Bažnytinė santuoka - Puslapis 11 - Vestuvės

Užvedžiau mano manymu reikalinga tema, kurioje būtų galima diskutuoti visai kartais sunkiai prendziamais klausimais, o kad turėtume svarių argumentų įdėjau kanonus, kad galėtume pasitikrinti ar taip kaip mes manome yra ištikrųjų...

Kan. 1055 § 1. Santuokinė sutartis, kuria vyras ir moteris visam gyvenimui sudaro bendrą sąjungą, savo prigimtimi yra skirta santuokinių gėriui bei vaikų gimdymui ir auklėjimui. Ją, tarp pakrikštytųjų, Viešpats Kristus pakėlė į sakramento garbę.
§ 2. Todėl tarp pakrikštytųjų, negali būti galiojančios (teisėtos) santuokinės sutarties, kuri tuo pačiu nebūtų sakramentas.
Kan. 1056 Esminės santuokos savybės - vienumas ir neišardomumas, sakramentalumo dėka krikščioniškoje santuokoje įgauna ypatingą reikšmę.
Kan. 1057 § 1. Aktas sudarantis santuoką yra juridiškai pajėgių asmenų, kaip šalių, teisėtai pareikštas sutikimas; jokia žmogiška galia negali pakeisti (atstoti) sutikimo.
§ 2. Santuokinis sutikimas yra valios aktas, kuriuo vyras ir moteris, neatšaukiama sutartimi, vienas kitam save atiduoda ir priima, idant sudarytų santuoką.
Kan. 1058 Santuoką gali sudaryti visi, jeigu jiems teisė nedraudžia.
Kan. 1059 Katalikų santuoka, net kada tik viena šalis katalikiška, yra tvarkoma ne tik dieviškos, bet ir kanoniškos, teisės, išlaikant civilinės valdžios kompetenciją grynai civiliniuose minėtos santuokos padariniuose.
Kan. 1060 Santuoka naudojasi teisės palankumu, todėl abejonės atveju, turi būti laikoma galiojančia, kol nebus įrodyta priešingai.
Kan. 1061 § 1. Galiojanti santuoka tarp pakrikštytųjų yra vadinama tik tikra (sudaryta), jeigu nebuvo panaudota; tikra ir panaudota - jeigu santuokiniai tarpusavyje, žmogišku būdu, atliko santuokinį aktą tinkamą vaikų gimdymui, kuris yra santuokos prigimtyje ir kuriuo santuokiniai tapo vienu kūnu.
§ 2. Įvykus santuokai, jeigu santuokiniai kartu gyveno, spėjama, jog panaudojo santuoką, iki nebus priešingai įrodyta.
§ 3. Negaliojanti santuoka vadinama "tariama", jeigu bent vienos pusės buvo sudaryta gera valia, iki kol abi šalys nesužinos apie santuokos niekinumą.
Kan. 1062 § 1. Santuokinis pažadas, tiek vienašalis tiek abišalis, vadinamas sužieduotuvėmis, yra tvarkomas Vyskupų Konferencijos nustatytos dalinės teisės, atsižvelgiant į pasitaikančius papročius ir civilinius įstatymus.
§ 2. Dėl santuokinio pažado ieškinys nekeliamas; tačiau galima kelti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, jeigu tokie buvo.

I SKYRIUS
PASTORACINIS RŪPESTIS IR PASIRENGIMAS JUNGTUVĖMS
Kan. 1063 Sielų ganytojai turi pareigą rūpintis, kad sava bažnytinė bendruomenė teiktų tikintiesiems pagalbą, kuri įgalintų krikščioniškoje dvasioje užlaikyti ir tobulinti santuokos luomą. Toji pagalba tebūnie teikiama pirmiausia:
1° Pamokslais bei katekeze, pritaikytais paaugliams, jaunuoliams ir suaugusiems bei panaudojant socialinės komunikacijos priemones, idant tikintieji būtų tinkamai informuoti apie krikščioniškos santuokos reikšmę, santuokinių bei tėvų pareigas.
2° Asmeniškai paruošiant santuokos sudarymui, idant sužadėtiniai būtų paruošti savo naujo luomo šventumui ir pareigoms.
3° Pačia santuokos sudarymo liturgija išryškinti, jog santuokiniai išreiškia ir dalyvauja Kristaus ir Bažnyčios vienybės ir vaisingos meilės paslaptyje.
4° Susituokusiems teikti pagalbą, idant jie ištikimai užlaikytų ir saugotų santuokinę sutartį, siektų vesti šeimos gyvenimą diena iš dienos vis labiau šventesnį ir sutartinesnį.
Kan. 1064 Vietos Ordinarui priklauso pasirūpinti, kad minėtoji pagalba būtų tinkamai organizuota. Jeigu dera, jis tepasikonsultuoja su patirtimi ir žinojimu pasižymėjusiais vyrais ir moterimis.
Kan. 1065 § 1. Katalikai, kurie dar nebūtų gavę sutvirtinimo sakramento, jeigu tik yra tokia galimybė be didelio nepatogumo, jį tepriima iki santuokos sudarymo.
§ 2. Idant vaisingai būtų priimtas santuokos sakramentas, gyvai rekomenduojama santuokiniams artintis prie atgailos ir švč. Eucharistijos sakramentų.
Kan. 1066 Iki santuokos sudarymo privalo būti žinoma ar nieko nėra prieštaraujančio galiojančiam ir leistinam santuokos sudarymui.
Kan. 1067 Vyskupų Konferencija tenustato normas jaunųjų egzaminavimui, taip pat santuokiniams užsakams ir kitoms tinkamoms priemonėms, dėl būtinų priešsantuokinių tyrimų atlikimo.
Kan. 1068 Gresiant mirties pavojui, kada nėra galimybės gauti kitokių įrodymų, bei nėra priešingų įtarimų, pakanka besituokiančiųjų pareiškimo, netgi reikalui esant priesaikos, kad jie yra pakrikštyti ir yra laisvi nuo kliūčių.
Kan. 1069 Visi tikintieji, žinantys apie kliūtis, pirm santuokos sudarymo yra įpareigoti pranešti klebonui arba vietos Ordinarui.
Kan. 1070 Jeigu tyrimus atliktų klebonas, skirtingas nuo to, kuris asistuoja santuokai, kuo greičiau jį autentišku dokumentu tepainformuoja apie rezultatus.
Kan. 1071 § 1. Išskyrus būtinumo atvejį, niekas be vietos Ordinaro leidimo teneasistuoja: 1° klajoklių santuokai;
2° santuokai, kuri pagal civilinių įstatymų normas negali būti pripažinta ir sudaroma;
3° santuokai tų, kurie yra suvaržyti natūralių įsipareigojimų kitai šaliai ar vaikams, kylančių iš ankstesnės santuokos;
4° santuokai to, kas viešai atsižadėjo katalikų tikėjimo;
5° santuokai to, kuris yra nubaustas ekskomunika ar interdiktu;
6° santuokai nepilnamečio, nežinant arba pagrįstai priešinantis tėvams;
7° santuokai, kuri sudaroma dėka įgaliotinio, apie ką kalba kan. 1105
§ 2. Vietos Ordinaras teneduoda leidimo asistuoti santuokai to asmens, kuris viešai paliko katalikų tikėjimą, nebent būtų laikomasi, tinkamai pritaikant, kan. 1125 normų.
Kan. 1072 Sielų ganytojai tepasistengia atkalbėti jaunuosius nuo santuokos nesulaukus amžiaus, įprasto tautoje.

