Mano manymu, santuoka, tai zmogaus mastymas, zmogaus gebejimas buti salia ir kartu su kitu zmogumi. Nebuti jo ir netureti jo, o buti su juo. Sito buvimo kartu neduoda nei civiline, nei baznytine santuoka.
Mes nesituokeme baznycioje del subjektyviu priezasciu. Jei butumem galeje, tai butumem tuokesi baznycioje, del pompastikos, del graziu apeigu, del senoliu ir tevu. Tai butu buve pagrindiniai kriterijai, o ne baznycios kanonai ir Dievo valia.
O istiesu, siandien dienos akimis, tai kvaila. Kai man vienas kunigas issaikino, kas yra baznytine santuoka, tai tikrai drasiai galiu pasakyti, tokios santuokos as nenotiu.
Mano viena kursioke, jau 10 m. kartu su vaikinu, turi du nuostabius vaikus, ir nera oficialiai vede nei baznycioje, nei CMB. Jie santuoka supranta kaip buvima kartu, buvima sirdimis, o ne vizualiai.
Nera kvailiau kai prisieki buti kartu istikimam iki mirtis jus isskirs, o nepraejus nei metams atsiranda vienos nakties nuotykiai, ar net skirybos. Tai tie pazadai istarti prie altoriaus, Dievo ir visu susirinkusiu akivaizdoje, tampa S.... verti.
)
mes kai tuokemes net klausimas nebuvo iskiles ar tuoksimes baznycioje - mano vyras ne tik, kad netikintis, bet jis ir giliai pries bet kokia religija, kaip didziausiu pasaulyje nesantaiku kaltininku. Tik veliau, draugams paklausius, kodel nesituokeme baznycioje, supratau, kad dar ir tai galejome atlikti. 
Nors kartais baznycioje buna ir panasiai! 
Del to mes visada svajojome tuoktis mazoje kaimo baznyteleje, kur mes patys ja papuostumem, kur butumem 1, 2, nu gali buti ir 3 pora, besituokiancia ta diena. Nezinau ar pavyks tuoktis kaimo baznyteleje, bet stengsimes igyvendinti musu svajone. 
