QUOTE(Tichė @ 2008 01 15, 14:08)
Na mano vyras ir buvo pirmasis, kuris pasakė, kad einam bažnyčion. Bet kai pasvarstau... gi jis nebuvo šventasis ir pažeidė ne vieną Dievo įsakymą (na kaip ir aš), ir bažnyčios nelabai lankė (nu už mane turbūt dažniau, bet..

). Tai va ir svarstau, ar toki du nusidėjeliai, nesilaikantys "žaidimo taisyklių"
gali be eit ir tuoktis Dievo akivaizdoj ir jaustis sąžiningai besielgiančiais..
Manau, kad gali. Tik, kad butu ramu sazinei, gal spazinties prieit pries vestuves reiketu. Nuosirdziai ispazinti viska. Juk nera nei vieno be nuodemes. Ir be to, Dievas nera tas rustus dede, kuris visus tik baudzia. Jo meile mums yra didziausia dovana.
Mudviem su MB baznytine santuoka yra svarbiausia. Juk per santuokos sakramenta Dievas sujungia ir kunus ir sielas. Is tiesu daug kalbame apie tai...Ir tarpusavyje, ir su kunigu. Mano nuomone, tuokiants baznycioje, labai svarbus Dievo palaiminimas seimai. Ir nezinau, ar cia kvailas mano isitikinimas, taciau, tikiu, kad su Dievo palaima, seimoje vyraus sutarimas, taika, meile ir pasitikejimas...
O del tu, kurie eina i baznycia tik del nuotrauku, arba del to, kad visi taip daro, manau cia ju sazines reikalas. Is viso baisu, kai karta maciau prie baznycios visa svita degtine is butelio geriancia, paciame sventoriuje

...Vat cia ko gero, jau tikrai ne kas...