguolę ir buvo nugabenta iki Tulos. Uošvis pasakojo, kaip atrodė vaikui sovietų valdžios įvedimas - sukviesdavo viso kaimo susirinkimą, liepdavo pakelt rankas, kas prieš tarybų valdžią. Žmonės ir keldavo. Nepatenkintiems liepdavo susirinkt daržinėje ir visus sušaudydavo. Kaimo durnelis paskui visą savaitę vežė su vežėčiom lavonus į iškastą tranšėją (duobės nebūtų užtekę) ir su šakėm versdavo. Vieną tranšėjos galą užkasdavo, kitą kasdavo toliau. Buvo baisus badas, vaikai vaikščiojo ištinusiais pilvais. Tas vyko 1919 - 1921 m. Vėliau jiems pavyko pabėgt į Lietuvą. Jei su savais rusai taip elgėsi, tai manai Lietuvoj buvo mandagesni?
- Skolko polučil?
- 25.
- Za čto sidiš?
- Za ničto.
- Vrioš. Za ničto 10 dajot.
Partizanai kovojo už Lietuvos nepriklausomybę pradžioj su okupantais, vėliau su jų kolaborantais. Jie tikrai nemanė, kad ta kova truks dešimtmetį. Į partizanus žmonės išeidavo dėl skirtingų priežasčių - vieni nenorėdami žūti rusų armijos gretose (slėpėsi nuo mobilizacijos), kiti išvežus šeimas, atėmus namus nebematė kitokio gyvenimo galimybės, treti ėjo aiškiai suvokdami kokią žalą Lietuvai daro rusų okupacija, tikėdami, kad pasaulis netylės, neleis pavergti nepriklausomos valstybės, tereikia kažkiek laiko išlaikyti pasipriešinimą.
Dėl raštingumo labai klysti - neraštingų Lietuvoj tebuvo vienetai (bijau pameluot, lyg ir 5 %), tik Rusijoj tuo metu buvo didelis neraštingumas. Senesni žmonės visai neblogai suprato rusiškai, nes tebuvo praėję 20 metų nuo carinės Rusijos okupacijos, daugelis buvo mokęsi rusų steigtose mokyklose, valdžios įstaigose galėję susikalbėt tik rusiškai. Mūsų prosenelis visą gyvenimą skaičiuodavo "piat raz piat".
Tavo paaiškinimas apie turtingų ir beturčių kovą yra ne tavo, o sovietinių vadovėlių klišė. Daugely vietų šeimininkai ir samdiniai kovėsi vienam būry, daugiausia partizanų buvo dzūkijoj, kur turtingų ūkininkų beveik nebuvo, dėl nederlingų žemių.
Tu nelabai įsivaizduoji, kaip Tarybų valdžia buvo įvedinėjama Rusijoj. Mano uošvio motina su vaikais po I pasaulinio karo bėgdama nuo fronto pakliuvo į gurguolę ir buvo nugabenta iki Tulos. Uošvis pasakojo, kaip atrodė vaikui sovietų valdžios įvedimas - sukviesdavo viso kaimo susirinkimą, liepdavo pakelt rankas, kas prieš tarybų valdžią. Žmonės ir keldavo. Nepatenkintiems liepdavo susirinkt daržinėje ir visus sušaudydavo. Kaimo durnelis paskui visą savaitę vežė su vežėčiom lavonus į iškastą tranšėją (duobės nebūtų užtekę) ir su šakėm versdavo. Vieną tranšėjos galą užkasdavo, kitą kasdavo toliau. Buvo baisus badas, vaikai vaikščiojo ištinusiais pilvais. Tas vyko 1919 - 1921 m. Vėliau jiems pavyko pabėgt į Lietuvą. Jei su savais rusai taip elgėsi, tai manai Lietuvoj buvo mandagesni?
kodėl jūs taip dabar, kad aš neįsivaizduoju, arba kažą kalbu klišėm? Šį bei tą aš įsivaizduoju, tai viena. Jau vien ką skaičiai sako nužudytų žmonių nuo 17- 26m., paskui jau kūrėsi plačiai TSRS, labai konkrečių duomenų kiek tiksliai Rusijoj nužudytų buvo nėra, daugiau imami bendrieji skaičiai. Žinoma buvo su ponu ir bernas miškuose slapstėsi, bet buvo ir kitaip, nuo armijos besislapstančių buvo daug. Gerai, tai tuos žymiausias mūšius su okupacne kariuomene galit pavardinti, ar tai liks gilia paslaptim nu visų. Ukrainoj gali paklaust kiekvieno ir jie papsakos kur ir kokie mūšiai didesni, mažesni su okupacine kariuomene benderininkai kariavo, o pas mus kaip? Žinau vis dar gyvų liudininkų, kaip į partizanus patraukė žydšaudžiai ir vokiečių pakalikai. Visko buvo. Ko taip aršiai pult. Žinau apie tremtinius, žinau žmonių kurie kaip gyvi tremty nebuvo, bet šiai dienai yra patys didžiausi rezistencijos dalyviai ir pasakoja mokyklose vaikams kaip toj tremty baisu buvo. Gauna tremtinio pensijas ir gyvena. Labai daug artimų giminaičių buvo tremtyje, kad stambūs ūkininkai buvo, kad malūną turėjo, kad išsilavinę buvo. Visko buvo.