Partizanai - banditai ar kovotojai už laisvę?

JUms ikelk dokumenta, jus vistiek nepatikesit, nepasimoka, o as ne Don Kichotas. Tikekite i ka norite ir kiek norite, mane tai nejaudina.



1. Butu kvaila meginti paneigti jusu vaizdinius, jausenas. Jus negalit, o as su jais bendravau, idejiniai komunistai, kurie galvojo, kad vardan sviesios liaudies geroves reikia isnaikinti banditus.

Ir dar idomus pastebejimais, kad teko dalyvauti uzstaleje, giminiu susiburimas, kur sedejo tie patys stribai ir banditai. Idomu tai, kad jie vienas kitam gerkliu negrauze. Tik sielojosi, kad tauta buvo padalinta i dvi dalis. O tai ir buvo, manyciau, Stalino enkevedistu darbas, skaldyti tautos vienybe, priesinti viena su kitu.

2. Na nereikia is pono Lansbergio atimti laurus, na kas anot jusu isvaike kolukius? O jus zinote sovietu laikais kokia procentine israiska sudare spaliukai, pionieriai, komjaunuoliai, komunistai? I bet kuri gali besti pirstu pataikysite i koloboranta, vienetai nebuvo itarukti i ta zaidima. Bent jau mano klaseje apie 30 zmoniu, tik du zmones nebuvo itarukti i ta zaidima. Tik du.

3. O kas neigia Lansbergio indeli, ar abejoja jo, kaip pilkojo kardinolo galiomis ir gebejimais? Bet va man idomu. Cia tik klausimai garsiai.

Teko pazinoti teiseja, kuri neisleido i uzsieni vien todel, kad jis buvo kiles is didiku, o ir gimine gyveno uzsienyje. Dirbti buvo galima, o isvaziuoti-nepatikimas.

Va ponas Lansbergis be problemu galejo isvaziuoti i uzsieni, kur gyveno jo giminaiciai. Man va idomu, kuo jis taip nusipelne tuometinei valdziai, paprastas muzikologas, net ne komunistas, kai komunista, teiseja neisleisdavo?

Kitas klausima. Kodel ponas Lansbergis savo darba gyne Klaipedoje, ne Vilniuje, ne Kaune?

As nieko nekaltinu, bet sie klausimai mane vercia susimastyti.

2. Beje prievarta. ir sugriovė klestinčius, eksperimentinius.... Tėviškėje yra vis dar dirvonuojančių žemių... juk moka už tai, kad nepagamintų produktų daugiau, nei kvota Paburnoja vietiniai iki šiol. nes eksperimentinio neliko, pastatai griūva, darbingo amžžiaus žmonės, neturėję žemės čia (o juk pakankamai daug gerų specialistų!) išvažinėjo.

* dar įdomus momentas - kadangi giminės (senelio broliai, katrie, jeigu skaičiuoju teisingai už mano brolį vyresni 95 - 85 metų ) gyveno JAV, nei mano brolis, nei vienas pusbrolis netarnavo kur nors arti. Čečėnija, Uralas, Novosibirskas, Omskas. Kitu būdu jie galėjo būti... pavojingi. SSRS saugumui.

1. Kurie siekia ką nors išnaikinti, yra ne idėjiniai komunistai vakarietiška prasme (kaip italų, prancūzų, nors tie karo metais partizanaudami taip pat pasižymėjo žiaurumu), o bolševikai, kurie apie save suranda vis daugiau priešų ir suranda pretekstų pateisinti jų naikinimą. Beje, mažai kas žino, kad, jei ne Stalino mirtis, 1953 m. tikriausiai būtų represuoti komunistai kultūrininkai (Venclova, Žiugžda, Banaitis ir kt.), o vėliau gal ir Sniečkus ir kt. Pirmiesiems bylos jau buvo. O Sniečkų ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje tik Lietuvos kalėjimas išgelbėjo.
2. Laikau, kad įsirašymas į komunistus, komjaunuolius, nekalbant apie jaunesnius, postalininiais metais nebuvo kolaboravimo požymis. Beje, mūsų kurse buvo du nekomjaunuoliai, dabar išaiškėjo, kad vienas iš jų buvo kgb informatorius.
Vieno iš žymių Lietuvos agrarinio sektoriaus vadovų nuomone, kolchozų sugriovimu labiausiai buvo suinteresuoti jų pirmininkai. Pritarčiau.
3. Dėl p. Landsbergio asmeninių savybių ir išleidimo/neišleidimo nežadu aiškintis, bet dėl disertacijos šiais laikais - juokingi tie 300 km iki Klaipėdos. Iš mano srities šįmet geriausia disertacija buvo apginta būtent Klaipėdoje, nors beveik visi važiavo iš Vilniaus.


Kai kurie sėkmingai buvo tapę pirmininkų feodalinėmis valdomis. Kuo vėliau sugriuvo, tuo mažiau turto eiliniams teko. Mūsų 2-3 rajone kolūkis susiskaidė į 7 komplektus, mūsų griuvo pirmasis, tai dar gavome po 1000 Lt pinigais (čia 1994 m.), 7 tonas grūdų, dvi karves, jautuką, dvi kiaules. Po poros metų begavo 200 Lt, ir viskas.
Konkrečiai reikėtų patyrinėti, čia tik mano subjektyvi patirtis.
Manau, sutiksite, kad kolchozas kaip žemės ūkio įmonė yra neperspektyvi. Kooperatyvai - kas kita. Tačiau 1991 m. nebuvo leista (kieno iniciatyva - nežinau) kooperatyvams kurtis.
Būčiau už tautos vienijimą. Bet visvien svarbu vienijimo pagrindai. Ar nacionalinė valstybė mums yra vertybė? O demokratija? Kokia socialinė-ekonominė organizacija (pasirinkimas - nuo libertarų iki komunistinių bolševikų) yra vertybė? Atsakius į šiuos, visi kiti atsakymai yra išvestiniai, dėl jų galima diskutuoti. Mano atsakymai: 1. Taip; 2. Taip; 3. Skandinaviško tipo gerovės valstybė. Dėl šių - diskutuoti atsisakau.

1. Tuomet jei vadovautis jusu logika, neva partizanu kova, tuometinis smurtas pries gyvenojus, irgi yra pseudo kova. Betkokia prievarta yra smurtas pries zmogu, o smurtas nebutinai privalo buti fizinis, yra dar ir dvasinis.

Viskas siam pasaulyje yra salygina, totaliai viskas. Komunizmas, liberalizmas, socializmas, kapitalizmas ir t.t. Visur yra zmogiskas faktorius, teorija ir praktina ne visada sutampa, ir jei kazkur kazkas suveikia, tai dar nera rodiklis, kad kazkas nebuvo idejinis, maziau idejinis, ar dar koks ten. Nera svertu, kad ismatuoti asmens idejiskumo. Kita vertus, jusu pateikti pavyzdziai daugiau patvirtina manasias mintis, nei paneigia. O i sofistine diskusija veltis, dekui, gaila laiko.

2. Velgi, jus nelaikot, va misko broliai laike, saude komjaunuolius is idejiniu paskatu
Uzsiminiau apie organizacijas vien todel, kad visi anuomet priklause kokiai nors is tu organizaciju. Tad teiginys, jog prichvatizavo komunistai ir komjaunuoliai yra anuometine norma. Itariu, kad 95 procentu dabartiniu konservatoriu, kuriu jaunys praejo tarybu sajungos laikais, buvo komjaunuoliais. Jokiu budu ju nekaltinu ir ne demaskuoju, bet tai buvo ano laikmecio duotybe. Tad manau, kad bandymas permesti atsakomybe uz prichvatizavima, neva "komunistam ir komjaunuoliam" yra svelniai tariant demagogija.

3. Prie ko cia asmenines savybes. Kalbu apie nuopelnus tuometinei valdziai, del kuriu jm buvo leidziama isvaziuoti i uzsieni.

Gal dabartinis jaunimas nezino, o mes tai atsimenam gelezine uzsklanda, kai tave, tavo seima, artimuju patikimuma, lojaluma rezimui tikrindavo per kelis kartus, kai rasydavai savo biografijas, rinkdavai atsiliepimus is proforgu, komsorgu ir visokius kitokius inidividu, vien tam, kad isvyktum i draugiskas "socialistinio bloko" salis, o jau apie vakaru salis pasaulio pabaiga.

Nuvyke, zmones negalejo vaikscionti pavieniui, o grize visi privalejo rasyti ataskaitas, ka darei, su kuo ir kur eijei, neduok dieve, kad tavo rasliavos niuansai nesutaps su kito neleimelio, kuris lankesi svetur kartu su tavimi.

Zinant tas peripetijas, keista ir tiek, kad zmogus neva nelojalus rezimui naudojosi privilegijomis vaziuoti i uzsieni.

Simet ir anais laikais... Manyciau, tai didelis skirtumas, ypac kai zinome anuometine situacija, ir tenencijas, jog geriausi specialistai buvo traukiami i Vilniu, net i Maskva, o ne atvirksciai.

taip,baisu,kai įkalindavo už pažiūras,baisu,kai patalpindavo pshiatrinej netaip mąstančius,kai negalėdavai išvažiuoti,ir tikrindavo visa giminė.bet pasakykit man,ar to negalima dabar padaryti už pinigus,jei reikia to žmogaus turto,ar jis pasipainiojo ne vietoj,na paaiškinkit,koks skirtumas,ar dabar negalima sunaikinti žmogaus labai labai norint.

Nesu profesionali istorike , tais baisiais laikais taip pat negyvenau .
Perdetas patriotizmas , nacionalizmas ir atleiskit religingumas (konkreciai katalikybe )nieko gero žmonems nedave . Tarpukario lietuvoje pasižymejusioje patriotiniu ir religiniu savybiu išvesejimu nebuvo jokios tolerancijos ir jokios deja vienybes . Pilietinis karas yra pati baisiausia karo forma.
Beje tokie panasus žodžiai - partizanas ir artizanas , pranzuziški abu , bet tas taikusis neprigijo . Karinga tauta esate .

Moonte, viena pastaba. "Prichvatizavo nomenklatūriniai komunistai ir komjaunuoliai". Tikiuosi, tenkins. Dabar, kai nebeliko laisvo prichvatizuoti turto ir mirė A. M. Brazauskas, prasideda turto perdalijimas. Seniai laukiau. Įdomu bus .
MM, pilietinis karas okupuotoje valstybėje?

Galvojau , kad jei vienos vvalstybes reguliarioji kariuomene kovoja su kitos valstybes reguliariaja tai tikras karas , o kai viena kaimo puse pries kita , pilietinis.

TSRS reguliarioji kariuomenė + stribai - čia viena kaimo pusė? 1919 m., kai Raudonoji armija pasitraukė, vietinių bolševikų beveik dvidešimtmečiui kaip ir neliko. Neįsivaizduoju pusės kaimo, kuri po 1941 ir pokario areštų beigi trėmimų būtų idealistiškai palaikiusi bolševikų valdžią.

Idomu pasidre, o kuriai pusei priskirsite tas "skiedas" kurios krenta kai malkos kertamos? Turiu galvoje tas civiliu netektis, del abieju kovojanciu tarpusavyje pusiu kaltes. Kad ir tuos vaikus-komsomolcus, kurie velgi ne is noro, o is baimes ten stojo, ejo per sodybas apie normas ir t.t. agituodami. Neisi vadinasi nelojlus rezimui, visa seima i Sbira, eina, misko broliai saudo. Nuo vilko ant meskos uztaiko.

Būtent ir rašiau, kad tą kitą pusę su savo kraupia prievarta sukūrė stalininis režimas dėl TSRS okupacijos ir aneksijos, kad tai joks pilietinis karas. Tai okupantams, TSRS įvestos valdžios institucijoms, ir priskirsiu. Ir tuos, ir daugelį miško nužudytųjų dėl klastos, provokacijų, melagingų įskundimų ir t. t. Man sovietinis bolševizmas yra baisesnė sistema nei nacizmas, nes neleido pasilikti šalikelėje. Jiems neužteko pritarimo, būtinai lindo į dūšią, reikalavo aktyviai palaikyti.

Nemanykit kad ir i armijas stojo visi is pasiaukojimo . Tiek rusu tiek vokieciu kareiviams ,( ne karininkams - profesionalams) , buvo mazdaug vienodai nusisikt ant lietuvos ir lietuviu . Rupejo iki dembelio isgyvent nenukeptiems .