QUOTE(Vaida7 @ 2011 11 26, 23:48)
gal ir taip .
gal ir taip .
QUOTE(senmerge @ 2011 11 26, 23:58)
nusėdo tų pačių komunistų stribų kišenėse kartu su žmonių santaupomis keičiantis pinigams iš rublių į vagnorkes.
Labai drasiai pasakyta, bet ar tai yra tiesa, cia jau didelis klausimas. Idomu, ar jau cia minetas ponas Lansbergis i stribu sarasiuka ieina, ar ji priskirsit sventom karvem?
QUOTE(Moonte @ 2011 11 27, 01:03)
Labai drasiai pasakyta, bet ar tai yra tiesa, cia jau didelis klausimas. Idomu, ar jau cia minetas ponas Lansbergis i stribu sarasiuka ieina, ar ji priskirsit sventom karvem?
taip tai tiesa , gal tada dokumentą įkelkit , kad lansbergis priklausė stribams jei taip teigiate . man be faktų , jūsų paskalų lygio teiginiai nieko nereiškia .
Atsiprašau, kad vakar nedalyvavusi turininguose Jūsų pokalbiuose, šiandien išdrįstu įsikišti. Pratryniau vien tik tam, kad ir taip užimsiu nemažai vietos.
* Kažkodėl visoje diskusijoje nepaminėta M. Pociaus knyga "Kita mėnulio pusė". Istorikas, kuris visą partizaninį judėjimą žino praktiškai iki pavienio dalyvio. Radikalūs patriotai ją pasmerkė dėl šviesiosios pusės nepavaizdavimo.
** Atleiskite, neįsivaizduoju idėjinio stribo. Ėjo visokie girtuoklėliai, padugnės. Kelios išimtys per visą Lietuvą padėties nekeičia. Net sovietmečiu žmonės juos niekino. Beje, didžiulę daugybę jų atsiminimų yra užrašęs tas pats Romas Kaunietis.
Turtą prichvatizavo toli gražu ne žmonės su lozungais (jų lygiai tiek mažai kaip ir stribų idealistų), o tie patys komunistai, ypač komjaunuoliai, kolchozų pirmininkai, gamyklų direktoriai ir pan. Tam jie prisidėjo prie Sąjūdžio. 1992 m. jie, atrodo ne be tam tikros didelės šalies pagalbos, grįžo ir į politinę valdžią, viską įteisino. Jiems liko tarnauti beveik visa teisėsauga ir teisėtvarka. Jie priėmė įstatymus, kad prichvatizacijai taikoma senatis, todėl 1992-1996 suprichvatizuotas turtas liko jų rankose. (Teko truputį pasidomėti konkrečiai)
*Dar R. Ozolą pamiršote, latvis gi, ne kitaip. Vasarą teko pagulėt ligoninėje, perskaičiau jo "Aušros raudonius". O V. Landsbergį, manau, savo laiku įvertins kaip vieną įžvalgiausių lietuvių politikų. Apie jį Liūtas Mockūnas dar 1989 m. rašė, kad nepažįsta kito tokio nuosekliai nekomunistinio žmogaus.
**Burokevičius gal ir buvo idealistas (jo išsilavinimas buvo septynmetė, ir protelio labai riboto), bet tik ne Kuolelis, o juo labiau ne Jermalavičius (čia tas, kurio balsas sausio dienomis skambėjo iš tankečių; ano tėvas karo metais priklausė kaimo savigynai, sūnus dar studentas šnipinėjo ir skundė saugumui kursiokus, vėliau - bendradarbius). Komunistas idealistas buvo, pvz., Romas Šarmaitis (ilgametis Partijos instituto direktorius), kuris po Sausio nuo jų nusisuko.
Išskirkime dvi puses: 1) tautinio atgimimo ir valstybės atkūrimo; 2) komunizmo žlugimo. Jei su pirmąja aiškiau, diskusijos dėl antrosios Lietuvoje vos prasideda ir vyksta labai vangiai. Tai pasaulinė problema, nėra čia ko ironizuoti. Tai rinkos laisvės ir perskirstymo problema, jų santykis. Jei perdaug laisvės kapitalui, 1 proc. visuomenės užvaldo didžiąją dalį turto, priešingai - didėja pašalpinių minios. Iš ten Pietų Europos krizė, gresianti visai ES. Atrodo, kad pusiausvyrą bus radusios tik Skandinavijos šalys.
*Ne statytojų požiūris, o LKP CK ideologinė klišė. Buržuazinis nacionalistas buvo kiekvienas, kuris buvo už nepriklausomą Lietuvą, net tautinis komunistas.
** Kryžkalnio motina yra ne Jokūbonio, o Broniaus Vyšniausko. Ji nėra sunaikinta, stovi Grūto parke, praeitą vasarą mačiau
, dažniausiai taip.
Šventa karve Saulius Pečeliūnas per Tv vis pavadindavo Konstituciją
V. Landsbergio pakartotinai siūlyčiau nežeminti: jam nebuvo kuo pasiremti: "kairėje" [nomenklatūrininkų] pusėje nebuvo garbės ir padorumo, o dešinėje - intelekto. Jis pasirinko pastaruosius. Pasielgė bent jau garbingai, nors, manau, matė perspektyvą. Prisipažinsiu, 1992 m. vasarą ir man neužteko proto "parlamentinę rezistenciją" suvokti kaip pasipriešinimą nomenklatūros restitucijai.
