QUOTE(Heilė @ 2012 03 05, 09:46)
Va, va, Nute, priėmei asmeniškai. 
Remdamasi asmenine savo giminių, artimųjų patirtim. Visai gali būt, kad ir aptariamoji narė irgi pasirėmė savo praktika. Kiekvienas gi iš savo varpinės sprendžia.
/.../
Remdamasi asmenine savo giminių, artimųjų patirtim. Visai gali būt, kad ir aptariamoji narė irgi pasirėmė savo praktika. Kiekvienas gi iš savo varpinės sprendžia./.../
Visų pirma, ne asmenine. Šiaip ar taip, jau apie 30 metų tenka epizodiškai su šia tema profesiškai susidurti. Didžioji dalis konkretikos yra M. Pociaus knygoje "Kita mėnulio pusė". Istorikas šiai temai skyrė eliolika metų, visus epizodus ištyrinėjo kiek įmanoma konkrečiai ir nešališkai. Tai labai nuosaiki ir sąžiningai parašyta knyga. Plėšikų ir plėšikėlių, žinoma, buvo, niekas to neneigia, bet juk ne tai esmė. O esmė ta, kad mūsų valstybę užėmė kita valstybė, su baisia diktatūrine santvarka, kuri jai besipriešinusius žmones vadino tuo vardu, kuriuo mąstantis žmogus niekada neleis sau pavadinti. Pripažinę šitai, galime jau gilintis ir į konkretiką, ą šioje temoje ir darome.
QUOTE(Moonte @ 2012 03 05, 12:30)
Siaip, ne partizanu-banditu kovos iskovojo Lietuvai laisve.
O smegenukus plove ir plauna visi, nereikia galvoti, jog tik viena puse raguota, o kita vaiksto su nibais. Manau, va butent toks bandymas daryti viena is kariavusiu pusiu sventais ir sukelia negatyvia reakcija. SVENTU NERA.
O smegenukus plove ir plauna visi, nereikia galvoti, jog tik viena puse raguota, o kita vaiksto su nibais. Manau, va butent toks bandymas daryti viena is kariavusiu pusiu sventais ir sukelia negatyvia reakcija. SVENTU NERA.
Laisvę atgavome dėl imperijos griūties. Tačiau tai, kad pasipriešinimas aneksijai pralaimėjo, nenubraukia jos prasmės.
QUOTE(sotto @ 2012 03 05, 13:26)
paprastas, doras žmogus- vertybė, neteigiau/neteigiu kitaip. Tame ir reikalas, kad doras žmogus esant gniuždančiai santvarkai negalėjo ramiai užauginti savo vaikų, negalėjo ramiai dirbti ir gyventi. Nes santvarka buvo tokia, kad galėjai nukentėti už nieką, absoliučiai be jokios priežasties, tiesiog neįtikai kažkam, o kam net ir sužinoti negalėjai. Tai kas tame blogo, jei buvo žmonių, kuriems buvo ne vis vien kokiomis sąlygomis augino tie ramieji savo vaikus ir jie norėjo tai pakeisti. Juk kalbame apie okupaciją, ne apie laisvės ir gerovės laikus. Tai tam ir kovojo , kad būtų galima ramiai ir gražiai gyventi tiems geriesiems, ramiesiems, nei baltiems nei raudoniems. Juk gyveno žmonės ne tam, kad užauginęs vaiką, jo netektum, ne tam, kad bet kada galėjai būti ištremtas ar nutemptas į rūsį ir nukankintas. Kalbama apie tai, kad tas gerasis, paprastasis žmogus bet kada galėjo patekti į nemalonę, net jei nieko prieš santvarką nedarė, netgi jei padėjo tai santvarkai. Šie okupantai turėjo savo labai įdomią logiką, vieną dieną esi "draugas", o kitą jau mirtinas priešas, kurį reikia sunaikinti. Net tarp pačių didžiųju, pvz. Berija, tai ką smulkmė, juk okupantas neskaitė žmogaus gyvybės vertybe.
labai blogai kad žuvo nekaltieji, aš nemenkinu jų gyvybės. Bet nepainiokite priežasties su pasekmėm. Ne partizanai pradėjo kovas, okupantas iššaukė pasipriešinimą. Okupantas kaltas kad žuvo nekaltieji, ir tik jis vienas kaltas. Auka nėra kalta, kaltas užpuolėjas.
Nejau galvojate būti prispaustam, vergui - norma, ir reikia ramiai ir gražiai į tai žiūrėti??
Kokie jausmai valdo vergą ? Netaikau asmeniškai, tai retorinis klausimas.
labai blogai kad žuvo nekaltieji, aš nemenkinu jų gyvybės. Bet nepainiokite priežasties su pasekmėm. Ne partizanai pradėjo kovas, okupantas iššaukė pasipriešinimą. Okupantas kaltas kad žuvo nekaltieji, ir tik jis vienas kaltas. Auka nėra kalta, kaltas užpuolėjas.
Nejau galvojate būti prispaustam, vergui - norma, ir reikia ramiai ir gražiai į tai žiūrėti??
Kokie jausmai valdo vergą ? Netaikau asmeniškai, tai retorinis klausimas.
QUOTE(Moonte @ 2012 03 05, 13:30)
Idomu kaip vartote. Zinot, jei man duos kas i veida, as atgalios netrenksiu nekaltam zmogui, ir visai nesvarbu, kad tai pradejau ne as ir turiu pasiteisinima buti agresyvi.
As to niekur nerasiau, bet manau, zudyti nekaltus zmones, nera norma, net del iskeltu neva idealistiniu tikslu. Mes, tie kurie darome, privalome mastyti, kaip ir ka darome, o nepermesi uz savo veikmus atsakomybe kitam. Ne okupantas nuzude zmones, o zudikas, jis turejo galimybe rinktis zudyt, ar ne, jis pasirinko zudyma, todel tai jo pasirinkimo atsakomybe.
Nemanau, kad gali buti pasiteisinimas, virsti nekaltu zmoniu zudiku, kad kiti zude.
As to niekur nerasiau, bet manau, zudyti nekaltus zmones, nera norma, net del iskeltu neva idealistiniu tikslu. Mes, tie kurie darome, privalome mastyti, kaip ir ka darome, o nepermesi uz savo veikmus atsakomybe kitam. Ne okupantas nuzude zmones, o zudikas, jis turejo galimybe rinktis zudyt, ar ne, jis pasirinko zudyma, todel tai jo pasirinkimo atsakomybe.
Nemanau, kad gali buti pasiteisinimas, virsti nekaltu zmoniu zudiku, kad kiti zude.
Viskas visiškai aišku, kol kalbama abstrakčiai. Kai susiduriame su konkrečiu epizodu, labai sunku tiksliai išsiaiškinti visas aplinkybes dėl prabėgusių metų, dėl suinteresuotų arba klystančių pasakotojų, dėl kgb klastingų veiksmų ir dar dėl daugelio dalykų. Bandau įsivaizduoti žeminėse miške drėgmėje ir šaltyje kasdienio mirtino pavojaus akivaizdoje gyvenančius žmones ir reikalauti iš jų grynų teisinių sprendimų. Kokias galimybes jie turėjo išsiaiškinti, ar jiems pranešama tiesa apie sundikus, ar tik sąskaitų suvedinėjimas. Ar buvęs kovos bendražygis pabėgo iš arešto, ar saugumiečių baisiais kankinimais palaužtas, padarytas informatoriumi ir infiltruotas. Deja, švaraus partizaninio karo žmonijos istorijoje nebuvo ir, manau, nebus.
