Pamatus nutepus disperbitu (čia hidroizoliacija kaip suprantu), užklijavus putplastį (tiksliai net nžn ar jis klijuoti reiktu ar kaip kitaip pritvirtinti), ką toliau daryti, kokią apdailą patartumėt daryti, juk prie putplasčio iš karto žemės versti nekas gaunasi... arba nors kaip laikinai apsaugoti putplastį nuo žemių, nes jei jas užpiltume, vėliau norėdami daryti apdailą turėtume atkasti, pažeistume putplastį atkasinėdami, PATARKIT kaip reikia daryti..
QUOTE(Dumas33 @ 2010 04 19, 13:18)
Iškilo pora klausimų skaičiuojant medžiagų kiekius. Gal galit pakonsultuot?
1. Kiek realiai gali skirtis teorinės betono sąnaudos nuo praktinių. Teoriškai pamatams reiktų 24,5 kubo betono, o kiek gali prireikti praktiškai?
2. Kaip paskaičiuoti reikiamą armatūros kiekį rosverkui? Eilėms lyg ir aišku - pamato perimetras kart eilių skaičius. O kaip su sujungimais? koks atstumas tarp sujungimų būna? Kaip jungiasi eilės tarpusavyje?
3. Pamato rosvertko šiltinimas. Kai kurios firmos aiškina, kad šiltint reikia tik padą, likusią dalį apšiltinti vėliau, kartu su sienomis. Atseit nusidaužys putplastis kol dėžę pastatys. Kaip yra iš tikrųjų? Nereiks paskui atkasinėti rosverko?
1. Kiek realiai gali skirtis teorinės betono sąnaudos nuo praktinių. Teoriškai pamatams reiktų 24,5 kubo betono, o kiek gali prireikti praktiškai?
2. Kaip paskaičiuoti reikiamą armatūros kiekį rosverkui? Eilėms lyg ir aišku - pamato perimetras kart eilių skaičius. O kaip su sujungimais? koks atstumas tarp sujungimų būna? Kaip jungiasi eilės tarpusavyje?
3. Pamato rosvertko šiltinimas. Kai kurios firmos aiškina, kad šiltint reikia tik padą, likusią dalį apšiltinti vėliau, kartu su sienomis. Atseit nusidaužys putplastis kol dėžę pastatys. Kaip yra iš tikrųjų? Nereiks paskui atkasinėti rosverko?
1. priklausomai nuo grunto savybiu, grezeju profesionalumo, teorinis ir praktinis betono poreikis gali skirtis iki 1,3 karto
2. O projekte nera nurodyta armaturos kiekio, diametru? Sujungimai nevirinant atliekami taip - armatura prakeiciama per 40 diametru, pvz d12 prakeiciama per minimum 480mm, negalima jungti viename pjuvyje visu strypu ir siaip dar visokiu plonybiu yra. Paprastai atstumas tarp sujungimu buna 6 arba 12m, nes armatura rifliuota butent tokiais ilgiais parduodama
3. Apsiltinti reikia pagal cokolio detale, kuri paprastai buna projekte parodyta. Po rostevrko apacia apsiltinama pries irengiant rostverka. Is vidines puses rostverko apsiltini uzversdamas tankintu gruntu (zvyru, smeliu) is lauko puses gali apsisiltinti kartu su fasadu
Ar nebera Lietuvelej geru meistru? Ar visi turi tiek darbo ir labai uzimti, kas parekomenduos meistrelius normalius Klaipedoj pilamiems pamatams? Rasyti i AZ
QUOTE(zostena @ 2010 04 20, 10:51)
Ar nebera Lietuvelej geru meistru? Ar visi turi tiek darbo ir labai uzimti, kas parekomenduos meistrelius normalius Klaipedoj pilamiems pamatams? Rasyti i AZ
Galiu parekomenduoti, jei idomu parasykit i asmenines zinutes
QUOTE(mildutes tetis @ 2010 04 20, 09:53)
1. priklausomai nuo grunto savybiu, grezeju profesionalumo, teorinis ir praktinis betono poreikis gali skirtis iki 1,3 karto
2. O projekte nera nurodyta armaturos kiekio, diametru? Sujungimai nevirinant atliekami taip - armatura prakeiciama per 40 diametru, pvz d12 prakeiciama per minimum 480mm, negalima jungti viename pjuvyje visu strypu ir siaip dar visokiu plonybiu yra. Paprastai atstumas tarp sujungimu buna 6 arba 12m, nes armatura rifliuota butent tokiais ilgiais parduodama
3. Apsiltinti reikia pagal cokolio detale, kuri paprastai buna projekte parodyta. Po rostevrko apacia apsiltinama pries irengiant rostverka. Is vidines puses rostverko apsiltini uzversdamas tankintu gruntu (zvyru, smeliu) is lauko puses gali apsisiltinti kartu su fasadu
2. O projekte nera nurodyta armaturos kiekio, diametru? Sujungimai nevirinant atliekami taip - armatura prakeiciama per 40 diametru, pvz d12 prakeiciama per minimum 480mm, negalima jungti viename pjuvyje visu strypu ir siaip dar visokiu plonybiu yra. Paprastai atstumas tarp sujungimu buna 6 arba 12m, nes armatura rifliuota butent tokiais ilgiais parduodama
3. Apsiltinti reikia pagal cokolio detale, kuri paprastai buna projekte parodyta. Po rostevrko apacia apsiltinama pries irengiant rostverka. Is vidines puses rostverko apsiltini uzversdamas tankintu gruntu (zvyru, smeliu) is lauko puses gali apsisiltinti kartu su fasadu
Dėkui už atsakymus. Konstruktorius turi atsiųsti brėžinius dėl armatūros, tačiau jos išdėstymas lyg ir aiškus. Bandau kiekius suskaičiuoti, nes firmos sąmatas jau siunčia, o kiekis svyruoja nuo 1,3 iki 2 t. Kadangi armatūra šiais laikais sudaro žymią sąmatos dalį tai bandau išsiaiškinti teisybę. O aramatūros eiles tarpusavyje virinamos horizontaliai ar vertikaliai ar ir taip ir taip?