Paskutinės pastabos: Lietuva išvengė rusų antplūdžio ne tiek dėl komunistinės viršūnės tautiškumo, kiek dėl žemdirbiškos visuomenės vyravimo: į statomas gamyklas pigiau buvo sutraukti savus kaimiečius nei atsivežti kitataučius (ko nebebuvo Latvijoje ir Estijoje). A. Sniečkus buvo kilęs iš l. stambių ūkininkų ir į ūkio klausimus žiūrėjo labai praktiškai (pvz., pasiūlė negriauti Šv. Jokūbo bažnyčios vien todėl, kad geras pastatas, tegu stovi). Tačiau ideologiniais klausimais jis buvo nuoseklus bolševikas stalinistas iki mirties.
QUOTE(Moonte @ 2011 11 26, 19:57)
*Tarkim vieni i partizanus ejo del idejos, kiti, kad dezertyrais buvo, nenorejo tarybu armijoje tarnauti, treti, kad ju seimas i sibira istreme ir dar buvo kita dalis, kurie tarnavo fasistu junginiuose, nespejo laiku pasitraukti ir t.t. ir t.t.
**Stribais irgi tapdavo del skirtingu motyvu. Is idejos, buvo ir tokiu kurie gviesesi turto, kuris likdavo po istremtuju, kiti eidavo i stribus, kai su ju artimaisiais susidorodavo.
**Stribais irgi tapdavo del skirtingu motyvu. Is idejos, buvo ir tokiu kurie gviesesi turto, kuris likdavo po istremtuju, kiti eidavo i stribus, kai su ju artimaisiais susidorodavo.
* Kažkodėl visoje diskusijoje nepaminėta M. Pociaus knyga "Kita mėnulio pusė". Istorikas, kuris visą partizaninį judėjimą žino praktiškai iki pavienio dalyvio. Radikalūs patriotai ją pasmerkė dėl šviesiosios pusės nepavaizdavimo.
** Atleiskite, neįsivaizduoju idėjinio stribo. Ėjo visokie girtuoklėliai, padugnės. Kelios išimtys per visą Lietuvą padėties nekeičia. Net sovietmečiu žmonės juos niekino. Beje, didžiulę daugybę jų atsiminimų yra užrašęs tas pats Romas Kaunietis.
QUOTE(Moonte @ 2011 11 26, 22:46)
Tai paprastu zmoniu deka, taip, taip, tu kurie anot jusu koloboravo su valdzia, musu seneliu, mociuciu, tevu, tetu, dedziu, kaimynu ir t.t. Lietuva pakilo. Nes jie kele is griuvesiu, dirbo, state, kure, vyste gimtine. Veliau atejo zmpones su graziais lozudngais ir prichvatizavo ju darba.
Na tarkim, jums niekada nekilo klausimas kur dingo pionieriu, komjaunuoliu, komunistu, profsajungu turtas, as nekalbu apie piniginius idnelius, kalbu apie NT? Kieno kisenese nusedo? Sovietai buvo blogi, bet tai buvo anKsciau, dabar negali jiems nurasyti, nes dabar kas per 20 metu isgrobste, ar ne nuosavas SAVAS TAUTIETIS?
Na tarkim, jums niekada nekilo klausimas kur dingo pionieriu, komjaunuoliu, komunistu, profsajungu turtas, as nekalbu apie piniginius idnelius, kalbu apie NT? Kieno kisenese nusedo? Sovietai buvo blogi, bet tai buvo anKsciau, dabar negali jiems nurasyti, nes dabar kas per 20 metu isgrobste, ar ne nuosavas SAVAS TAUTIETIS?
Turtą prichvatizavo toli gražu ne žmonės su lozungais (jų lygiai tiek mažai kaip ir stribų idealistų), o tie patys komunistai, ypač komjaunuoliai, kolchozų pirmininkai, gamyklų direktoriai ir pan. Tam jie prisidėjo prie Sąjūdžio. 1992 m. jie, atrodo ne be tam tikros didelės šalies pagalbos, grįžo ir į politinę valdžią, viską įteisino. Jiems liko tarnauti beveik visa teisėsauga ir teisėtvarka. Jie priėmė įstatymus, kad prichvatizacijai taikoma senatis, todėl 1992-1996 suprichvatizuotas turtas liko jų rankose. (Teko truputį pasidomėti konkrečiai)
QUOTE(Sunute @ 2011 11 26, 23:13)
*Ach taip, buvo, berods Beriozovas nelietuvis, dar Landzbergis (net žemkalniu nesivargino pagal senelį persivadinti).
**Vat idealistai buvo ir Kuolelis su Burokevičiusmi (gerbiu už idealizmą, nors pozicijos nepalaikau (tą naktį per atsitiktinumą miegojome konservatorijoje ant grindų, nes buvo nemiegotos jau trys naktys). manau, kad buvo kalinti už politiką ir nieką kitą. Tiesiog tuomet taip reikėjo tokiems, kaip jūs. Gaila, bet vėliau tokie žmonės -idealistai kraštutiniai maksimalistai be pagarbos buvo pavadinti "megstomis beretėmis"
**Vat idealistai buvo ir Kuolelis su Burokevičiusmi (gerbiu už idealizmą, nors pozicijos nepalaikau (tą naktį per atsitiktinumą miegojome konservatorijoje ant grindų, nes buvo nemiegotos jau trys naktys). manau, kad buvo kalinti už politiką ir nieką kitą. Tiesiog tuomet taip reikėjo tokiems, kaip jūs. Gaila, bet vėliau tokie žmonės -idealistai kraštutiniai maksimalistai be pagarbos buvo pavadinti "megstomis beretėmis"
*Dar R. Ozolą pamiršote, latvis gi, ne kitaip. Vasarą teko pagulėt ligoninėje, perskaičiau jo "Aušros raudonius". O V. Landsbergį, manau, savo laiku įvertins kaip vieną įžvalgiausių lietuvių politikų. Apie jį Liūtas Mockūnas dar 1989 m. rašė, kad nepažįsta kito tokio nuosekliai nekomunistinio žmogaus.
