sveikos visos besiruošiančios
radau sm platybėse rtokį laišką vienos mamos, ir nžn ar čia jos asmeniškai rašytas ar ne, bet labai gražūs žodžiai ir tą laišką įdėjo kiekvienam svečiui , labai norėčiau taip pat padaryti tik nžn ar etiška, ką manot, gal kuri kur matėt jau tokį?
Mano gyvenimo scenarijus prasidėjo vieną šaltą ir snieguotą dieną, kuomet pirmuoju savo riksmu
pranešiau, jog į gyvenimą atėjau Aš. Viskas, kas vėliau sudarys manąją asmenybę, formuojasi šiais
pirmaisiais mano gyvenimo metais, kuomet esu visiškai priklausoma nuo tėvų, senelių, prosenelių,
dėdžių tetų ir visų man ir mano šeimai artimų žmonių. Todėl vertinu ir priimu Jūsų patirtį, išmintį ir
atsidavimą.
Noriu jaustis pilnaverte, kad būtų gerbiami mano poreikiai, jausmai. Kad išmokčiau jaustis vertinga ne tik
gaudama, bet ir atiduodama, dalindamasi. Kad išmokčiau vertinti save ir kitus ne už rezultatus, bet ir už
siekius, įdėtas pastangas. Kad priimčiau save ir kitus nebūtinai tobulus, bet savitus. Kad išmokčiau klysti
ir mokytis iš klaidų, o ne gyventi neklystant. Kad išmokčiau gerbti skirtingą nuomonę, kuri kiekvienam
yra “teisinga” kitokia.
Šiandiena aš dar nemoku išsakyti savo jausmų, tačiau aš žinau ir jaučiu, kad šią dieną jūs esate su
manimi, nes aš esu jums svarbi, nes svarbi jums mano šeima. Šiandiena aš tapau Dievo vaiku, bei
įžengiau į naujų šeimų – krikštatėvių gyvenimą. Vertinu šias dovanas ir suprantu, kad į jas reikia žvelgti
su pasitikėjimu, pagarba ir atsakomybe...
Džiaukitės ir švęskite šią pirmąją mano šventę kartu su manimi linkėdami, kad visas mano gyvenimas
būtų laimingas, mokindami pasiekti tą laimę savo rankomis ir leiskite jaustis mylima bei vertinama už tai
kokia esu, o ne už tai ką darau ar darysiu.