Mes emem sliuba,kartais jis turi reiksmes gyvenime,kad del smulkmenu neissilakstytume kas kur...bet jei pribres rimtas reikalas skirtis,tai sliubas nebus kliutis
Mes tai dar be sliubo-24 metai.Manasis mane apgavo,mes susirasem Leningrade(tais laikais-taip vadinosi),o kai gryzom,tai nebenorejo 
TUOKEMES BAZNYCIOJ, VISAI MAN GERAI IR SEIP MAN DVASINGIAU , NEI TA CIVILINE...
O MAZULE GALITE PAKRIKSTYTI IR NEPAEME SLIUBO, DABAR TAIP DARO...
O MAZULE GALITE PAKRIKSTYTI IR NEPAEME SLIUBO, DABAR TAIP DARO...
Mes tuokemės ir bažnyčioje ir įregistravome santuoką santuokos rūmuose, bet dabar galima tuoktis tik bažnyčioje, o kunigas dokumentus nusiunčia į civilinę metrikaciją ir ten tik daro įrašą.
tuokemes 
. todel dabar kol mirtis mus ishskirs 
ash ish tu zmoniu kur pazado stengiuosi laikytis ir tikiuosi, kad vyras sakydamas ta pati tikrai taip ir galvoja
.
. todel dabar kol mirtis mus ishskirs ash ish tu zmoniu kur pazado stengiuosi laikytis ir tikiuosi, kad vyras sakydamas ta pati tikrai taip ir galvoja
.
mes tuokemes tik baznycioje , ir esu tuo patenkinta manau tai yra daug daugiau negu santuokos iteisinimas , tai priesaika kuria vienas kitam davem dievo akivaizdoj. o ne tik popieriuku pasirasymas .
Mes tą pačią dieną apsilankėme ir santuokų rūmuose ir bažnyčioje. Nu santuokų rūmuose, tai buvo toks šiaip paišdikavimas, atrakcija, o prieš įeinant į bažnyčią buvo toooks jaudulys, kad atrodė širdis iššoks. Tekėjau todėl, kad buvau tikra, kad suradau SAVO žmogų ir kitų man nereikia (taip manau ir iki šiol). Abu drebančiais balsais prisiekėm meilę iki grabo lentos ir kaip ten bebūtų ateity (o tikiuos, kad iki grabo lentos viskas bus OK) visgi žinosime, kad šitas sprendimas buvo ne šiaip sau priimtas, o ir ketinimai buvo patys rimčiausi, be minčių, kad kada nors skirsimės...Gyvenime labai daug kas priklauso nuo požiūrio 
Mes sliuba emem ir to tikrai nesigailiu. Nesu uzkietejusi katalike, ta prasme nevaikstau i baznycia kiekviena sekmadieni, net ir per sventes didziasias kartais nenueinu, bet sliubas baznycioje buvo kazkas tokio... Asarojo visi ir buvo be galo jausminga ir grazu 
. Man tie ispudziai ir zodziai visam gyvenimui.
O jei neisitikinusi del santuokos tvirtumo... Manau, sliubas nepades islaikyti santuokos.
. Man tie ispudziai ir zodziai visam gyvenimui. O jei neisitikinusi del santuokos tvirtumo... Manau, sliubas nepades islaikyti santuokos.