**Burokevičius gal ir buvo idealistas (jo išsilavinimas buvo septynmetė, ir protelio labai riboto), bet tik ne Kuolelis, o juo labiau ne Jermalavičius (čia tas, kurio balsas sausio dienomis skambėjo iš tankečių; ano tėvas karo metais priklausė kaimo savigynai, sūnus dar studentas šnipinėjo ir skundė saugumui kursiokus, vėliau - bendradarbius). Komunistas idealistas buvo, pvz., Romas Šarmaitis (ilgametis Partijos instituto direktorius), kuris po Sausio nuo jų nusisuko.
QUOTE(Heilė @ 2011 11 26, 23:16)
Kas čia per komjaunuoliška mąstysena? 
Kažkokios dvidešimties metų senumo šmėklos vis dar valdo mus? Ir Snorą sovietiniai vaiduokliai sugriovė, ir krizė, matyt, dėl jų įvyko, o ir globalinis atšilimas ryškiai jų darbas. Ššššš...būkim atsargūs - mus stebi JIE. 
Kažkokios dvidešimties metų senumo šmėklos vis dar valdo mus?
Ir Snorą sovietiniai vaiduokliai sugriovė, ir krizė, matyt, dėl jų įvyko, o ir globalinis atšilimas ryškiai jų darbas. Ššššš...būkim atsargūs - mus stebi JIE. Išskirkime dvi puses: 1) tautinio atgimimo ir valstybės atkūrimo; 2) komunizmo žlugimo. Jei su pirmąja aiškiau, diskusijos dėl antrosios Lietuvoje vos prasideda ir vyksta labai vangiai. Tai pasaulinė problema, nėra čia ko ironizuoti. Tai rinkos laisvės ir perskirstymo problema, jų santykis. Jei perdaug laisvės kapitalui, 1 proc. visuomenės užvaldo didžiąją dalį turto, priešingai - didėja pašalpinių minios. Iš ten Pietų Europos krizė, gresianti visai ES. Atrodo, kad pusiausvyrą bus radusios tik Skandinavijos šalys.
QUOTE(sunute @ 2011 11 26)
*/.../paminklo statytojų požiūris. Ten tikriausiai vienas iš dokumentų apie miškinių nekaltų žmonių žudynes. Nemanau, kad ten surašyti žuvusių sąraše politiniai veikėjai ar istrebiteliai. Kas žino...
paminklas laikmečiui ir žuvusiems. Man netrukdo, gal galima stendą su komentarais pastatyti (jei žeidžia vadinamų buržuaziniais nacionalistais jausmus).
**Vat man Jokūbonio (berods) liūdinti motina (gi gali liūdėti už visus žuvusius) Kryžkalny daug mielesnė buvo už dabartinius neskoningus kryžius ir komunikacijų stulpus. Gaila - vandalai sunaikino.
paminklas laikmečiui ir žuvusiems. Man netrukdo, gal galima stendą su komentarais pastatyti (jei žeidžia vadinamų buržuaziniais nacionalistais jausmus).
**Vat man Jokūbonio (berods) liūdinti motina (gi gali liūdėti už visus žuvusius) Kryžkalny daug mielesnė buvo už dabartinius neskoningus kryžius ir komunikacijų stulpus. Gaila - vandalai sunaikino.
*Ne statytojų požiūris, o LKP CK ideologinė klišė. Buržuazinis nacionalistas buvo kiekvienas, kuris buvo už nepriklausomą Lietuvą, net tautinis komunistas.
** Kryžkalnio motina yra ne Jokūbonio, o Broniaus Vyšniausko. Ji nėra sunaikinta, stovi Grūto parke, praeitą vasarą mačiau
QUOTE(senmerge @ 2011 11 26, 23:58)
nusėdo tų pačių komunistų stribų kišenėse kartu su žmonių santaupomis keičiantis pinigams iš rublių į vagnorkes.
, dažniausiai taip.QUOTE(Moonte @ 2011 11 27, 00:03)
Labai drasiai pasakyta, bet ar tai yra tiesa, cia jau didelis klausimas. Idomu, ar jau cia minetas ponas Lansbergis i stribu sarasiuka ieina, ar ji priskirsit sventom karvem?
Šventa karve Saulius Pečeliūnas per Tv vis pavadindavo Konstituciją
V. Landsbergio pakartotinai siūlyčiau nežeminti: jam nebuvo kuo pasiremti: "kairėje" [nomenklatūrininkų] pusėje nebuvo garbės ir padorumo, o dešinėje - intelekto. Jis pasirinko pastaruosius. Pasielgė bent jau garbingai, nors, manau, matė perspektyvą. Prisipažinsiu, 1992 m. vasarą ir man neužteko proto "parlamentinę rezistenciją" suvokti kaip pasipriešinimą nomenklatūros restitucijai.
Paskutinės pastabos: Lietuva išvengė rusų antplūdžio ne tiek dėl komunistinės viršūnės tautiškumo, kiek dėl žemdirbiškos visuomenės vyravimo: į statomas gamyklas pigiau buvo sutraukti savus kaimiečius nei atsivežti kitataučius (ko nebebuvo Latvijoje ir Estijoje). A. Sniečkus buvo kilęs iš l. stambių ūkininkų ir į ūkio klausimus žiūrėjo labai praktiškai (pvz., pasiūlė negriauti Šv. Jokūbo bažnyčios vien todėl, kad geras pastatas, tegu stovi). Tačiau ideologiniais klausimais jis buvo nuoseklus bolševikas stalinistas iki mirties.
