Visad norėjau antro vaikučio,praėjus kokiems dvejiems ar trejiems metams po pirmojo gimimo.Vyras irgi norėjo,bet tam dar nebuvo pairuošęs..,dar neturėjom savo gyvenamo ploto ir pan.
2006 m.spalis-devyni metai mūsų pirmagimiui.Mes vis dar beieškantys savos vietos po saule.Vyras vis dar nepasiruošęs ir atrodo,kad jau niekad ir nebus..,bet po inkstų akmens pašalinimo(šį skausmą prilygina gimdymui),užsimano permainų gyvenime...
2006 metų pabaga.Kurį laiką labai aistringai dirbom,bet nesėkmingai.Metams baigiantis ,truputi neramu,su pirmu juk taip greit ir netikėtai gavosi.Bet bus kaip bus...
2007 m.kovo pradžioj išmetu pinigus nėštumo testui,nes atsakymą jau jaučiu visaip kaip...
Kovo 31 d.vykstam į kelionę,nutariam,grįžę po savaitės,pranešim naujieną,nes mano brangiausiam jau taip niežti visur(o pasikasyt negali),nuo to,kad tokią žinią ir dar taip ilgai reikia laikyt paslapty.Manau tam jam prireikė nežmoniškų pastangų(aišku,tai perskaitęs,įsižeis-jis tik norėjo,kad visas pasaulis džiaugtusi su mumis)...
Birželio 21 d.pirmą syk išvystam savo mažuliuką(gaila-vienas,visad svajodavau apie dvynukus)galbūt-mergytė.Labai gerai matosi kojytės,rankytės,širdutė plaka,galvytė ir riesta nosytė,pamaniau,tokią gali turėti tik mergytė...
Nuo šiol širdis linksta prie visko kas rausva,nors ir bijau patikėt:vieną-o jei vis dėlto berniukas,gi nedavė 100 procentų,antrą-gal geriau lai būna berniukas,turiu patirties,o be to vyrams gyvenime lengviau...
Brolis norėtų brolio,bet labai nesuka sau galvos-sesė tai sesė,tiks...
Nėštumas iš lengvųjų,bet netoks lengvas,kaip pirmas.Ir pykinimų būta ir silpnumo momentų,gal visdėlto amžius...Mažylė(-is)labai aktyvi,sūnus toks nekuvo...
Lapkričio 4-laukiama diena,galėtų gimt ir anksčiau,sako-mergaitė-skorpionas-ne pats geriausias derinys,bet čia nelabai ką paplanuosi...
Jau ir lapkričio 1 d.-visų šventųjų diena arba kitaip halloween'as,ne pati geriausia diena gimti,bet ir nesijaučiu gimdanti.Draugė susapnuoja,kad gimdysiu lapkričio 2 dieną t.y.rytoj,nesamonė,ryt-vėlnės,taip pat nelabai tinkama diena gimti,ai...tikrai nemanau,kad ryt...
Vis dar ta pati lapkričio 1d.,baigėsi halloween'as,žydukai(man ta šventė panaši į mūsų užgavėnias) jau tikriausiai nebeužsuks.Apie 22.00 val.-gal jau ir į lovytę būtų metas,reikia gi pasimėgauti paskutinėmis tylos ir ramybės naktelėmis,kai miegamajame esame tik dviese...
Apie 22.30 val.staiga prasideda stiprūs skausmai.Kurį laiką guliu nepanikuodama,praeis,tikriausiai...Jau būta ir skausmų,ir pilvukas susitraukinėdavo,net labai...Manau,praeis ir šį syk...
Bet...Laukiu...vis laukiu...ir nepraeina.Skaičiuoju-tai kas 5 min.,tai kas 7 min.,tai vėl 5 min. ir vėl 5 min.Nesamonė-juk,kiek žinau,ne taip viskas turėtų prasidėt,ne taip staiga,su didesnėmis pertraukomis.Einu į,paskutiniu metu labai''pamėgtą''vietą,tualetą,gal kas pasikeis.Ten pamatau kraujo,vos keletą lašų ir va tada jau supanikuoju,gal kas negerai,net drebu,iš baimės ar jaudulio.Verčiu vyrą iš lovos,sakau-gerk tą savo raminamų tabletę ir lekiam į ligoninę,nes-arba aš gimdau,arba kažkas čia ne taip.
Besiruošiant,vakaras,visiškai nepastebimai,persirita į lapkričio 2 d.
Apie 00.30 val.mes jau pakeliui.Gerai,kad naktis ir beveik nėra mašinų aplink,bet,nors ir prieš mano valią,pralekiam porą raudonų šviesoforų(mums tik ir betrūksta,kad policija sustabdytų).Baisiai skauda,nepamenu,ar kada taip yra skaudėję.Kelias šis niekada nebuvo toks duobėtas ir ilgas,kaip tą naktį.Brangusis bando psichologiškai palaikyti,vis klausinėdamas-ar labai skauda(o negi nesimato) ar iškentėsi(o ar turiu pasirinkimą) jau tuoj būsim(labai jau ilgas tas-tuoj)...
Visai prieš 01.00 val.būnam ligoninėj.Ir kam jie tas duris užrakina,taip ir pagimdyt gatvėj gali.Pasirodo dar eilė dokumentams pildyt,bet anoji užleidžia man pirmenybę,kadangi aš jau nebežinau kur dėtis-stovėt,sėdėt,vaikščiot..,anai dar ne taip blogai.Labai greit viską surašo,bet čia po visko taip atrodo,ir į gimdyklą.Pasitinka graži ir labai maloni akušerė,klausia-ar vandenys nubėgo,o aš tokia pasimetusi,sakau-nežinau...nemanau...ne,nenubėgo(neaišku,ką pagalvojo,bet dabar ir pačiai juokinga).Paklauso mažiukės(-o)širdutę,ačiū dievui,viskas gerai.Patikrina ir pasirodo,kad žmogiukas jau visai prie slenksčio,pasiruošęs išvyst šį pasaulį,susipažint su mama ir tėte(beje tėtis-šaunuolis,visą laik buvo šalia,nors ir labai norėjo nuo to išsisukt).
Lapkričio 2 dieną 01.12 val.gimė mūsų gražiausia ir,atrodė,mažiausia pasaulyje mergytė.
Akušerės pastebėjimais-tai buvo super greitas gimdymas,tik 7 minutės nuo to kai įkėliau koją į gimdyklą iki finalo.Sako-gali grįžt,busi laukiama,kad jau taip viskas sklandžiai.
Per tas 7 minutes tiek daug įvyko: skaudėjo taip,kad atrodo plėšo mane ir tikrai neištversiu,prisiekiau sau-daugiau-niekada...Vyras erzino,bandydamas kažkaip tai man padėti,norėjau,kad jis tik būtų šalia ir tylėtų...Prisikvėpavau tų''linksmų''dujų,skausmo jos nesumažino,tik supainiojo kažką galvelėj,psimečiau ką bedaranti,gavau bart,tad teko vėl susikaupt...Ir pats saldžiausias-finalas.Visa kas buvo ar bus-nebejaudina,gyveni tik šia sekunde,tiek daug jausmų tavy,tiesiog audra-meilės audra šėlsta ir atrodo,kad ji niekad nesibaigs..,norėtum,kad niekad nesibaigtų...
Per greitas gimdymas nėra gerai,ant mergaitės veido,kokią savaitę matėsi jo pėdsakai.Gimusi,kurį laiką,neverkė,matyt nespėjo susivokti kas čia įvyko,bet gimė labai alkana,gal dėl to taip skubėjo...Vis dėlto gavom 9 balus.
Kai gimė ji,visą kitą aplinkui išnyko,buvau tik aš ir ji,man-tik tai ji,nerandu žodžių tam aprašyt,norėčiau vėl ten sugrįžti.Jau noriu ir vėl gimdyt,jei dievas duos netyčiuką,bet gal geriau tegul duoda tiems,kurie laukia ir niekaip nesulaukia tyčiuko.Aš jau turiu abu-netyčiuką ir tyčiukę,begalo juos myliu,kitaip ir būt negali.
Iš savo dvejopos patirties galiu pasakyt,kad ir kaip baisu,kad ir kaip nepakeliamai skaudėtų gimdant,gimdymas-priklausomybė,norisi vėl ir vėl išgyventi visą tai,kad galėtum apglėbt ir savo meile sušildyt tą mažutį,gležnutį žmogeliuką.Gal ir savanaudiškai skamba,bet taip gera kai esi Mama-žmogus reikalingiausias ir nepakeičiamiausias mažylio gyvenime,kai jis tave myli pačia tyriausia meile,kokia tik žemėje egzistuoja,kai jis tave apkabina ir tik pas tave jaučiasi saugus.Galėtum valandų valandas sėdėt ir žiūrėt į miegantį mažylį-tokia palaima.Žmogutis auga ir kas dien praturtina mamos gyvenimą:pirma šypsena,pirmu dantuku,pirmu apkabinimu,pirmu žingsneliu,pirmu žodeliu ir dar daug tų pirmų...ir taip visą gyvenimą...Mamos meilė amžina ir stipriausia kas egzistuoja planetoje.
Tai va tokia antra istorija.Ačiū kas skaitė.Sėkmės nėštukėms.
Pirma istorija''Mano mažulėlis''parašyta,trečios nelabai tikiuosi,bet pasvajoju
