QUOTE(Heilė @ 2012 03 06, 12:40)
Ir ką pasakyt eilinei kaimo močiutei, kuri kas rytą, eidama į bažnyčią, praeina pro paminklą žuvusiems, kovojusiems partizanams. Kurie, kaip jinai puikiai atsimena, sušaudė jos tėvus ir mažus brolius? Paplekšnot per petį ir pasakyt, kad toks buvo laikmetis, užtat žudikų idėja koookia buvo, ir jų dėka močiutė dabar kalba lietuviškai ir gyvena laisvoj Lietuvoj. Tiesa, jos niekas ir nekAusė ar jinai sutiktų už tai paaukoti visą savo šeimą, bet, ai, taigi, Kova vyko.
Papildyta:
Bepigu kalbėt teoriškai ir taškytis demagogija. Bet, kai liečiami konkretūs atvejai, žmonės, likimai, ne viskas juk taip paprasta.
Nors, aišku, lengviausia yra viską suprimityvint, nuspalvint riūžavai ir įtikėt, kad Kremlius už viską sumokėjo (oi, negaliuuu, vis dar neatsigaunu
)
Kaimo močiutei - ne partizanai sušaudė, o partizanais apsimetę stribai, banditai. Partizanai turėjo savo tikslą, ir tas tikslas nebuvo žudyti žmones, priešingai sovietų tikslams - naikinti visus, savus ir svetimus. partizanai priešinosi agresoriui, o ne paprastai kaimo močiutei. Žinau tuos pasakojimus apie miškinių įsibrovimą naktį į trobą, žinau tą propagandą skleidžiamą kaimuose besilankančių stribų, pernelyg gerai žinau.
Kremlius mokėjo ir tebemoka, nėr ko čia juoktis, čia verkti reikia. Iki šiol esame pageidaujamas kąsnelis.
Moonte, pamečiau mintį, labai sudėtingai parašėte, praleisiu, gal vėliau atsakysiu. Nelabai supratau Jūsų mestą kaltinimą man. Dėl alergijos sovietams - pritariu, tai idealogija absoliučiai prieštaraujanti mano prigimčiai. istorijos nedėstysiu, nepergyvenkite, nemokysiu Jūsų vaikų kaip gyventi, bet kam įdomu- su tuo diskutuosiu. O dėl Moldovos, reiktų man pasikelti savo užrašiukus, savo atsiminimų sąsiuvinuką, su pavardėmis, su vietomis. 2 mėnesius ten teko būti.