QUOTE(nutė @ 2011 11 27, 09:58)
Atsiprašau, kad vakar nedalyvavusi turininguose Jūsų pokalbiuose, šiandien išdrįstu įsikišti. Pratryniau vien tik tam, kad ir taip užimsiu nemažai vietos.
*Dar R. Ozolą pamiršote, latvis gi, ne kitaip. Vasarą teko pagulėt ligoninėje, perskaičiau jo "Aušros raudonius". O V. Landsbergį, manau, savo laiku įvertins kaip vieną įžvalgiausių lietuvių politikų. Apie jį Liūtas Mockūnas dar 1989 m. rašė, kad nepažįsta kito tokio nuosekliai nekomunistinio žmogaus.
**Burokevičius gal ir buvo idealistas (jo išsilavinimas buvo septynmetė, ir protelio labai riboto), bet tik ne Kuolelis, o juo labiau ne Jermalavičius (čia tas, kurio balsas sausio dienomis skambėjo iš tankečių; ano tėvas karo metais priklausė kaimo savigynai, sūnus dar studentas šnipinėjo ir skundė saugumui kursiokus, vėliau - bendradarbius). Komunistas idealistas buvo, pvz., Romas Šarmaitis (ilgametis Partijos instituto direktorius), kuris po Sausio nuo jų nusisuko.
Išskirkime dvi puses: 1) tautinio atgimimo ir valstybės atkūrimo; 2) komunizmo žlugimo. Jei su pirmąja aiškiau, diskusijos dėl antrosios Lietuvoje vos prasideda ir vyksta labai vangiai. Tai pasaulinė problema, nėra čia ko ironizuoti. Tai rinkos laisvės ir perskirstymo problema, jų santykis. Jei perdaug laisvės kapitalui, 1 proc. visuomenės užvaldo didžiąją dalį turto, priešingai - didėja pašalpinių minios. Iš ten Pietų Europos krizė, gresianti visai ES. Atrodo, kad pusiausvyrą bus radusios tik Skandinavijos šalys.
*Ne statytojų požiūris, o LKP CK ideologinė klišė. Buržuazinis nacionalistas buvo kiekvienas, kuris buvo už nepriklausomą Lietuvą, net tautinis komunistas.
** Kryžkalnio motina yra ne Jokūbonio, o Broniaus Vyšniausko. Ji nėra sunaikinta, stovi Grūto parke, praeitą vasarą mačiau
, dažniausiai taip.
Šventa karve Saulius Pečeliūnas per Tv vis pavadindavo Konstituciją
V. Landsbergio pakartotinai siūlyčiau nežeminti: jam nebuvo kuo pasiremti: "kairėje" [nomenklatūrininkų] pusėje nebuvo garbės ir padorumo, o dešinėje - intelekto. Jis pasirinko pastaruosius. Pasielgė bent jau garbingai, nors, manau, matė perspektyvą. Prisipažinsiu, 1992 m. vasarą ir man neužteko proto "parlamentinę rezistenciją" suvokti kaip pasipriešinimą nomenklatūros restitucijai.
Paskutinės pastabos: Lietuva išvengė rusų antplūdžio ne tiek dėl komunistinės viršūnės tautiškumo, kiek dėl žemdirbiškos visuomenės vyravimo: į statomas gamyklas pigiau buvo sutraukti savus kaimiečius nei atsivežti kitataučius (ko nebebuvo Latvijoje ir Estijoje). A. Sniečkus buvo kilęs iš l. stambių ūkininkų ir į ūkio klausimus žiūrėjo labai praktiškai (pvz., pasiūlė negriauti Šv. Jokūbo bažnyčios vien todėl, kad geras pastatas, tegu stovi). Tačiau ideologiniais klausimais jis buvo nuoseklus bolševikas stalinistas iki mirties.
*Dar R. Ozolą pamiršote, latvis gi, ne kitaip. Vasarą teko pagulėt ligoninėje, perskaičiau jo "Aušros raudonius". O V. Landsbergį, manau, savo laiku įvertins kaip vieną įžvalgiausių lietuvių politikų. Apie jį Liūtas Mockūnas dar 1989 m. rašė, kad nepažįsta kito tokio nuosekliai nekomunistinio žmogaus.
**Burokevičius gal ir buvo idealistas (jo išsilavinimas buvo septynmetė, ir protelio labai riboto), bet tik ne Kuolelis, o juo labiau ne Jermalavičius (čia tas, kurio balsas sausio dienomis skambėjo iš tankečių; ano tėvas karo metais priklausė kaimo savigynai, sūnus dar studentas šnipinėjo ir skundė saugumui kursiokus, vėliau - bendradarbius). Komunistas idealistas buvo, pvz., Romas Šarmaitis (ilgametis Partijos instituto direktorius), kuris po Sausio nuo jų nusisuko.
Išskirkime dvi puses: 1) tautinio atgimimo ir valstybės atkūrimo; 2) komunizmo žlugimo. Jei su pirmąja aiškiau, diskusijos dėl antrosios Lietuvoje vos prasideda ir vyksta labai vangiai. Tai pasaulinė problema, nėra čia ko ironizuoti. Tai rinkos laisvės ir perskirstymo problema, jų santykis. Jei perdaug laisvės kapitalui, 1 proc. visuomenės užvaldo didžiąją dalį turto, priešingai - didėja pašalpinių minios. Iš ten Pietų Europos krizė, gresianti visai ES. Atrodo, kad pusiausvyrą bus radusios tik Skandinavijos šalys.