II SKYRIUS
BENDROS ARDANČIOS KLIŪTYS
Kan. 1073 Ardanti kliūtis padaro asmenį neveiksnų galiojančiai santuokai sudaryti.
Kan. 1074 Kliūtis, kurią išoriškoje srityje galima įrodyti, laikoma vieša, priešingu atveju -slapta.
Kan. 1075 § 1. Tik aukščiausias autoritetas turi teisę autentiškai paskelbti, kad dieviškoji teisė santuoką draudžia arba ardo.
§ 2. Taip pat tik aukščiausias autoritetas turi teisę nustatyti pakrikštytiems kitas kliūtis.
Kan. 1076 Paprotys, įvedantis naują kliūtį, arba priešingas jau esantiems, nepripažįstamas.
Kan. 1077 § 1. Vietos ordinaras savo pavaldiniams bet kur apsistojusiems, ir visiems kitiems jo teritorijoje esantiems, gali drausti santuoką atskiru atveju, bet tik laikinai, esant rimtai priežasčiai, ir tik tol, kol ta priežastis tęsiasi.
§ 2. Draudimui ardančią sąlygą gali pridėti tik aukščiausias Bažnyčios autoritetas.
Kan. 1078 § 1. Bet kur apsistojusius savo pavaldinius ir visus jo teritorijoje aktualiai gyvenančius, Vietos Ordinaras gali dispensuoti nuo visų bažnytinės teisės kliūčių, išskyrus tas, kurių dispensavimas yra rezervuotas Apaštalų Sostui.
§ 2. Kliūtys, kurių dispensavimas rezervuotas Apaštalų Sostui yra šios:
1° Kliūtis, atsiradusi iš kunigų šventimų arba iš viešų ir amžinų skaistybės įžadų, tiesioginėje popiežiaus jurisdikcijoje esančiuose vienuolynuose.
2° Nusikaltimo kliūtis, apie kurią kalba kan. 1090 (sutuoktinio nužudymas).
§ 3. Niekada neduodama dispensa nuo gentystės kliūties tiesioginėje linijoje, arba šalutinėje linijoje antrame laipsnyje.
Kan. 1079 § 1. Gresiant mirties pavojui, vietos Ordinaras, tiek nuo jungtuvių formos, kurios reikia laikytis tuokiantis, tiek nuo visų be išimties bažnytinės teisės viešų ir slaptų kliūčių, gali dispensuoti savo, bet kur apsistojusius pavaldinius ir visus jo teritorijoje aktualiai esančius, išskyrus kliūtį, kuri kyla iš kunigystės šventimų.
§ 2. Esant tom pačiom aplinkybėm, apie kurias kalbama §1, bet tik tais atvejais, kai negalima pasiekti vietos ordinaro, tą pačią dispensavimo galią turi tiek klebonas, tiek teisėtai deleguotas kunigas, tiek ir kunigas ir diakonas, kuris tuokia pagal 1116 kan. §2 nuostatus.
§ 3. Mirties pavojuje dispensavimo galią nuo slaptų kliūčių sąžinės srityje, tiek pačioje išpažintyje, tiek šalia jos, turi nuodėmklausys.
§ 4. Antrame paragrafe minimu atveju manoma, kad vietos ordinaro pasiekti negalima, jei su juo galima susisiekti telegrafu ar telefonu.
Kan. 1080 § 1. Tais atvejais, kai kliūtis atidengiama viską jau paruošus vestuvėms, ir jungtuvių be tiespanašaus didelio blogio pavojaus atidėti negalima, kol iš kompetentingo autoriteto bus gauta dispensa, dispensavimo galią nuo visų kliūčių turi, išskyrus kliūtis, minimas kan. 1078 §1 ir §2, vietos ordinaras, o jei atvejis slaptas - visi išvardinti 1079 kan. §2 ir §3. asmenys, žinoma, taip pat laikantis nurodytų sąlygų.
§ 2. Ši galia galioja ir moterystės pataisymui, jei delsiant susidarytų tas patspavojus ir nepakanka laiko kreiptis į Apaštalų Sostą ar vietos ordinarą, kiek,žinoma, yra liečiama kliūtis, nuo kurios jis gali dispensuoti.
Kan. 1081 Klebonas, kunigas ar diakonas, apie kuriuos kalba kan. 1079 §2, apie duotą dispensa išorinėje srityje, kuo greičiau tepainformuoja vietos ordinarą. Duota dispensa turi būti pažymėta jungtuvių knygoje.
Kan. 1082 Jei penitenciarijos raštas kitaip neįsako, dispensa, suteikta sąžinės srityje šalia išpažinties nuo slaptos kliūties, tebūna pažymėta knygoje, kuri saugojama slaptame kurijos archyve ir, jei toji kliūtis pasidaro vieša, kitos dispensos išorinėje srityje nereikia.

