QUOTE(svetocka @ 2009 09 23, 16:46)
Labutis,esate patirusi gimnastes mamyte, kai pradejot lankyti kada buvo matyti pirmieji rezultatai, prasidejo varzybos,ar didele konkurencija, ar sportuojat del saves,ar del sportiniu pasiekimu, ar nenukencia mokslai,turbut treniruotes kiekviena diena?
Aciu
Aš - patyrusi gimnastės mamytė?
Tas patyrimas ateina su laiku savaime. Jei turiu laiko, visada stebiu varžybas (ir tada kai manoji nedalyvauja). Man patinka pabūti varžybose, pažiūrėti kaip pasirodė viena ar kita mergaitė.
O rezultatai priklauso nuo vaiko sugebėjimų, nuo trenerio ir vaiko darbo. Dirbti tikrai daug reikia. Kai pradėjom lankyti, tikrai nebuvo jokių minčių apie kažkokius pasiekimus. Į darželį atėjo trenerė atsirinko mergaitę ir pradėjom "sportinę karjerą". Manau, kad buvom labai vidutinės. Pirmose varžybose (po 1,5 metų lankymo) buvom, berods, 13 iš 17
Paskui patekom jau į 10-tuką. Paskui dar arčiau 6 - tuko. Dabar jau eina 7 - ti tos sportinės karjeros metai. Turim ir rimtesnių laimėjimų, yra ir prastesnių rezultatų. Dabar jau turbūt nepavadinčiau sportavimu dėl savęs, nes labai daug darbo įdėta, daug laiko atiduota sportui. Tiek savo malonumui neskirčiau.
Treniruotės 5-6 kartus per savaitę. Visas laisvalaikis - treniruotės. Mokslams kol kas netrukdo, sveikatos sutrikimų nėra (nekalbu apie patempimus, panirimus). Konkurencija yra ir čia (kaip ir visur). Jei vyksta atrankinės varžybos į respublikines, tai paprastai važiuoja 6 kiekvieno amžiaus grupės mergaitės. Reiškia, per atrankines reikia patekti į 6 - tuką. O jei to amžiaus mergaičių 12? Va ir konkurencija.
Tikrai, gal ir galėčiau dabar pasakyti, kad "sportuoju" kartu su dukra