*Ne statytojų požiūris, o LKP CK ideologinė klišė. Buržuazinis nacionalistas buvo kiekvienas, kuris buvo už nepriklausomą Lietuvą, net tautinis komunistas.
** Kryžkalnio motina yra ne Jokūbonio, o Broniaus Vyšniausko. Ji nėra sunaikinta, stovi Grūto parke, praeitą vasarą mačiau
, dažniausiai taip.Šventa karve Saulius Pečeliūnas per Tv vis pavadindavo Konstituciją
V. Landsbergio pakartotinai siūlyčiau nežeminti: jam nebuvo kuo pasiremti: "kairėje" [nomenklatūrininkų] pusėje nebuvo garbės ir padorumo, o dešinėje - intelekto. Jis pasirinko pastaruosius. Pasielgė bent jau garbingai, nors, manau, matė perspektyvą. Prisipažinsiu, 1992 m. vasarą ir man neužteko proto "parlamentinę rezistenciją" suvokti kaip pasipriešinimą nomenklatūros restitucijai.
Paskutinės pastabos: Lietuva išvengė rusų antplūdžio ne tiek dėl komunistinės viršūnės tautiškumo, kiek dėl žemdirbiškos visuomenės vyravimo: į statomas gamyklas pigiau buvo sutraukti savus kaimiečius nei atsivežti kitataučius (ko nebebuvo Latvijoje ir Estijoje). A. Sniečkus buvo kilęs iš l. stambių ūkininkų ir į ūkio klausimus žiūrėjo labai praktiškai (pvz., pasiūlė negriauti Šv. Jokūbo bažnyčios vien todėl, kad geras pastatas, tegu stovi). Tačiau ideologiniais klausimais jis buvo nuoseklus bolševikas stalinistas iki mirties.
Apie landzbergio padorumą
Čiurlionytės sesutės menamai (anot Borutos ir jo amžininkų)plagiavo Borutą - knygoje "Atsiminimai apie MKČ" yra keletas novelių, kurios forma ir stiliumi išsiskiria; menamai, gal būt esu girdėjus, nelabai gerai atsimenu 
v. landzbergis nuknaiukė (pasiskolino ir negrąžino)čiurlionytės rankraščius apie MKČ, dalį rankraščių, natų su pastabomis ir prirašė "ksiončkų"(iš J. Čiurlionytės jos mokinių perpasakotų atsiminimų). Rašau menamai X 10, nes gi Petkevičiukus du baigia negyvai užtampyti, o jie kaip komunizme už tėtuko nuodėmes niekaip negali išsispavedoti. Nu netikiu to tipo sąžiningumu, nes labai pasitikiu žmonėmis iš kurių informacija, o informacija iš labai arti nuo šito tipo. Apie šią landzbergių šaką nereikia....vat kita giminaičių šaka realiai dirba Lietuvai.Kryžkalmio motina buvo ištaškyta iš kulkosvaidžio (ačiū už pataisymą dėl autoriaus). Pasekmes mačiau, o į Grūtą vis neprisiruošiu, kai buvau dar nestovėjo. Puiku, kad suklijavo.
Dėl paminklo pokariui: dabar rašomos tokios pat klišės
tik į kitą pusę.Dėl Sniečkaus. Kodėl jis atsisakė Kaliningrado su visais suvažiavėliais, kaip ūkininkui turėjo patikti, kaip ir Jokūbo bažnyčia, taip pat ir Gorkio prospektas (ar koks ten?) platus ir tiesus vietoj Pilies gatvėsi.
nesu išsilavinusi,daugelio dalykų nežinau,bet tas varymas ant tarybinių laikų užkniso,nes dabar mano akim dabartis ne auksinė,tarybiniais laikais mano tėvai laukė komunizmo rytojaus,dabar aš nežinau prie ko prives šitas dabartinis kapitalizmas,pavydžiu senmergei,jos paprastam suskirstimui čia juoda,čia balta-lengva gyventi,viskas aišku,bet gyvenime daug pilkos spalvos ir teigiami herojai padaro negražių dalykų.
QUOTE(Sunute @ 2011 11 27, 17:30)
Apie landzbergio padorumą Čiurlionytės sesutės menamai (anot Borutos ir jo amžininkų)plagiavo Borutą - knygoje "Atsiminimai apie MKČ" yra keletas novelių, kurios forma ir stiliumi išsiskiria; menamai, gal būt esu girdėjus, nelabai gerai atsimenu v. landzbergis nuknaiukė (pasiskolino ir negrąžino)čiurlionytės rankraščius apie MKČ, dalį rankraščių, natų su pastabomis ir prirašė "ksiončkų"(iš J. Čiurlionytės jos mokinių perpasakotų atsiminimų). Rašau menamai X 10, nes gi Petkevičiukus du baigia negyvai užtampyti, o jie kaip komunizme už tėtuko nuodėmes niekaip negali išsispavedoti. Nu netikiu to tipo sąžiningumu, nes labai pasitikiu žmonėmis iš kurių informacija, o informacija iš labai arti nuo šito tipo. Apie šią landzbergių šaką nereikia....vat kita giminaičių šaka realiai dirba Lietuvai.
Kryžkalmio motina buvo ištaškyta iš kulkosvaidžio (ačiū už pataisymą dėl autoriaus). Pasekmes mačiau, o į Grūtą vis neprisiruošiu, kai buvau dar nestovėjo. Puiku, kad suklijavo.
Dėl paminklo pokariui: dabar rašomos tokios pat klišės tik į kitą pusę.