III SKYRIUS SPECIALIOS ARDANČIOS KLIŪTYS
Kan. 1083 § 1. Galiojančios santuokos negali sudaryti vyras, neturintis pilnų 16 metų ir moteris neturinti pilnų 14 metų.
§ 2. Vyskupų Konferencija turi teisę leistinam santuokos sudarymui nustatyti didesnį amžių.
Kan. 1084 § 1. Negalia santykiauti, išankstinė, pastovi, tiek iš vyro tiek iš moters pusės, absoliuti arba reliatyvi, pačia prigimtimi santuoką daro negaliojančia.
§ 2. Jeigu impotencijos kliūtis yra abejotina tiek teisės tiek fakto atžvilgiu, pasiliekant abejonei, santuoka neturi būti nei kliudoma nei skelbiama negaliojančia.
§ 3. Sterilumas santuokos nedraudžia ir neardo, išlaikant kan. 1098 nuostatas.
Kan. 1085 § 1. Negaliojančiai bando sudaryti santuoką tas, kas yra saistomas ankstesnės, net ir nepanaudotos, santuokos.
§ 2. Kiekvieną kartą, kai ankstesnė santuoka dėl kokios nors priežasties tampa negaliojanti arba nutraukta, neleidžiama sudaryti naujos, kol pirmoji nebus teisiškai ir su tikrumu įrodyta negaliojančia ir nebus nutraukta.
Kan. 1086 § 1. Santuoka tarp dviejų asmenų, kurių vienas būtų pakrikštytas katalikų Bažnyčioje arba į ją priimtas ir išjos formaliu aktu nepasitraukęs, o kitas būtų nekrikštytas yra negaliojanti.
§ 2. Nuo šios kliūties tenebūna dispensuojama, jeigu nebūtų išpildomos kanonų 1125 ir 1126 sąlygos.
§ 3. Jeigu santuokos sudarymo metu paaiškėtų, jog viena šalis yra bendrai imant pakrikštyta, arba būtų abejojama krikštu, pagal kan. 1060 normas turi būti laikoma galiojančia, kol nebus su tikrumu įrodyta jog viena šalis yra krikštyta, o kita nekrikštyta.
Kan. 1087 Tas kuris yra gavęs šventimus santuoką bando sudaryti negaliojančiai.
Kan. 1088 Kas yra saistomas viešų, amžinų vienuolyne duotų skaistybės įžadų, santuoką bando sudaryti negaliojančiai.
Kan. 1089 Negali būti galiojančiai sudaryta santuoka tarp vyro ir pagrobtos, arba su tikslu sudaryti su ja santuoką sulaikytos moters, nebent būdama atskirta nuo pagrobėjo ir patalpinta saugioje ir laisvoje vietoje, moteris savaime pasirinktų santuoką.
Kan. 1090 § 1. Kas su tikslu sudaryti santuoką su konkrečiu asmeniu, nužudytų jo arba savo santuokinį, kėsinasi negaliojančiai sudaryti santuoką.
§ 2. Tie, kurie fiziškai arba morališkai bendradarbiavo nužudant santuokinį, kėsinasi negaliojančiai sudaryti santuoką.
Kan. 1091 § 1. Tarp visų aukštyn ir žemyn einančių asmenų giminystės tiesiojoje linijoje, tiek teisėtų tiek natūralių, santuoka yra negaliojanti
§ 2. Šalutinėje linijoje santuoka negalioja iki ketvirto laipsnio imtinai.
§ 3. Giminystės kliūtis nesidaugina.
§ 4. Santuoka neleidžiama niekada, jeigu yra kokia nors abejonė ar šalys nėra giminės kokiame nors tiesiosios linijos laipsnyje arba antrame šalutinės linijos laipsnyje.
Kan. 1092 Svainystė bet kuriame tiesiosios linijos laipsnyje ardo santuoką.
Kan. 1093 Viešo padorumo kliūtis kyla iš negaliojančios santuokos, kurioje buvo bendras gyvenimas arba viešas ir žinomas konkubinatas; ir ardo santuoką pirmajame tiesiosios linijos laipsnyje tarp vyro ir moters giminių ir atvirkščiai.
Kan. 1094 Galiojančios santuokos negali sudaryti tie, kurie yra sujungti įstatymine giminyste kylančia iš įvaikinimo, tiesiojoje linijoje arba antrame laipsnyje šalutinėje linijoje.

