Pamatai

Kalbu ne apie poliaus viršutinę horizontalią dalį, o papie vertikalią. Na nežinau, ne toks jau ir mizernas plotas gaunasi, kai polių 60. Pati suprantu, kad šalčio tiltas nemažas, bet apšiltinimo būdą ne pati sugalvojau o kažkurioj pamatų temukj perskaičiau. Spėju dėl keblumo apšiltinti polių viršų niekas to ir nedaro...

Paskelbta: #405


Naujokas
*

Grupė: Naujokai
Žinutės: 9
Prisijungė: 2009 08 30


Apdovanojimų: 0



gal kažkam bus idomu !!!


[/U]Šiluminė varža ar sandarumas, kas svarbiau,arba kaip šiltinti namą?[U]

Albinas Gailius, tech. mokslų daktaras, VGTU Statybos fak. Statybinių medžiagų katedros profesorius
2008.06.09

ŠILUMINĖ VARŽA AR SANDARUMAS – KAS SVARBIAU,
ARBA KAIP ŠILTINTI NAMĄ

Nereikia būti žymiu ekspertu, kad galėtum pasakyti: „Kuo storesni kailiniai, tuo šilčiau“. Ir tai atrodo tiesa. Bet ar tai reiškia, jog storėjant kailiniams, šilčiau darosi todėl, kad didėja jų šiluminė varža?
Įsivaizduokime padėtį, kai tarp kailinių ir kūno yra keleto centimetrų oro tarpas. Turbūt jau intuityviai jaučiame, kad šilta tikrai nebus. Kūno sušildytas oras laisvai ištekės pro apykaklę, o jo vietą užims šaltas lauko oras, reikalaujantis naujų energijos investicijų. Reiškia bus šalta, nežiūrint į kailinių storį ir jų šiluminę varžą.
Paanalizuokime dar vieną faktą. Alpinistai aukštai kalnuose, kur oro temperatūra nukrenta iki -30 ?C sugeba palapinėje palaikyti +18?C temperatūrą sunaudodami minimalius energetiniais resursus. O juk palapinės sienelių šiluminė varža paktiškai lygi nuliui.
Kaip prarandama šilumą iš patalpų?
Nuo šildymo prietaisų patalpose sušilęs oras kyla į viršų ir sudaro didelį slėgį į patalpos atitvarines konstrukcijas (lubas, sienas, langus). Per bet kurį nesandarumą šiltas oras su jėga fontanais veržiasi į išorę, kaip iš kiauro oro baliono. Tuo pačiu metu apatinėje patalpų dalyje susidaro oro išretėjimas, ir per įvairius nesandarumus grindyse, duryse, sienose ir languose į patalpas įsiurbiamas šaltas oras, kurį vėl reikia šildyti. Tokius energijos nuostolius galima sumažinti tik didinant atitvarinių konstrukcijų sandarumą. Kitą šilumos nuostolių dalį sudaro šilumos netekimas radiaciniu ir kondukciniu būdais, t. y. kai šildymo prietaisų išspinduliuojama ar šilto oro perduodama šiluma per sienas atiduodama į išorinę aplinką. Šiuos energijos nuostolius galima sumažinti didinant atitvarų šiluminę varžą. Šios dvi šilumos netekimo patalpose priežastys yra svarbiausios. Bet kuri iš jų nelemia šilumos taupymo efektyvumą?
Kompanija “Architectural Energy Corporation” JAV atliko tyrimus, kurių rezultatai išsklaido visas abejones šiuo klausimu. Buvo paskaičiuoti šilumos nuostoliai per nešiltintas pastato konstrukcijas. Po to tos konstrukcijos buvo padengtos ypač sandaria ir šilta šiltinimo medžiaga (laidumas orui l=7,56 ·10-9 m3/m·s·Pa; šilumos laidumo koeficientas ?=0,038 W/m·K). Didinant šios šiltinimo medžiagos storį buvo kaskart skaičiuojami šilumos nuostoliai per apšiltintas pastato konstrukcijas. Tyrimų rezultatai pateikti 1 lentelėje.

