Na jau linksmiau, kad Rūtai viskas ok.
Čia ne į temą, bet aš susidariau tokį vaizdą, kad jei dispanseryje nerastų jokių ligų, jį būtų galima visai uždaryti, nes neturėtų ką veikti. Šiaip nepersidirba, bet jau ligas diagnozuoja visada. Mano sūnų prieš gal kokius du metus dispanserio vidaus gydytoja siuntė pas dispanserio LOR specialistę, nes sūnus dispanseryje apsilankė turėdamas slogą. LOR specialistė iš karto nustatė adenoidus ir patarė skubiai operuotis, vos ne sekančią dieną pas ją 3- je ligoninėje. Iš karto darom kraujo tyrimą ir sekantį rytą turim pasirodyti ligoninėje. Pasakiau, kad sūnui adenoidai operuoti, kai jam buvo 3 metukai. Užtikrino, kad ataugo ir būtinai reikia operuoti. Pasijutau durnai. Sekantį rytą mes jau ligoninėje, iš karto registruoja operacijai, iš eilės keliaujam pas anesteziologę. Tai tik ji mus ir sustabdė - su sloga niekas niekam neduoda narkozės. Tuomet LORistė skėstelėjo rankomis - maždaug tada niekuo negaliu padėti. Grįžom namo. Užsiregistravau poliklinikoje. Nupasakojau situaciją. Nuodugniai apžiūrėjo, su lempa, be lempos, su veidrodėliu, be jo ir pasakė, kad jokių adenoidų nėra. O sloga žmogui - natūralus dalykas. Dabar į dispanserio specialistų diagnozuotas ligas taip nebereaguoju. Kažkodėl nebėra pasitikėjimo.