IV SKYRIUS SANTUOKOS SUTIKIMAS
Kan. 1095 Nepajėgūs sudaryti santuoką:
1° tie, kurie neturi pakankamo proto panaudojimo;
2° tie, kuriems labai stinga pagrindinių santuokos teisių ir pareigų, abipusiai duodamų ir prisiimamų, suvokimo;
3° tie, kurie dėl psichinės prigimties negali prisiimti pagrindinių santuokos pareigų.
Kan. 1096 § 1. Kad būtų santuokos sutikimas, reikia kad susituokiantieji bent žinotų, kad santuoka - pastovi sąjunga tarp vyro ir moters, kurios paskirtis lytiniu bendravimu gimdyti jaunąją kartą.
§ 2. Neprileidžiamas tų dalykų nežinojimas po subrendimo.
Kan. 1097 § 1. Klaida asmens atžvilgiu santuoką padaro negaliojančią.
§ 2. Klaida liečianti asmens savybes, nors būtų santuokos priežastimi, santuokos neardo, nebent šios savybės būtų siekiama tiesiogiai kaip svarbiausio dalyko.
Kan. 1098 Kas sudaro santuoką apgautas klastos, sugalvotos tam, kad išgauti sutikimą ir jei ta apgaulė liečia kitos pusės savybę, kuri savo prigimtimi gali sunkiai sudrumsti vedybinį gyvenimą, tuokiasi negaliojančiu būdu.
Kan. 1099 Klaida apie santuokos vienumą, neišardomumą nebūtinai išskiria santuokos sutikimą.
Kan. 1100 Žinojimas arba nuomonė apie santuokos niekinumą nebūtinai išskiria santuokos sutikimą.
Kan. 1101 § 1. Vidinis širdies sutikimas spėjamas iš atitinkamų žodžių ar ženklų, pareikštų tuokiantis.
§ 2. Tačiau jei viena kuri ar abi pusės pozityviu valios aktu išskirtų pačią santuoką ar kokį nors esminį santuokos elementą, ar kokią nors esminę savybę, jų santuoka būtų netikra.
Kan. 1102 § 1. Santuoka su ateitį liečiančia sąlyga negali būti sudaryta galiojančiai.
§ 2. Santuoka sudaryta su sąlyga, liečiančia praeitį ar dabartį yra galiojanti ar ne pagal tai, ar tai, kas sąlygojama egzistuoja ar ne.
§ 3. Gi sąlygos, minimos § 2 leistinai negalima iškelti, negavus vietos Ordinaro leidimo raštu.
Kan. 1103 Negaliojanti santuoka yra sudaryta dėl prievartos ir didelės baimės, sukeltos iš išorės net ir netyčia, nuo kurios kas nors norėdamas išsivaduoti, yra verčiamas išsirinkti santuoką.
Kan. 1104 § 1. Galiojančiai santuokai sudaryti reikia, kad sutuoktiniai dalyvautų kartu arba asmeniškai, arba per įgaliotinį.
§ 2. Jaunieji savo santuokos sutikimą tepareiškia žodžiais; jeigu kalbėti negali - tolygiais ženklais.
Kan. 1105 § 1. Galiojančiai santuokai sudaryti per įgaliotinį reikalaujama:
1 ° Kad būtų specialus įgaliojimas sudaryti santuoką su tam tikru asmeniu.
2° Kad įgaliotinis pačiame įgaliojime būtų pažymėtas, ir pats asmeniškai savo pareigą pildytų.
§ 2. Įgaliojimas, kad būtų tinkamas, turi būti pasirašytas įgaliojančioj o asmens ir klebono arba vietos, kur įgaliojimas duodamas, Ordinaro, arba vieno ar kito deleguoto kunigo, arba bent dviejų liudininkų. Pagal civilinės teisės reikalavimus turi būti surašytas autentiškas dokumentas.
§ 3. Jei įgaliojantis nemoka rašyti, tai tebūnie pažymėta pačiame įgaliojime ir pridėtas dar vienas liudininkas, kuris pats tą raštą pasirašo; priešingu atveju įgaliojimas negalioja.
§ 4. Jei įgaliojantis dar prieš tai negu įgaliotas asmuo jo vardu sudaro santuoką, įgaliojimą atšauktų arba susirgtų psichine liga, santuoka yra negaliojanti, nors tiek įgaliotas asmuo, tiek antroji pusė to nežinotų.
Kan. 1106 Santuoka gali būti sudaroma ir per vertėją, tačiau tokios santuokos klebonas tenelaimina, jei nėra tikrumo, kad galima pasitikėti vertėju.
Kan. 1107 Nors dėl kliūties ir formos trūkumo santuoka būtų negaliojanti prileidžiama, kad duotas sutikimas pasilieka, kol paaiškės, kad yra atšauktas.