Jei rostverkas kurio perimetras yra 80 m. bus virinamas, eis 6 juostos armatūros. Tai lyg ir reiktų 80x6=480m armatūros, bet nežinau, kaip paskaičiuoti armatūros skirtos apjungti tas 6 juostas kiekį. Tiesa, rostverkas 30x60cm.
QUOTE(Dumas33 @ 2010 04 20, 15:44)
Dėkui už atsakymus. Konstruktorius turi atsiųsti brėžinius dėl armatūros, tačiau jos išdėstymas lyg ir aiškus. Bandau kiekius suskaičiuoti, nes firmos sąmatas jau siunčia, o kiekis svyruoja nuo 1,3 iki 2 t. Kadangi armatūra šiais laikais sudaro žymią sąmatos dalį tai bandau išsiaiškinti teisybę. O aramatūros eiles tarpusavyje virinamos horizontaliai ar vertikaliai ar ir taip ir taip?
Jei rostverkas kurio perimetras yra 80 m. bus virinamas, eis 6 juostos armatūros. Tai lyg ir reiktų 80x6=480m armatūros, bet nežinau, kaip paskaičiuoti armatūros skirtos apjungti tas 6 juostas kiekį. Tiesa, rostverkas 30x60cm.
Jei rostverkas kurio perimetras yra 80 m. bus virinamas, eis 6 juostos armatūros. Tai lyg ir reiktų 80x6=480m armatūros, bet nežinau, kaip paskaičiuoti armatūros skirtos apjungti tas 6 juostas kiekį. Tiesa, rostverkas 30x60cm.
Na taip, kontroliuoti kiekius, irasytus samatoje reikia. Nes tikrai kartais papildomai ziauriai daug iraso.
O paciame projekte nera pateikta armaturos kiekio rostverkui?
Na o jei reikia susiskaiciuoti paciam, tai tuomet ant isilgines rostverko armaturos uzmeskit 7%, o skersine palikit neuzmete nieko. Sis variantas galioja risant. Su virinimu sudetingiau - virinant armatura reikia ziureti kuriuo budu virina, jei tai nekontaktinis virinimas, tuomet armaturu diametras minimalus turetu buti d10, pas padidina armaturos kieki. Kontaktiniu budu erdvinius karkasus mazai kas virina aplamai, nors yra tokiu imoniu. Is principo virinimo armaturai geriau nenaudoti, turesit aukstesne kokybe
O del rostverko armavimo, tai cia jau reiketu ziureti i jusu situacija. Pagal rostverko gabarita h=60cm is tiesu reiketu rostverka armuoti trimis eilemis - apacioje, virsuje ir per viduri, apacioje ir virsuje armaturos vienetu skaicius priklauso pagal skaiciavimus, viduryje montuojama konstruktyvine armatura, kad skersine armatura neissiskleistu
QUOTE(mildutes tetis @ 2010 04 21, 09:34)
Na taip, kontroliuoti kiekius, irasytus samatoje reikia. Nes tikrai kartais papildomai ziauriai daug iraso.
O paciame projekte nera pateikta armaturos kiekio rostverkui?
Na o jei reikia susiskaiciuoti paciam, tai tuomet ant isilgines rostverko armaturos uzmeskit 7%, o skersine palikit neuzmete nieko. Sis variantas galioja risant. Su virinimu sudetingiau - virinant armatura reikia ziureti kuriuo budu virina, jei tai nekontaktinis virinimas, tuomet armaturu diametras minimalus turetu buti d10, pas padidina armaturos kieki. Kontaktiniu budu erdvinius karkasus mazai kas virina aplamai, nors yra tokiu imoniu. Is principo virinimo armaturai geriau nenaudoti, turesit aukstesne kokybe
O del rostverko armavimo, tai cia jau reiketu ziureti i jusu situacija. Pagal rostverko gabarita h=60cm is tiesu reiketu rostverka armuoti trimis eilemis - apacioje, virsuje ir per viduri, apacioje ir virsuje armaturos vienetu skaicius priklauso pagal skaiciavimus, viduryje montuojama konstruktyvine armatura, kad skersine armatura neissiskleistu
O paciame projekte nera pateikta armaturos kiekio rostverkui?
Na o jei reikia susiskaiciuoti paciam, tai tuomet ant isilgines rostverko armaturos uzmeskit 7%, o skersine palikit neuzmete nieko. Sis variantas galioja risant. Su virinimu sudetingiau - virinant armatura reikia ziureti kuriuo budu virina, jei tai nekontaktinis virinimas, tuomet armaturu diametras minimalus turetu buti d10, pas padidina armaturos kieki. Kontaktiniu budu erdvinius karkasus mazai kas virina aplamai, nors yra tokiu imoniu. Is principo virinimo armaturai geriau nenaudoti, turesit aukstesne kokybe
O del rostverko armavimo, tai cia jau reiketu ziureti i jusu situacija. Pagal rostverko gabarita h=60cm is tiesu reiketu rostverka armuoti trimis eilemis - apacioje, virsuje ir per viduri, apacioje ir virsuje armaturos vienetu skaicius priklauso pagal skaiciavimus, viduryje montuojama konstruktyvine armatura, kad skersine armatura neissiskleistu
Dėl virinimo, tai net nežinau, ar tai bus daroma. Tiesą sakant bandau vežimą statyti prieš arklį. Projektas buvo derintas be konstrukcinės dalies, dabar bandau rasti darbininkus, kol konstruktyvas daromas, priešingu atveju yra rizika nusikelt darbams.
Supratau, kad blogai formuluoju klausimą. Dėl skersinės viskas aišku perimertas x 6 + 7% o kaip suskaičiuoti skersinę armatūrą? Gal yra koks standartas kokie tarpai tarp jų?
QUOTE(Dumas33 @ 2010 04 21, 09:48)
Dėl virinimo, tai net nežinau, ar tai bus daroma. Tiesą sakant bandau vežimą statyti prieš arklį. Projektas buvo derintas be konstrukcinės dalies, dabar bandau rasti darbininkus, kol konstruktyvas daromas, priešingu atveju yra rizika nusikelt darbams.
Supratau, kad blogai formuluoju klausimą. Dėl skersinės viskas aišku perimertas x 6 + 7% o kaip suskaičiuoti skersinę armatūrą? Gal yra koks standartas kokie tarpai tarp jų?
Supratau, kad blogai formuluoju klausimą. Dėl skersinės viskas aišku perimertas x 6 + 7% o kaip suskaičiuoti skersinę armatūrą? Gal yra koks standartas kokie tarpai tarp jų?
Skersines armaturos ilgi suskaiciuoji perimetru aplink krastines isilgines armaturas +200mm uzlenkimui. Zingsnis priklauso nuo skaiciavimo, bet paprastai namukams jis bus kas 200mm, nebent kur po kolonomis reiketu sutankinti truputi
QUOTE(mildutes tetis @ 2010 04 21, 10:01)
Skersines armaturos ilgi suskaiciuoji perimetru aplink krastines isilgines armaturas +200mm uzlenkimui. Zingsnis priklauso nuo skaiciavimo, bet paprastai namukams jis bus kas 200mm, nebent kur po kolonomis reiketu sutankinti truputi
Dekui, bandysiu susiskaiciuoti.
QUOTE(mildutes tetis @ 2010 04 21, 07:34)
viduryje montuojama konstruktyvine armatura, kad skersine armatura neissiskleistu
Tai tai iseina, per viduri dedama armatura, rostveko nesutvirtina, o tik prilaiko karkasa betonavimo metu?
tai gal tokiu atveju vidurine armtura naudoti plonesne, ekonominiais sumetimais?
QUOTE(serzas @ 2010 04 21, 14:16)
Tai tai iseina, per viduri dedama armatura, rostveko nesutvirtina, o tik prilaiko karkasa betonavimo metu? tai gal tokiu atveju vidurine armtura naudoti plonesne, ekonominiais sumetimais?
tai gal tokiu atveju vidurine armtura naudoti plonesne, ekonominiais sumetimais?Man būtent taip konstruktorius ir patarė daryti, nors architektas papaišęs visus 12-ukus.
QUOTE(serzas @ 2010 04 21, 13:16)
Tai tai iseina, per viduri dedama armatura, rostveko nesutvirtina, o tik prilaiko karkasa betonavimo metu? tai gal tokiu atveju vidurine armtura naudoti plonesne, ekonominiais sumetimais?
tai gal tokiu atveju vidurine armtura naudoti plonesne, ekonominiais sumetimais?Pagal konstrukcinius reikalavimus į 60cm aukščio rostverką papildomai vidury armatūros dėti kaip ir nereiktų. Nuo 70cm ir daugiau aukščio privaloma. Ir naudoti mažesnio nei 12 mm diametro nepatarčiau.
