Partizanai - banditai ar kovotojai už laisvę?

sakyčiau nei daugiau, nei mažiau kaip dabartinis demokratizavimas- va Irakas, Afganistanas- mes ten demokratizuojam . Va Libijoj anot Rasmuseno nė vienas taikus gyventojas po bombomis nežuvo- akurat TSRS.

Nepriimtinas temos formulavimas. Per daug sudetingas laikmetis buvo,kad taip lengvai taskytis tokiais pareiskimais.

Kiekvienas brandus zmogusm atsako uz savo veiksmus ir ju pasekmes, o svarbiausia, nepermeta kitam. Manyciau, jog tai taikitina ir judejimui, kovotojam ir t.t.

Jus norite pasakyti, kad kovotojai buvo infantilai, ar silpnaprociai nenesantysar negebantys nesti uz savo veiksmus atsakomybes?

Kodel visa negatyva jus bandote nurasyti soveitam?
Kitus gi darote sventom, nes nepakaltinamom karvem? Besmegenes marionetes mat atsirado.

Mes visi, as, jus, jie, jos, turime pasirinkima, o ypac kai kalba eina apie civiliu zmoniu zudyma. Bolseviku ideologija itaka ir t.t. menkvertis partizanui, kovotojui, pasiteisinimas saudyti niescia moteri.



Puikios paraleles. Kaip pirstu i aki. Butent.

Esme ta , kd nei viena mes tada negyvenom , taigi negalim nieko tvirtinti .
Mano asmenine patirtis ir pojučiai yra tokie - jaunysteje pamačiau Pink floydu The Wall . Nusprendziau , kad mano kartai nebuvo jau taip baisiai blogai sovietu sajungoje . Mano tevu kartai taip pat .

Yra esminiai vektoriai, pagal kuriuos vertinamas judėjimas, organizacija, ir yra konkretūs faktai, kurių visumoje vertinamas asmuo. Kada pagal vieno arba keleto asmenų veiksmus vertiname visą pasipriešinimo kovą, niekada nepadarysime esminių išvadų. Aš nieko nenurašau, tik sakau, kad jei ne sovietinė okupacija ir aneksija, nebūtų Lietuvoje jokio bolševikinio komunizmo ir jokio "pilietinio karo". Dabar, dėl globalizacijos ir masinio naikinimo ginklų gausos, spręsti sudėtingiau, nors, mano supratimu, Afganistane, o ypač Irake tėra JAV kova dėl įtakos ir naftos.
O tada? Pamėginkite įsivaizduoti, ką jaučia žmogus, diena po dienos sėdintis tamsoje, drėgmėje, šaltyje, dažnai alkanas, kurio artimieji: tėvai, sesuo, mylima mergaitė lageryje ar tremtyje. O dar perduota žinia, kad tas ar anas įskundė tavo draugus, kurie pateko į pasalą, žuvo ir jų išniekinti kūnai buvo numesti pašventoryje.O stribai, manote, nėščių moterų nešaudė? Kokia čia komunistinė ideologija ir koks pasirinkimas? Kažin, per kiek laiko pačiuožia stogas ir žmogus sužvėrėja?

Tikrai? Dėl naftos viso labo ir visi žuvę, suluošinti, ištremti(pabėgėliai)- lygiai tas pats. TSRS irgi Lietuva buvo tik įtakos zona. Viso labo. Su kuo labai maloniai sutiko dar Jaltoje Čerčilis ir Ruzveltas. Viskas liuks- kokios problemos.

Ir apie ruzvelto ir cercilio požiuri nieks nesiteike tu vargsu miskuose paimformuoti.