V SKYRIUS
SANTUOKOS SAKRAMENTO TEIKIMO FORMA
Kan 1108 § 1. Galioja tik tos jungtuvės, kurios sudaromos akivaizdoje ordinaro arba klebono, arba kunigo bei vietos diakono, vieno ar kito deleguoto, kurie santuoką laimina, dalyvaujant taip pat dviem liudininkams ir laikantis taisyklių, išdėstytų sekančiuose kanonuose ir išimčių, paminėtų kan. 144, 1112 § 2, 1116 ir 1127 §2.
§ 2. Tuokėjas suprantamas tik tas, kuris pats asmeniškai prašo, kad jaunieji pareikštų savo sutikimą ir iš jų tą sutikimą Bažnyčios vardu priima.
Kan. 1109 Vietos ordinaras arba klebonas, nebent teisėjo sprendimu arba dekretu būtų ekskomunikuoti, interdikuoti ar nuo pareigų suspenduoti, arba tokiais paskelbti, tarnybine galia savo teritorijoje galiojančiai laimina ne tik savo pavaldinius, bet ir ne savo pavaldinių santuoką, jei tik bent vienas iš jaunųjų yra lotynų apeigų.
Kan. 1110 Asmenims duotas ordinaras ir klebonas savo tarnybine galia galiojančiai tuokia tik tuos jaunuosius kurių bent vienas jam yra pavaldus, jo teritorijos ribose.
Kan. 1111 § 1. Vietos ordinaras ir klebonas kol galiojančiai eina pareigas, savo teritorijos ribose gali deleguoti kitiems kunigams ir diakonams net ir bendrą galią laiminti santuoką.
§ 2. Kad deleguota galia laiminti santuoką būtų galiojanti, ji turi būti duodama aiškiai pažymėtiems asmenims. Jei kalbama apie specialų delegavimą, jis turi būti duodamas aiškiai pažymėtai santuokai. O jei kalbama apie bendrą
delegavimą, tai jis turi būti duodamas raštu.
Kan. 1112 § 1. Ten, kur stinga kunigų ir diakonų, diecezinis vyskupas, gavęs išankstinį Vyskupų konferencijos sutikimą ir Apaštalų Sosto leidimą, gali deleguoti pasauliečius, kad asistuotų jungtuvėms.
§ 2. Tebūna išrinktas pasaulietis mokantis tinkamai atlikti liturgines apeigas ir sugebąs pamokyti besituokiančius.
Kan. 1113 Prieš duodant specialų įgaliojimą tuokti, turi būti pasirūpinta tuo, ką teisė nustatė laisvo stovio įrodymui.
Kan. 1114 Tuokėjas neleistinai veikia, jei jam nėra aišku ar pagal teisės reikalavimus šalys yra laisvo stovio, jei jis tuokia bendra įgaliavimo galia, kiek tai yra galima teprašo klebono leidimo.
Kan. 1115 Tebūnie tuokiama parapijoje, kur viena besituokiančių šalis turi savo buveinę, ar mėnesinį apsistojimą. Tai taikytina klajokliams parapijoje, kur jie aktualiai apsistoję. Jų Ordinarui ar klebonui leidus gali būti tuokiami ir kitur.
Kan. 1116 § 1. Jei nėra ar be didelių sunkumų negalima pasiekti teisės reikalaujamo kompetentingo tuokėjo, tie, kurie nori sudaryti tikrą santuoką, ją sudaryti gali dviejų liudininkų akivaizdoje, būtent:
1° Kai gresia mirties pavojus.
2° Kai nėra mirties pavojaus, bet pagrįstai numatoma, kad tokia padėtis tęsis visą mėnesį.
§ 2. Abejais atvejais jei čia pat yra kitas kunigas ar diakonas, reikia pakviesti jį, kad kartu su liudininkais dalyvautų jungtuvėse, nors santuokos galiojimui užtenka vienų liudininkų.
Kan. 1117 Aukščiau nustatytos formos reikia laikytis, jei bent viena besituokiančiųjų šalis yra pakrikštyta lotynų Bažnyčioje, ar į ją priimta ir formaliu aktu nepasitraukusi, išskyrus atvejį numatytą kan. 1127 §2.
Kan. 1118 § 1. Jungtuvės tarp katalikų arba nekatalikiškos ,bet pakrikštytos, ir katalikiškos šalies, tebūnie daromos parapijinėje Bažnyčioje. Kitoje Bažnyčioje ar koplyčioje gali būti daromos leidus vietos ordinarui.
§ 2. Vietos ordinaras gali leisti tuoktis ir kitoje tinkamoje vietoje.
§ 3. Santuoka tarp katalikiškos ir nekrikštytos šalies gali būti daroma Bažnyčioje ar kitoje tinkamoje vietoje.
Kan. 1119 Išskyrus būtinumo atvejį, tuokiant tebūnie laikomasi apeigų pagal bažnyčios patvirtintas liturgines knygas ar kitų įsisenėjusių ir teisėtų papročių priimtų apeigų.
Kan. 1120 Vyskupų konferencija gali suredaguoti savas santuokos apeigas, pagal vietos ir liaudies papročius, pritaikytas prie krikščioniškos dvasios su ta sąlyga, kad tuokėjas asmeniškai turi pasiklausti apie šalių sutikimą. Tokios apeigos turi būti patvirtintos Apaštalų Sosto.
Kan. 1121 § 1. Sutuokus, vietos klebonas, arba bet kuris einantis jo pareigas, net jei ir nei vienas jų nelaimino santuokos, kuo greičiausiai teatžymi jungtuvių knygoje: sutuoktinių, tuokėjo ir liudininkų vardus bei pavardes, jungtuvių vietą ir dieną pagal vyskupų konferencijos arba diecezinio vyskupo nustatytą tvarką.
§ 2. Kai santuoka sudaroma pagal 1116 kanoną, kunigas ar diakonas, jei dalyvavo, šiaip jau liudininkai, solidariai kartu su sutuoktiniais, apie sudarytą santuoką privalo nedelsiant painformuoti kleboną ar vietos ordinarą.
§ 3. Jei santuoka sudaryta su dispensa ne nuo kanoniškos formos, tai vietos ordinaras, kuris davė dispensa, tepasirūpina, kad dispensa ir santuoka būtų įrašyta tiek kurijos jungtuvių knygoje, tiek savoje katalikiško sutuoktinio parapijoje, kurios klebonas atliko tyrimus apie laisvą stovį. Apie sudarytą santuoką ordinarą ir kleboną turi painformuoti katalikas sutuoktinis, taip pat nurodydamas jungtuvių vietą ir viešą formą, kurios buvo laikomasi.
Kan. 1122 § 1. Sudaryta santuoka tebūnie atžymėta ir pakrikštytųjų sąraše, kur įrašytas ir sutuoktinių krikštas.
§ 2. Jei sutuoktiniai susituokė ne toje parapijoje, kur buvo pakrikštyti, jungtuvių vietos klebonas žinią apie santuoką nedelsiant tepersiunčia krikšto vietos klebonui.
Kan. 1123 Kada santuoka išorinėje srityje taisoma ar paskelbiama negaliojančia, arba šalia mirties teisėtai panaikinama, jungtuvių vietos klebonas turi būti painformuotas, kad tai tinkamai pažymėtų jungtuvių ir krikštų sąrašuose.