ta pacia diena ir ten ir ten,nes nespaude jox reikalas ir buvom apsisprende,ir,zinoma,tikintys 
Mano nuomone (gink Dieve niekam jos neperšu) šliubas dviejų žmonių santykiuose iš esmės nieko nekeičia. Kai mes tuokėmės, tai apie šliubą nė kalbos nebuvo, nes mano vyras net nekrikštytas Bet man tai nebuvo, nėra ir nemanau kad kada nors bus problema. Pakrikštyti turi tėvai (čia vėl gi mano nuomonė), bet jeigu jiems tuomet kitaip atrodė tai nieko nepadarysi. Tiesa dabar jau vyro motina nori kad jis pasikrištytų, bet per kurį galą 30-mečiui vyrui tikėjimą galima įpūsti (kai niekas niekada apie tai neaiškino). Na bet nukrypau nuo temos
Pvz.: nei mano sesuo, nei brolis šliubo neėmė ir nieko gyvena. Bent kas liečia mano tėvus, jiems svarbiau kad mes gerai sutartumėme. O ne tai, kad susituoktume bažnyčioje ir gyventume kaip šuo su kate. Aš taip linkstu prie šios nuomonės. Be to niekada nepatiko tai, kad dauguma (bent anksčiau) tuokdavosi bažnyčioje, nes taip reikia arba dėl giminių, senelių ar tėvų. Jeigu žmonės netiki tai ką ta bažnytinė santuoka jiems duoda? Tokių pavyzdžių manau kiekvienas galime rasti. Visai kas kita, kai du žmonės tai daro savo noru, nes tiki. Tuomet ir bažnytinė santuoka turi reikšmę.
Bet man tai nebuvo, nėra ir nemanau kad kada nors bus problema. Pakrikštyti turi tėvai (čia vėl gi mano nuomonė), bet jeigu jiems tuomet kitaip atrodė tai nieko nepadarysi. Tiesa dabar jau vyro motina nori kad jis pasikrištytų, bet per kurį galą 30-mečiui vyrui tikėjimą galima įpūsti (kai niekas niekada apie tai neaiškino). Na bet nukrypau nuo temos Pvz.: nei mano sesuo, nei brolis šliubo neėmė ir nieko gyvena. Bent kas liečia mano tėvus, jiems svarbiau kad mes gerai sutartumėme. O ne tai, kad susituoktume bažnyčioje ir gyventume kaip šuo su kate. Aš taip linkstu prie šios nuomonės. Be to niekada nepatiko tai, kad dauguma (bent anksčiau) tuokdavosi bažnyčioje, nes taip reikia arba dėl giminių, senelių ar tėvų. Jeigu žmonės netiki tai ką ta bažnytinė santuoka jiems duoda? Tokių pavyzdžių manau kiekvienas galime rasti. Visai kas kita, kai du žmonės tai daro savo noru, nes tiki. Tuomet ir bažnytinė santuoka turi reikšmę.
Turbūt pati iškilmingiausia mūsų vestuvių dalis-santuokos patvirtinimas bažnyčioje.Jaučiausi nerealiai:vargonų muzika, pasitinkantis kunigas ir bažnyčios patarnautojų beriamos gėlės....Tai nebuvo tik trumpa ceremonija-jaunas kunigėlis labai gražiai atlaikė mišias, pasakė šiuolaikišką, jaudinantį pamokslą, o kai reikėjo kartoti priesaikos žodžius, jau šniurkščiojau (nufilmuota,tai kai pažiūriu ir dabar susigraudinu).Tikrai įspūdis visam gyvenimui-ir džiaugsme, ir varge...
Po to "tuokėmės" medicinos ir farmacijos muziejuj (ten "sutuokia" medikus)-apeigos irgi .
O pačiam gale-Kauno rotušė.Įspūdžio-jokio, tik formalumas ,bet reikalingas.
Todėl siūlau-vistiek, jei tuokiatės, esat apsisprendę bendram gyvenimui-pasidarykit neužmirštamą bendro gyvenimo pradžios šventę, susituokdami bažnyčioj.Mes netgi nelabai tikintys (tik per didžiąsias šventes ), bet "šliūbas"-ta gyvenimo akimirka,apie kurią pagalvojus ir prisiminus, darosi šilta širdy..
Po to "tuokėmės" medicinos ir farmacijos muziejuj (ten "sutuokia" medikus)-apeigos irgi
.O pačiam gale-Kauno rotušė.Įspūdžio-jokio, tik formalumas
,bet reikalingas.Todėl siūlau-vistiek, jei tuokiatės, esat apsisprendę bendram gyvenimui-pasidarykit neužmirštamą bendro gyvenimo pradžios šventę, susituokdami bažnyčioj.Mes netgi nelabai tikintys (tik per didžiąsias šventes
), bet "šliūbas"-ta gyvenimo akimirka,apie kurią pagalvojus ir prisiminus, darosi šilta širdy..