MM, Jūs tikriausiai per jauna, kad Jums buvo gerai.
Mano tėvų kartai buvo blogai. Tėtis buvo ūkininkas, turėjo 11 ha žemės ir 2 ha miško, išpuoselėtą pačio statytą sodybą, visus reikalingus įrankius žemės dirbimui. Pažįstamas senukas vasarą sakė, kad tėčio miškas buvo panašus į parką, prižiūrėtas, tiesiog išgrėbstytas. Sovietai atėmė viską, net nediduką klojimą nacionalizavo, kuris nepanaudotas taip ir sugriuvo. Būtų ir ištrėmę, nes girtuoklis kaimynas dešimtkiemio įgaliotinis buvo skolingas, tad įtraukė į sąrašus. Tik prieš pat trėmimus jį miškas nusivedė ir pradangino be pėdsakų, tik portfelį pametė, tai valdžia peržiūrėjo sąrašus, taip ir neištrėmė. Dirbo metų metus kolchoze, iš pradžių visiškai už dyka. Kai 1962 m. pradžioje už praeitus metus gavo 112 rublių, atrodė labai daug. Tėtis ilgai negavo pensijos, paskui gavo 12, vėliau 17 rublių.
Trobų remontuoti ilgai neleido, stogas visai supuvo, per lietų nebūdavo kur atsigulti. Tada tėtis kažkaip pasisamdė mašiną, naktį nuvažiavo į Latviją ir parsivežė kažkokio, tikriausiai vogto, šiferio. Tėtis buvo padorus ir orus žmogus, jam pirkti vogtą daiktą buvo sunki moralinė našta, bet nebuvo kitos išeities. Aš taip išaugau, iki šiol vagiantį žmogų niekinu. Name ilgai masiškai vogė vandenį, tai kol nusileisdavau liftu, smalsiai žiūrėdavau į kaimynus su mintimi - kiša jis ranką į mano kišenę, ar ne - nes jei jis vagia, dalį apmoku aš.
Būdama ganėtinai logiška, negalėjau suprasti begalės sovietinės komunistinės tvarkos nesąmonių (kaip nesuprantu ir daugelio ES absurdų). Studijuodama gana greit perpratau, kad bandydama ką nors išsiaiškinti, galiu tik pakliūti į saugumą. Keletui kursiokų taip ir atsitiko. Tad orientavausi į senuosius laikus, mano diplominis buvo iš XVIII a. Vilniaus istorijos, kur komunistinės ideologijos nereikėjo. Vis tik buvau pakankamai naivi, nes kai buvo pasiūlę specializacijai rinktis TSKP istoriją, atsisakiau su tokiu pasibjaurėjimu, kad jei būčiau pakliuvus ant stukačiaus, būtų baigęsi liūdnai. Darbo pradžioje susipažinau su būsimu savo vyru, dar labiau patriotišku ir nekomunistiniu žmogumi. Sąjūdžio laikais man nereikėjo keisti pažiūrų. Tik maniau, kad tokių mūsų bus daugiau. Pasirodo, žymiai daugiau tokių, kam prie ruso buvo geriau
Papildyta:

*Suprantu, Jums afganų ir irakiečių gaila labiau, nei savo tautiečių pokariu. Nes jie žuvo dabar, juos parodė per tv.
** O Jums žinoma, koks buvo TSRS ir JAV+DB karinių pajėgų santykis? Berods 10:1.
Beje, kažkada išrašinėjau korteles nuo 1944 m. vasaros mobilizuotiems ir žuvusiems 16 divizijos kareivukams. Tūkstančiais. Tarpais pagalvodavau, kad jie kiekvienas turėjo mamas, seseris, svajojo, mylėjo... ir žuvo kovodami už tą baisią tvarką...

Socialinės garantijos buvo garantuotos sovietmečiu, o apie pensijas pasikalbėsim visos gerokai vėliau, kai gal būt kuri nors į ją išeisime, kol kas gauna tik tie, kas sovietmečiu jas ir užsidirbo. O ar mes jas gausime- pasakyti iš viso neįmanoma, nors greičiau atrodo jog ne, nei taip.

ir tataigi, kokie yra vektoriai? pagal ką įvertinti - judėjimas, atskiros organizacijos yra teigiamos ar neigiamos?


na ką tu. visi žinojo, kad amerikonai ateis ir išvaduos. per Kalėdas. Per Velykas. o paskui vėl per Kalėdas.

ne. Ne per TV juos parodė, ir ne dabar- labai daug mačiau savo akim. Pabėgėlių, arba Irako derlingiausias žemes užterštas uranu taip ir visokiais sunkiausiais metalais, kad jos niekada nebebus dirbamos. Praeitais metais buvau Irake, aštuoni metai okupacijos, norėjau turgui rasti ko nors vietinio- radau mandarinų. Kilogramas- doleris. Maisto kortelės, mirštantys iš bado vaikai...Šalis kuri klestėjo, kuri kviečiais dar prieš aštuonis metus aprūpindavo visas arabų šalis...maisto kortelės ir badas.

Mano seneliai buvo mokyti , mate pasaulio ir blaiviai mastantys . Sugebejo ivertint situacija ir isgyvent . Sugebejo nesusireiksmint , negalvot kad lietuva kam nors nors kiek rupi ir kokia nors amerika kada nors pades . O savo ideju neskleide , nes aplinkiniai buvo hyper patriotiski ir deja nelabai draugiski .