VI SKYRIUS MIŠRIOS SANTUOKOS
Kan. 1124 Santuoka tarp dviejų pakrikštytųjų asmenų, kurių vienas pakrikštytas katalikų Bažnyčioje arba į ją po krikšto priimtas ir formaliai išjos nepasitraukęs, antras priklauso bažnytinei bendruomenei neturinčiai pilnos vienybės su katalikų bažnyčia, be įsakmaus kompetentingo autoriteto leidimo draudžiama.
Kan. 1125 Šios rūšies leidimą gali duoti Ordinaras, jei yra tam pagrįsta priežastis. Vietos ordinaras tokio leidimo teneduoda, pirma neišpildžius tokių sąlygų:
1° Katalikiškoji šalis tepareiškia, kad ji pasiruošusi visiems atkritimo nuo tikėjimo pavojams ir teduoda nuoširdų pažadą, kad kiek tik jėgos leis, darys visa, kad visi vaikai būtų krikštijami ir auklėjami katalikų bažnyčioje. 2° Apie tuos pažadus, kuriuos turi duoti katalikiškoji šalis, kita pusė savo laiku turi būti painformuota taip, kad būtų aišku, jog tikrai žino katalikiškos šalies pažadą ir įsipareigojimą.
3° Abi šalys tebūna pamokytos apie esminius santuokos tikslus ir savybes, kurių nė viena susituokianti šalis negali atmesti.
Kan. 1126 Vyskupų konferencijai priklauso tiek nustatyti būdą, kuriuo turi būti padaryti šie pareiškimai ir pažadai, kurių visados reikalaujama tiek ir nurodyti tvarką, pagal kurią apie tuos pažadus viešai būtų žinoma, ir nekatalikiška šalis būtų painformuota.
Kan. 1127 § 1. Mišrioje santuokoje ir joje naudojamoje jungtuvių formoje, tebūnie laikomasi 1108 kanono nuostatų. Jeigu katalikiškoji šalis tuokiasi su rytų apeigų nekatalikais, kanoniškoji jungtuvių forma reikalinga tik leistinumui, galiojimui gi reikalaujama kunigo dalyvavimo, laikantis teisės reikalavimų.
§ 2. Jei dideli sunkumai neleistų panaudoti kanonišką formą, katalikiškos šalies vietos ordinaras turi teisę atskirais atvejais nuo jos dispensuoti, pasitarus tačiau su ordinaru vietos, kurioje vyksta jungtuvės ir išlaikant galiojimui kokią nors viešą jungtuvių formą. Vyskupų konferencijai priklauso teisė nustatyti taisykles, pagal kurias anksčiau minėta dispensa sutartinu būdu būtų teikiama.
§ 3. Draudžiama, kad prieš kanoniškas jungtuves ar po jų, pagal §1 būtų atliekamos kitos religinės apeigos sutikimui pareikšti ar atnaujinti. Tegul nebūna apeigų, kuriose katalikų ar nekatalikų kulto tarnas, kiekvienas atlikdamas savo pareigas, teirautųsi apie šalių sutikimą.
Kan. 1128 Vietos Ordinaras ir kiti sielų ganytojai tesirūpina, kad būtų užtikrinta dvasinė pagalba sutuoktiniui katalikui ir iš mišrios santuokos gimusiems vaikams. Jiems išpildant jų religinius poreikius ir taip pat dvasinę pagalbą sutuoktiniams jų vedybinio gyvenimo ir šeimos vienumui užtikrinti ir palaikyti.
Kan. 1129 Kanonų 1127 ir 1128 nuostatai taip pat taikytini santuokoms, kurias kliudo skirtingos tikybos kliūtis, paminėta kan. 1086 §1

VII SKYRIUS
SLAPTAS SANTUOKOS LAIMINIMAS
Kan. 1130 Esant svarbiai ir neatidėliotinai priežasčiai vietos ordinaras gali leisti, kad jungtuvės būtų laiminamos slaptai.
Kan. 1131 Leidimas tuoktis slaptai apima:
1° Kad prieš jungtuves būtų slaptai atliekami tyrimai dėl laisvo stovio.
2° Kad vietos ordinaras, tuokėjas, liudininkai ir sutuoktiniai įvykusią slaptą santuoką laikytų paslaptyje.
Kan. 1132 Prievolė laikyti 1131 kan. §2 pažymėtą paslaptį, iš vietos ordinaro pusės baigiasi, jei dėl paslapties saugojimo kyla papiktinimas ar didelė panieka santuokos šventumui. Tas tebūnie pranešama šalims dar prieš jungtuves.
Kan. 1133 Jungtuvės sudarytos slaptai, pažymimos tik specialioje kurijos archyve saugomoje knygoje.

VIII SKYRIUS
SANTUOKOS PADARINIAI
Kan. 1134 Iš galiojančios santuokos tarp sutuoktinių atsiranda savo prigimtimi amžinas ir ypatingas ryšįs. Be to krikščioniškoje santuokoje savo luomo pareigoms ir jų kilnumui, sustiprinami ir pašvenčiami ypatinga sakramento malone.
Kan. 1135 Bendrame vedybiniame gyvenime abu sutuoktiniai turi lygias teises ir pareigas
Kan. 1136 Pirmoji tėvų pareiga ir teisė - visomis jėgomis rūpintis fiziniu, visuomeniniu, kultūriniu, moraliniu ir religiniu vaikų auklėjimu.
Kan. 1137 Teisėtais vadinami vaikai pradėti ar gimę iš galiojančios ar tariamos santuokos.
Kan. 1138 § 1. Tėvas yra tas, į kurį rodo teisėtos vestuvės, nebent aiškiais argumentais būtų įrodytas priešingas dalykas.
§ 2. Teisėtais yra laikomi vaikai, kurie yra gimę bent 180 dienų po jungtuvių arba 300 dienų laikotarpyje pasibaigus vedybiniam gyvenimui.
Kan. 1139 Neteisėti vaikai įteisinami per įvykstančią tėvų santuoką, tiek galiojančią tiek tariamą arba Apaštalų Sosto raštu.
Kan. 1140 Kiek tai liečia kanoniškus padarinius, įteisinti vaikai visame kame prilyginami teisėtiems, nebent aiškiai teisės kas kita būtų pramatyta.