Dėl Sniečkaus. Kodėl jis atsisakė Kaliningrado su visais suvažiavėliais, kaip ūkininkui turėjo patikti, kaip ir Jokūbo bažnyčia, taip pat ir Gorkio prospektas (ar koks ten?) platus ir tiesus vietoj Pilies gatvėsi.
Čiurlionytės sesutės menamai (anot Borutos ir jo amžininkų)plagiavo Borutą - knygoje "Atsiminimai apie MKČ" yra keletas novelių, kurios forma ir stiliumi išsiskiria; menamai, gal būt esu girdėjus, nelabai gerai atsimenu v. landzbergis nuknaiukė (pasiskolino ir negrąžino)čiurlionytės rankraščius apie MKČ, dalį rankraščių, natų su pastabomis ir prirašė "ksiončkų"(iš J. Čiurlionytės jos mokinių perpasakotų atsiminimų). Rašau menamai X 10, nes gi Petkevičiukus du baigia negyvai užtampyti, o jie kaip komunizme už tėtuko nuodėmes niekaip negali išsispavedoti. Nu netikiu to tipo sąžiningumu, nes labai pasitikiu žmonėmis iš kurių informacija, o informacija iš labai arti nuo šito tipo. Apie šią landzbergių šaką nereikia....vat kita giminaičių šaka realiai dirba Lietuvai.Kryžkalmio motina buvo ištaškyta iš kulkosvaidžio (ačiū už pataisymą dėl autoriaus). Pasekmes mačiau, o į Grūtą vis neprisiruošiu, kai buvau dar nestovėjo. Puiku, kad suklijavo.
Dėl paminklo pokariui: dabar rašomos tokios pat klišės
tik į kitą pusę.Dėl Sniečkaus. Kodėl jis atsisakė Kaliningrado su visais suvažiavėliais, kaip ūkininkui turėjo patikti, kaip ir Jokūbo bažnyčia, taip pat ir Gorkio prospektas (ar koks ten?) platus ir tiesus vietoj Pilies gatvėsi.
Jūsų minėtų detalių nežinau, nesu iš tos aplinkos. Ne visi aukšto intelekto žmonės vienodi, ne vienas kitose srityse būva velnių priėdęs. Tačiau jo kai kurios įžvalgos iš mano profesinės srities - pritrenkiančiai skvarbios.
Na, su tomis klišėmis dabar visaip. Kas tebeplatina anų laikų, kas apsisuko 180 laipsnių, bet lygiai taip pat be konkretikos; kas atsisako bet kokių klišių ir įnirtingai ieško tiesos
. Aš už ieškančius.Dėl Sniečkaus. Su Kaliningrado sritim yra pakankamai miglotai. Neaišku, kaip ten siūlė ir kaip atsisakė. Jokūbo bažnyčia jam buvo svarbi ne kaip bažnyčia, o kaip geras stovintis pastatas (pasakojo žmogus, kurio tiksliu perdavimu neabejoju). Kadangi Pilies gatvė nebuvo sugriauta, tai ir nepasisakė už platinimą. Skirtingai nei Vokiečių: ir skverą palaimino, ir kiemų vidų leido išgriauti negailestingai.
O kad nebūtų vien į lankas, vienas epizodas apie pokarį. Buvau ekspedicijoje Švedriškėje (Ignalinos rajone). Kiek su kuo kalbėjau, plačiose apylinkėse kaip partizanų išdavikas buvo minimas žmogus, kuris sušaudytas kartu su užsukusiais partizanais, kartu su savo žmona, motina ir uošve. Ir tik vėliau, kai jau buvo prieinami KGB archyvai, paaiškėjo, jog tai buvo visai kitas kaimo žmogus, kuris kagėbistų pavedimu pakišo minėtam žmogui mintį pakviesti partizanus pavasarį nusiprausti ir pailsėti. Lygiai galimos klaidos ir iš kitos pusės. Tačiau visiškai aišku: jei ne sovietinė okupacija, jokių pokario kovų nebūtų buvę. Kiek per tuos priklausomybės metus praradom, siaubinga. Visų pirma žmonių, gabiausių, labiausiai išsilavinusių, turėjusių aiškias vertybes ir orumą. Užtat reaguoju, kartais ir ne visai adekvačiai, į bet kokį sovietmečio pašlovinimą
.
QUOTE(nutė @ 2011 11 27, 18:17)
Jūsų minėtų detalių nežinau, nesu iš tos aplinkos. Ne visi aukšto intelekto žmonės vienodi, ne vienas kitose srityse būva velnių priėdęs. Tačiau jo kai kurios įžvalgos iš mano profesinės srities - pritrenkiančiai skvarbios.
Na, su tomis klišėmis dabar visaip. Kas tebeplatina anų laikų, kas apsisuko 180 laipsnių, bet lygiai taip pat be konkretikos; kas atsisako bet kokių klišių ir įnirtingai ieško tiesos . Aš už ieškančius.
Dėl Sniečkaus. Su Kaliningrado sritim yra pakankamai miglotai. Neaišku, kaip ten siūlė ir kaip atsisakė. Jokūbo bažnyčia jam buvo svarbi ne kaip bažnyčia, o kaip geras stovintis pastatas (pasakojo žmogus, kurio tiksliu perdavimu neabejoju). Kadangi Pilies gatvė nebuvo sugriauta, tai ir nepasisakė už platinimą. Skirtingai nei Vokiečių: ir skverą palaimino, ir kiemų vidų leido išgriauti negailestingai.
O kad nebūtų vien į lankas, vienas epizodas apie pokarį. Buvau ekspedicijoje Švedriškėje (Ignalinos rajone). Kiek su kuo kalbėjau, plačiose apylinkėse kaip partizanų išdavikas buvo minimas žmogus, kuris sušaudytas kartu su užsukusiais partizanais, kartu su savo žmona, motina ir uošve. Ir tik vėliau, kai jau buvo prieinami KGB archyvai, paaiškėjo, jog tai buvo visai kitas kaimo žmogus, kuris kagėbistų pavedimu pakišo minėtam žmogui mintį pakviesti partizanus pavasarį nusiprausti ir pailsėti. Lygiai galimos klaidos ir iš kitos pusės. Tačiau visiškai aišku: jei ne sovietinė okupacija, jokių pokario kovų nebūtų buvę. Kiek per tuos priklausomybės metus praradom, siaubinga. Visų pirma žmonių, gabiausių, labiausiai išsilavinusių, turėjusių aiškias vertybes ir orumą. Užtat reaguoju, kartais ir ne visai adekvačiai, į bet kokį sovietmečio pašlovinimą .
Na, su tomis klišėmis dabar visaip. Kas tebeplatina anų laikų, kas apsisuko 180 laipsnių, bet lygiai taip pat be konkretikos; kas atsisako bet kokių klišių ir įnirtingai ieško tiesos
. Aš už ieškančius.Dėl Sniečkaus. Su Kaliningrado sritim yra pakankamai miglotai. Neaišku, kaip ten siūlė ir kaip atsisakė. Jokūbo bažnyčia jam buvo svarbi ne kaip bažnyčia, o kaip geras stovintis pastatas (pasakojo žmogus, kurio tiksliu perdavimu neabejoju). Kadangi Pilies gatvė nebuvo sugriauta, tai ir nepasisakė už platinimą. Skirtingai nei Vokiečių: ir skverą palaimino, ir kiemų vidų leido išgriauti negailestingai.
O kad nebūtų vien į lankas, vienas epizodas apie pokarį. Buvau ekspedicijoje Švedriškėje (Ignalinos rajone). Kiek su kuo kalbėjau, plačiose apylinkėse kaip partizanų išdavikas buvo minimas žmogus, kuris sušaudytas kartu su užsukusiais partizanais, kartu su savo žmona, motina ir uošve. Ir tik vėliau, kai jau buvo prieinami KGB archyvai, paaiškėjo, jog tai buvo visai kitas kaimo žmogus, kuris kagėbistų pavedimu pakišo minėtam žmogui mintį pakviesti partizanus pavasarį nusiprausti ir pailsėti. Lygiai galimos klaidos ir iš kitos pusės. Tačiau visiškai aišku: jei ne sovietinė okupacija, jokių pokario kovų nebūtų buvę. Kiek per tuos priklausomybės metus praradom, siaubinga. Visų pirma žmonių, gabiausių, labiausiai išsilavinusių, turėjusių aiškias vertybes ir orumą. Užtat reaguoju, kartais ir ne visai adekvačiai, į bet kokį sovietmečio pašlovinimą
. , nors jums pasakojo, man pasakojo, pasitikima pasakojusiais... tikrai neteisinu ir nešlovinu sovietmečio. netektys ir mane asmeniškai, kaip daugelį, yra pasiviję...
Tikiu, kad daug kas priklauso nuo laiku ir vietoje atsiradusių asmenybių.
(Dar į ankstesnią žinutę: dėl to paminklo, gi užsakovus ir laikau statytojais (ne Trakų r. kolūkio brigada gi statytoja). Gi ir dabar, dažniausiai, ne vietiniai savo kraštiečių atminimui stato, o vietinė savivaldybė.
Landzbergis laabai įžvalgus tiek muzikologas, tiek politikas. Tik nujaučiu (tikrai nežinau), kad jo politinis įžvalgumas yra ir laabai gerame KGB sistemos pažinime. Bent jau jo aplinkinių ir aplinkos baimė matoma stebint šią personą viešoje vietoje beveik paranojiška, o taip nebuvo, kuomet dėstė paskaitas su lopais užsiūtais ant alkūnių žalsvai rusvu megztuku.
nu nebediskutuosiu, nelygios jėgos, aš taip giliai nesu panirus į šią temą. Tik bendras išsilavinimas ir asmeniniai įspūdžiai.Parašykit, ką žinot apie Kaliningrado siūlymą, žiauriai įdomu. Gal žinot, kas vos perimtus KGB archyvus vežė ir kur nuvežė. Aš buvau iš tų "durniukų", kurie saugojo, kad neišvežtų, o va "savų" tai nesisaugojom.
kas būtų,jeigu nebūtų,bet tai buvo,praėjo,reikia gyventi dabartimi,o negrežiotis atgal,kažkokius komunistus ieškoti,ir visas dabarties klaidas jiems priskirti,aš labai džiaugiuosi,kad mano įmonė,kurioje dirbu, kuri buvo įkurta 1936m,o tarybiniais laikais klestėjusi,dabar dar sugeba išgyventi,nes daugelis įmonių tiesiog išnyko,liko tik marios bedarbių,laisvė-gražus žodis,bet ir gyventi norisi laisvai,kad ne beprasmės tų partizanų mirtis būtų.
QUOTE(marytexxx @ 2011 11 27, 19:37)
kas būtų,jeigu nebūtų,bet tai buvo,praėjo,reikia gyventi dabartimi,o negrežiotis atgal,kažkokius komunistus ieškoti,ir visas dabarties klaidas jiems priskirti,aš labai džiaugiuosi,kad mano įmonė,kurioje dirbu, kuri buvo įkurta 1936m,o tarybiniais laikais klestėjusi,dabar dar sugeba išgyventi,nes daugelis įmonių tiesiog išnyko,liko tik marios bedarbių,laisvė-gražus žodis,bet ir gyventi norisi laisvai,kad ne beprasmės tų partizanų mirtis būtų.
nykoka dabartis turėtų būti nemąstant apie praeitį...bent man
QUOTE(Sunute @ 2011 11 27, 19:29)
Parašykit, ką žinot apie Kaliningrado siūlymą, žiauriai įdomu. Gal žinot, kas vos perimtus KGB archyvus vežė ir kur nuvežė. Aš buvau iš tų "durniukų", kurie saugojo, kad neišvežtų, o va "savų" tai nesisaugojom.
Apie Kaliningrado siūlymą mažai ką žinau: pamenu, buvo kažkada tekstas Lietuvos ryte, neužfiksavau, neišsisaugojau. Balandžio mėn. vienas buvęs kolega žada važiuoti į Maskvos archyvus, be kita ko, domisi ir šiuo klausimu, gal ką iškapstys. Šiaip visi kalba panašiai kaip apie pokarį: kažkas sakė, kažkas girdėjo... Pirmieji gandai susiję su 1945 ar 1946 m., kad Sniečkus apžiūrėjęs sritį ir esą pasakęs, kad Lietuva neturinti pajėgų jai atstatyti. Istorikai dėl to abejoja: ar Sniečkus būtų nepaklausęs Stalino. Kitas, tikslesnis, dalykas: 1963-1965 m. Kaliningrado sritis priklausė LTSR Liaudies ūkio tarybai, buvo iš dalies bendras valdymas. Bet "nuėmus" Chruščiovą ir panaikinus LŪT, daugiau niekas apie tai nekalbėjo. Tai tiek.
Su sovietiniais archyvais yra dar tokia problema, kaip skambučiai iš Maskvos ir prašymai iš Lietuvos. Gerai, kad kartais skambučiai buvo ranka užrašomi ant kalendoriaus. Beje, Jums, kaip susijusiai su muzika, panašiai buvo užfiksuotas ir Kompozitorių sąjungos steigimas.
Archyvų vis tik buvo išvežę daug. Dalį parsivežė, ne visus pamenu, kas, pamenu Motieką ir tuometinį Vilniaus vicemerą Jasiūną... Daug kas buvo susmulkinta Vilniuje, išpjaustyta. Tame archyve mažai dirbau. Apie "išnešiojimus" nelabai žinau, tai darė dešinieji radikalai, neturėjau tarp jų pažįstamų. Vienas žmogus, dabar jau a. a., pasakojo matęs skaitykloje skaitydamas savo bylą, kaip moteris iš skaitomos savo bylos išplėšė lapą ir susikišus į burną išėjo... Vėlgi, pasakojo, galiu tikėt, galiu ne.
Nesigailėkit, kad saugojot. Gerbiu
QUOTE(nutė @ 2011 11 27, 09:58)
O V. Landsbergį, manau, savo laiku įvertins kaip vieną įžvalgiausių lietuvių politikų. Apie jį Liūtas Mockūnas dar 1989 m. rašė, kad nepažįsta kito tokio nuosekliai nekomunistinio žmogaus.
** Kryžkalnio motina yra ne Jokūbonio, o Broniaus Vyšniausko. Ji nėra sunaikinta, stovi Grūto parke, praeitą vasarą mačiau
***Lietuva išvengė rusų antplūdžio ne tiek dėl komunistinės viršūnės tautiškumo, kiek dėl žemdirbiškos visuomenės vyravimo: į statomas gamyklas pigiau buvo sutraukti savus kaimiečius nei atsivežti kitataučius (ko nebebuvo Latvijoje ir Estijoje).
** Kryžkalnio motina yra ne Jokūbonio, o Broniaus Vyšniausko. Ji nėra sunaikinta, stovi Grūto parke, praeitą vasarą mačiau
***Lietuva išvengė rusų antplūdžio ne tiek dėl komunistinės viršūnės tautiškumo, kiek dėl žemdirbiškos visuomenės vyravimo: į statomas gamyklas pigiau buvo sutraukti savus kaimiečius nei atsivežti kitataučius (ko nebebuvo Latvijoje ir Estijoje).
* ehem....
už kiršinimą? beje, labai sėkmingai tęsia Kubulius....valstybės pradžioje - nuopelnai- galbūt, bet tai, mano akiai, žmogus ne idealistas, ne kūrėjas, o
intrigantas? O intrigos visumenės nekuria, greičiau - griauna. ** ajo, lietuvė motina greta su kolega - Leninu
ten jai ir vieta, jeigu nežino dėl ko liūdėti 
*** Na, pigumas tikrai nebūtų buvęs sovietams lemiamas veiksnys. Nežinau - tautiškumas, patriotizmas, apskaičiavimai, bet diiosios imigrantų bangos greičiau nebuvo dėl to, kad Lietuvos pramonė nebuvo taip koncentruota. O į mažus miestelius ne taip lengvai pritrauksi iš kažkur atvažiavusius, kas kita - didieji centrai - Ryga, Vilnius... ir mažieji miesteliai, kur buvo pramonė - buvo ir pasieniais - Juodupė (pats kamputis prie Latvijos sienos), Naujoji Akmenė. irgi - skirta tam, kad tas pakraštys neišsivažinėtų į Rygą, kur pramonė buvo stipri. Saugojo, kaip ten bebūtų - TAUTĄ.
Valstietį ne taip lengva urbanizuoti, prieškario metais greičiau traukė į ameriką, negu į miestelius. Beje, dabar nebepaenu kur skaičiau, kad tai ypač lietė moteris
