QUOTE(Chardonnay... @ 2009 05 17, 19:58)
kol paklusta vyrui arba neisvaziuoja i jo sali. Sesuo UK buvo pradejus su vienu arabu draugaut, is pradziu net nesake savo kilmes, atseit ispanas
bet is vardo paskui isriso kad nelabai ispaniskos kilmes. tai tevai is proto kraustesi
gerai, kad atkalbejo, bet nervu visi prisigadino
kol neišvažiuoja, kol nesusiduria su šeima, jų tradicijom, reik vis tiek pripažinti, jei ir neturi blogų kėslų, kaip kad įtraukti į kažkokią blogą veiklą ar uždaryti namuose, jiems pirmoje vietoje šeima ir motina, o ne žmona
mes gi pripratusios kitaip, juk vyrui žmona svarbiausia, o ne motina
su šiuo dalyku mano draugė bando kovoti, nors ji dar neištekėjo, bet....sako, man žiauriai sunku, kad bučkį jam grįžus namo gaunu vos ne paskutinė, po mamos ir seserų ir t.t. o ne pirmoji
Papildyta:
QUOTE(magistrante @ 2009 05 17, 20:05)
tame ir yra bėda,kad prisiskaičius knygų va taip galvojama..
o realybė šiaip dažniausiai kitokia būna.. juk žmonės visi skirtingi.. jei vienam nepasisekė,nereiškia kad ir kitiems taip pat bus..
tas tiesa,kad išvažiavus į vyro šalį labai daug pasikeičia.. bet ir čia nereikia imti vieno nutikimo už gryną pinigą..
o ką reiškia paklusti vyrui?? ir tuo labiau jei toms moterims taip gerai,tai kodėl gi ne..
sakyčiau db yra ir taip, ir taip
nes vienos merginos tėvai vyko ieškoti į palestiną ar kur ten, ir ne kokią rado...tikrai, buvo kraupi istorija, o mergina jauna, nepatyrus, vokietijoje susirado tą savo būsimąjį
praktiškai ją spėjo ištraukti iš savižudybės
na, be geriau apie gerus dalykus
aš sakau taip, pačios renkamės likimą, su kuo gyventi su kuo ne, o daug kas matyti dar iki vedybų, tikrai nebūnam aklos....taip kad - laimė mūsų rankose