IX SKYRIUS SUTUOKTINIŲ IŠSKYRIMAS
I STRAIPSNIS
Santuokinio ryšio nutraukimas
Kan. 1141 Tikra ir panaudota santuoka negali būti panaikinta jokia žmogiška galia dėl jokios priežasties, nebent tik mirtimi.
Kan. 1142 Nepanaudota santuoka tarp pakrikštytų, arba tarp vienos pakrikštytos ir kitos nekrikštytos šalies, gali būti panaikinta Romos Popiežiaus, esant teisėtai priežasčiai ir prašant abiems šalims arba vienai kuriai šaliai, nors kita šalis ir nesutiktų.
Kan. 1143 § 1. Santuoka, sudaryta dviejų nepakrikštytų asmenų gali būti panaikinta pagal šv. Povilo privilegiją, tikėjimo naudai tos šalies, kuri priėmė krikštą, pačiu faktu, kai toji šalis sudaro naują santuoką, jei tik nekrikštytoji šalis pasitraukia.
§ 2. Nekrikštyta šalis laikoma pasitraukusia, jei su pakrikštyta šalimi nenori kartu gyventi arba nenori gyventi taikiai, neįžeisdama kūrėjo, nebent pasikrikštijęs asmuo pats duotų pretekstą nekrikštytai ai šaliai pasitraukti.
Kan. 1144 § 1. Kad pakrikštyta šalis galėtų sudaryti naują, galiojančią santuoką, nekrikštytos šalies reikia visada atsiklausti:
1° Ar nenorėtų ir ji priimti krikštą.
2° Ar nenorėtų su pakrikštytąja šalimi taikiai sugyventi neįžeidžiant kūrėjo.
§2. Šis apklausimas turi būti atliktas po krikšto, tačiau vietos ordinaras dėl rimtos priežasties gali leisti, kad tas apklausimas vyktų prieš krikštą, netgi nuo to apklausimo dispensuoti prieš ar po krikšto, jei tik paaiškėtų, sumariniu ir net teisminiu proceso būdu tai negali būti atlikta arba iš viso tas apklausimas yra nenaudingas.
Kan. 1145 § 1. Apklausimas tebūna vykdomas pagal nustatytą tvarką, vadovaujant atsivertusios šalies vietos ordinarui. Šis ordinaras turi duoti antrajai šaliai, jei to prašytų, pakankamai laiko atsakymui, įspėjus tačiau, kad tam laikui naudingai pasibaigus, jo tyla bus laikoma neigiamu atsakymu.
§ 2, Privačiai padarytas atsivertusios šalies apklausimas galioja, net ir leistinas yra, jei neįmanoma laikytis anksčiau nustatytos formos.
§ 3. Abejais atvejais apie padarytą apklausą ir jos rezultatus išorinėje srityje, teisėtai turi būti žinoma.
Kan. 1146 Pakrikštyta šalis turi teisę sudaryti naują santuoką su katalikiška šalimi:
1° Jei pagoniškoji šalis į apklausimą atsakė neigiamai arba iš viso apklausimas teisėtai buvo apleistas.
2° Jei nepakrikštyta šalis jau apklausta ar ne, anksčiau taikiai sugyvenusi, neįžeidinėjusi kūrėjo, vėliau be teisėtos priežasties pasitraukė, laikantis 1144–1145 kan. nuostatų.
Kan. 1147 Esant rimtai priežasčiai vietos ordinaras gali leisti, kad pakrikštyta šalis, naudodamasi šv. Pauliaus privilegija, susituoktų su nekrikštyta ar su nekatalikiška pakrikštyta šalimi, laikantis kanonų nustatytų nuostatų apie mišrias santuokas.
Kan. 1148 § 1. Nekrikštytas, turėjęs daug nekrikštytų žmonų, priėmęs katalikų Bažnyčios krikštą, jei jam būtų per sunku pasilikti su pirmąja žmona, vieną iš kitų, likusias atleidęs, gali sau pasilikti. Tas pats galioja nekrikštytai moteriškei, kuri tuo pat metu turėjo daug nekrikštytų vyrų.
§ 2. Pirmame paragrafe paminėtuose atvejuose priėmus krikštą santuoka turi būti sudaroma laikantis teisėtos formos, taip pat laikantis jei būtų reikalas, nuostatų apie mišrias santuokas ir kitų teisės įsakytų paliepimų.
§ 3. Vietos Ordinaras atsižvelgdamas į moralines, socialines vietos ir asmens sąlygas, tepasirūpina, kad pirmajai ir kitoms atleistoms žmonoms, būtų užtikrintas pakankamas pragyvenimas, pagal teisingumo ir krikščioniškos meilės ir natūralios lygybės reikalavimus.
Kan. 1149 Nekrikštytas, priėmęs Katalikų Bažnyčioje krikštą, su savo nekrikštytu sutuoktiniu dėl vergystės ar persekiojimo negalintis toliau atnaujinti bendro gyvenimo, gali sudaryti kitą santuoką, nors antroji šalis tuo tarpu jau būtų priėmusi krikštą, išskyrus 1141 kan. numatytą atvejį.
Kan. 1150 Esant abejonei, tikėjimo privilegija naudojasi teisės palankumu.

II STRAIPSNIS
Šalių atskyrimas liekant santuokos ryšiui
Kan. 1151 Sutuoktiniai turi teisę ir pareigą saugoti bendrą vedybinį gyvenimą, nebent teisėta priežastis juos nuo to išteisintų.
Kan. 1152 § 1. Nors labai rekomenduojama, kad sutuoktinis, krikščioniškos meilės paskatintas ir susirūpinęs šeimos gerove, neatsisakytų dovanoti svetimaujančiai šaliai ir bendro gyvenimo nenutrauktų, tačiau, jei įsakmiai ar tyliai tos kaltės nedovanotų, turi teisę atsisakyti bendro gyvenimo nebent pati šalis pritartų svetimavimui arba pats būtų nusikaltęs svetimavimu.
§ 2. Tylus dovanojimas įvyksta tada, kai nekalta šalis, sužinojusi apie svetimavimą, laisva valia su sutuoktiniu vedybinėje meilėje gyvena. Apie dovanojimą spėjama, jei per 6 mėn. išlaikė bendrą vedybinį gyvenimą ir nesikreipė nei į bažnytinį nei į civilinį autoritetą.
§ 3. Nekalta šalis savo iniciatyva nuo bendro gyvenimo 6 mėn. laikotarpyje turi įnešti atsiskyrimo bylą atitinkamam bažnytiniam autoritetui, kuris, ištyręs visas aplinkybes, nuspręs, ar nekalta šalis gali būti paveikta, kad dovanotų ir atsiskyrimo visam laikui nepratęstų.
Kan. 1153 § 1. Jei vienas iš sutuoktinių sudarytų kitai šaliai didelį sielos ir kūno pavojų arba kitokiu būdu bendrą gyvenimą padarytų nepakenčiamu, tuo pačiu duotų kitai šaliai pagrindą pasitraukti, vietos ordinaro leidimu; jei delsiant susidarytų pavojus - savo iniciatyva.
§ 2. Visais atvejais, išsiskyrimo priežasčiai išnykus, vedybinis gyvenimas turi būti atstatytas, nebent bažnytinis autoritetas kitaip nuspręstų.
Kan. 1154 Įvykdžius sutuoktinių atsiskyrimą, nedelsiant turi būti pasirūpinta atitinkamu vaikų išlaikymu ir auklėjimu.
Kan. 1155 Nekaltoji šalis pagirtinai gali kitą sutuoktinį vėl priimti į bendrą gyvenimą. Tokiu atveju jis atsisako atsiskyrimo teisės.