1 lent. Šilumos taupymo efektyvumo priklausomybė nuo sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio storio
Ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio storis
(cm)

Ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio šiluminė varža
R (m2K/W)

Šilumos taupymo efektyvumas
(%)
2,5

0,65

80
10

2,36

94
15

3,68

96
20

5,26

97
25

6,58

98
30

8,00

98















Tyrimų rezultatai akivaizdžiai parodė, kad šilumos taupymo pagrindas yra sandarumas. Ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio šiluminę varžą padidinus daugiau kaip 100% (sluoksnį pastorinus nuo 10 cm iki 20 cm), šilumos sutaupoma tik 3 % daugiau. Todėl tokia investicija yra neefektyvi. Iš tyrimų rezultatų galima daryti išvadą, kad daug efektyviau yra investuoti į namo atitvarinių konstyrukcijų sandarumo užtikrinimą, nes net visiškai plonas (ir visiškai mažą šiluminę varžą turintis) ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnis sulaiko „liūto dalį“ iš patalpų išeinančios šilumos.
Šios temos kontekste dažnam savo komfortu ir sveikata besirūpinančiam piliečiui kyla natūralus klausimas: „Kuo gi mes kvėpuosime, jei namas bus toks sandarus ir „nekvėpuos“? Esmė tame, kad terminas „kvėpuojanti medžiaga“ apibūdina ne medžiagos laidumą orui, o jos laidumą vandens garams. Šiltinimo medžiaga privalo praleisti vandens garus, kad apšiltintos drėgnos konstrukcijos nesupūtų, nesupelytų, o galėtų lengvai išdžiūti per šiltinimo medžiagos sluoksnį. Per šiltinimo medžiagą beveik tokiu pat greičiu praeina ir vandens garai ir oras. Bet pastatų konstrukcinių medžiagų džiūvimo procesas yra gana lėtas, todėl pakankamai gerai „kvėpuojančios“ šiltinimo medžiagos laidumas orui gali būti toks mažas, kad tą medžiagą galima priskirti prie sandarių medžiagų. Pastatą apšiltinus pakankamai sandaria šiltinimo medžiaga, oro cirkulaciją per atitvaras galima sumažinti tūkstančius kartų. Tada ženkliai sumažėja išlaidos šildymui (žiemą) ir vėsinimui (vasarą).
O kuo gi kvėpuojame mes sandariose patalpose? Judantis žmogus per vieną valandą iškvėpuoja 14 – 15 m3 oro. Jei pastato konstrukcijų sandarumas prastas, per jas patalpose gali pasikeisti keletas kubinių metrų oro per valandą. Akivaizdu, kad tai toli gražu ne tie oro kiekiai, kokių reikia normaliam gyvventojų kvėpavimui. Patalpas visvien reikia vėdinti, jei nenorim susidurti su diskomfortu dėl blogo kvapo, pelėsiais ir sveikatos problemomis. Vėdinimas neišvengiamai susijęs su šilumos nuostoliais, todėl vėdinti reikia tiek, kie būtina. Būtent nekontroliuojamų oro srautų iš patalpų išnešama šiluma ir yra tas resursas, kurį mes prarandame, šiltindami pastatus nesandariomis šiltinimo medžiagomis.
Dabartinėje tradicinėje statyboje labiau pasikliaujama šilumine varža. Tai atspindi ir statybos techninis reglamentas, reikalaujantis, kad pastatų atitvarinės konstrukcijos turėtų tokias varžas: stogas - 6,24 m2K/W, sienos - 5,25 m2K/W, grindys - 4,54 m2K/W. O realiai toks storas šiltinimo medžiagos sluoksnis pastatui reikalingas ne dėl didesnės šiluminės varžos, o dėl to, kad naudojamos šiltinimo medžiagos yra pakankamai laidžios orui, ir netgi toks storas jų sluoksnis nesugeba sulaikyti su šiltu oru per jas išeinančios šilumos. Tokiu atveju šiluminės varžos normų didinimas ir šiltinimo medžiagų sluoksnio storinimas lyg ir pateisina save, nes duoda šilumos taupymo efektą. Ko gero kiekvienam, supratusiam šio reiškinio esmę, formuojasi išvada, kad šio efekto priežastis yra ne šiluminės varžos padidėjimas, o tai, kad dėl storesnio tradicinių šiltinimo medžiagų sluoksnio šiek tiek sumažėja šilto oro nutekėjimas per konstrukcijas, t. y. šiek tiek padidėja pastato sandarumas.
Argi verta patranka šaudyti į musę? Šilumos taupymą storinant tradicinių šiltinimo medžiagų sluoksnio storį galima prilyginti svarsčių gamybai iš vatos. Todėl verta susikoncentruoti į sandarumą užtikrinančių šiltinimo technologijų paiešką ir jų praktinį taikymą. Tada ir privatiems savininkams ir valstybei investicijos į statybą ir renovaciją atsipirks kur kas greičiau, o ir pats šiltinimas kainuotų pigiau.

Albinas Gailius
Technikos mokslų daktaras
VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų katedros profesorius

Tai vat kad susiradau pirmiausia architektą, o su architektu dirba konstruktorius, kuris net ne pats konstruktyvą darė, o samdė kitą konstruktorę, kuri matyt pigiai dirba. Tiesiog man nebuvo jau kantrybės su jais aiškintis. Pamatų rostverką perdarė keletą kartų. Na čia ilgai aiškint... Gal geriau galėčiau jums parodyti, o jūs įvertintumėte Gal susitartume kaip nors

Jei turite geologiją, galite įmesti e-mailu, taip pat brėžinius reiktų matyt namuko.... Šiek tiek pakomentuočiau gal...

kuo ketinate dengti antzemine pamato dali, tai yra cokoli?

yra (lyg ir suomiu ismislas) horizontalus siltinimas - tai kai aplink nama dedama horizontaliai 30-40 cm gylyje, mazdaug 0,8-1,2 m plocio juosta siltinamosios medziagos

sveiki, ar radote ka is meistru greztiniams poliams Klaipedoje? mes irgi pradejome paieskas. vieni paskaiciavo: 40 poliu - 6m , be armaturos 23500+ PVM, na o rostverkas, apsiltinimas, armatura viskam dar 22395 Lt , zodziu is viso apie 51 000 lt pamatams , ka pasakysite, nejaugi siais laikais tokios kainos ?????


Gal kas gali kazka apie greztiniu poliu kainas pasakyti.. nes kazkaip tikejausi kitokios sumeles...

kol kas apsiraminom, nes yra kitų rūpestėlių. Bet greičiausiai jums kokios didelės įmonės sąmatininkai skaičiavo. Po vasario 6 dienos išsiųsim pamatų projektus visom 4 įmonėm kurių telefonus turiu. Ir manau, kad rinksimės nebūtinai patį pigiausią variantą. Patys tikrai neišradinėsim dviračio nebandysim nei grąžto nuomot, nei armatūros rišt ir giminių statybininkų neturim. Kai bus aišku viskas įmesiu sąmatas

Pasakysiu is savo patirties, Klaipedoje net neverta ieskoti, nes kainas tai kosmines uzsilauzia ir tinkamos technikos net neturi. Mums dare polius firma is Kauno. Pagal projekta buvo 43 poliai, bet kaunieciai juos paplatino ir perskaiciavus gavosi viso 29 po 6 m. Uz juos sumokejom 16 tukst. Jei butu dare rostverka butu kainave su viskuo ~ 29 t. Bet rosverkui samdem paprastus darbininkus ir sumokejom 8 t. su visom armaturom ir apsiltinimu (galima buvo dar ir 1 t.maziau). Jei reikes firmos rasykit i AZ

Čia tuos 6m reik suprast polio gylis šeši metrai , tai tada aš nesuprantu kažko, gal ne apie individualius namus jūs čia šnekat? Arba Klaipėdoj gruntas labai prastas ? Niekaip nesuprantu kam tokio gilumo poliai reikalingi ind. namui, dar pasakykit, kad namas vieno aukšti ir karkasinis, tai visai nugriūsiu ?

tikriausia nugriusit visai , kai pasakysiu, kad gal teks daryti iki 8 m gruntas tikrai yra silpnas, nes salia Minija, na ir pats namas nekartoninis :)neislengvuju, blokeliai, ,apdailos plytos, cerpes, na ir plotas jo ne 100. bet siaip daremes grunto tyrima, tad tikria patikekyte, ne is lubu tokie skaiciai. ir skirtingom imonem siuntem tyrima, nes pradzioje galvojom, kad cia del atsargos taip suprojektuota, o pasirode ne, ir taip pat kaimynu patirtis

Įdomu kokia grunto struktūra? 6m gylio, gal 5 aukštų statysit?Jei aukštas gruntinis vanduo, gruntas smėlingas (plavūnas), tai 6 metrų išgręžus nespėsit užbetonuoti, reikės spraustinių. Klaipėdoje durpyno lygtai nėra, bet jei ir būtų, reikėtų spraustinių polių.
Gal galit trumpai aprašyti geologiją.