X SKYRIUS SANTUOKOS PATAISYMAS
I STRAIPSNIS
Paprastas santuokos pataisymas
Kan. 1156 § 1. Negaliojančios (netikros) santuokos pataisymui dėl ardančios kliūties reikalaujama, kad išnyktų kliūtis arba nuo jos būtų dispensuojama ir sutikimą atnaujintų kliūtį žinanti šalis.
§ 2. Šis atnaujinimas bažnytinės teisės yra reikalaujamas pataisymo galiojimui, nors pradžioje abi šalys sutikimą yra davusios ir po to neatšaukusios.
Kan. 1157 Sutikimo atnaujinimas turi būti naujas valios aktas sueiti į santuoką apie kurios sutikimą atnaujinanti šalis žino ar mano, kad jos santuoka nuo pat pradžios buvo niekina.

Kan. 1158 § 1. Jei kliūtis vieša, sutikimas turi būti abiejų šalių atnaujintas išlaikant kanonišką formą, taip pat galioja 1127 §3
§ 2. Jei kliūties negalima įrodyti, užtenka, kad sutikimas būtų atnaujintas privačiai ir slaptai, ir būtent tos šalies, kuri apie kliūtį žino, jei tik antroji pusė duoto sutikimo neatsakytų, o jei kliūtį žino abi šalys, sutikimas turi būti atnaujintas abiejų.
Kan. 1159 § 1. Santuoka negaliojanti dėl sutikimo trūkumo, pataisoma, jei šalis, kuri nebuvo davusi sutikimo, jau jį duoda, jei tik antros pusės duotas sutikimas dar pasilieka.
§ 2. Jei negali būti įrodytas sutikimo trūkumas, užtenka, kad šalis, kuri nebuvo sutikusi, privačiai ar slaptai sutikimą duotų.
§ 3. Jei sutikimo trūkumą galima įrodyti, būtina, kad sutikimas būtų pareikštas kanoniškai.
Kan. 1160 Santuoka niekina dėl formos trūkumo, kad būtų galiojanti, turi būti iš naujo sudaryta kanoniška forma, išlaikant galioje kan. 1127 §3.

II STRAIPSNIS
Pataisymas iš pagrindų
Kan. 1161 § 1. Negaliojančiai santuokai pataisymas iš pagrindų yra jos pataisymas be sutikimo atnaujinimo, padarytas kompetentingo autoriteto. Tas pataisymas apima kartu ir dispensą nuo kliūties, jei tokia yra, o taip pat nuo kanoniškos formos, kurios nebuvo laikytasi, be to tas pataisymas atitraukia nuo kanoniškų padarinių į praeitį.
§ 2. Pataisymas įvyksta nuo malonės suteikimo momento, o padarinių atitraukimas suprantamas nuo pat santuokos sudarymo momento, nebent kas kita būtų aiškiai pažymėta.
§ 3. Pataisymas iš pagrindų tenebūna duodamas, jei atrodo, kad šalys nėra pasiryžusios vedybiniame gyvenime.
Kan. 1162 § 1. Jei vienoje ar abiejose pusėse stinga sutikimo, santuoka negali būti iš pagrindų pataisyta nepaisant, ar sutikimo nuo pradžios stigo, ar pradžioje buvo duotas, bet vėliau atšauktas.
§ 2. Jei sutikimo pradžioje nebuvo, bet vėliau buvo duotas, pataisymą galima suteikti nuo to momento, kada buvo duotas sutikimas.
Kan. 1163 § 1. Santuoka niekina dėl kliūties ar teisėtos formos trūkumo gali būti pataisoma, jei tik sutikimas abiejose šalyse yra išlikęs.
§ 2. Santuoka niekina dėl prigimtosios ar dieviškosios pozityvios teisės kliūties, gali būti pataisyta tik tada, kai išnyks kliūtis.
Kan. 1164 Pataisymas galiojančiu būdu gali būti įvykdytas vienai ar abiems šalims nežinant. Tačiau toks pataisymas teneduodamas be mirties priežasties.
Kan. 1165 § 1. Pataisymas iš pagrindų gali būti duodamas Apaštalų Sosto.
§ 2. Atskirais atvejais gali būti duotas ir diecezinio vyskupo, net jei kelios negaliojimo priežastys toje pačioje santuokoje atsiranda, žinoma, išpildžius sąlygas, minimas 1125 kanone apie mišrios santuokos pataisymą. Tačiau vyskupas negali duoti minėto pataisymo, jei yra kliūtis, nuo kurios dispensuojama tik Apaštalų Sosto, pagal kan. 1078 nuostatus, arba tai liestų natūraliąją ir dieviškosios pozityvios teisės kliūtį, kuri jau išnyko.

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis