Ar sodinote/sodinsite medelį per krikštynas?

Sveiki visi kas ruosiasi krikstynoms
Sugalvojau per dukrytes krikstynas pasodinti jos garbei LIEPA (kiek zinau tai toki medeli sodina dukroms, berniukams - aziuliuka). Tik va beda nezinau kur ja isigyti? Turguje sake, kad tokiu medziu jie net nepardavineja... Gal kuri pirkot ar zinote kur gauti ju?
Aciu

kiek zinau reikia kreiptis i medelyna.paieskok internete.
o cia dar pridedu puslapi graziu kriksto rubeliu ir priedu http://www.freewebs.com/mezgimas/

Nu geras, taigi pavažiuokit iki miško kokio. Bent prie mano tėvų miško yra tų liepų... tikrai neįsivaizduoju, kad jas pardavinėtų.

Ne, nu bet rimtai nesugalvojau Gi prie mano namu irgi ju yra
na bet vistiek gerai, kad pasiklausiau, butu nedasute

Aciu uz ats.

Siulyciau liepos sodinuko paieskoti medelynuose. O jeigu neprigis jusu iskastas?

Jau radau Medelyne nusiziurejau Ir kainos manau tikrai mazos

Sveiki

Pakalbėkim apie medelių sodinimą krikštynų metu. Kai kur scenarijuose randu, kad žmonės važiuoja, sodina... Artėja mūsų krikštynos, ir neįsivaizduoju- ar galima bet kur tą medį sodinti? Na tarkim miesto teritorijoj kokiam parke... ar reikia kažkur užmiestyje laukuose?
Iš kur gauti medelį (ąžuoliuką)?

Būtų įdomu jei papasakotų, kaip, kur sodinot medelius tie, kas sodinot... gal ką nors į duobę dėjot... na apskritai, būtų įdomu jei pasidalintumėt, kaip viskas vyko Ir informacija, ar reikia tai derint su kažkuo, ir t.t.

O labai grazi mintis
tik manau, kad mieste nelabai galima taip savavaliskai nors ir grazu darba miestui padaryti o su visokiais popieriais ir leidimais vargti kazin ar apsimoka

Gal reiktu kur nors uzmiestyje, na ten kur daugiausia lankotes? Kur vaziuojat zvejoti, kepti saslyku ar panasiai

O su kokia mintim tie medeliai sodinami? Kokia to sodinimo prasme?

na, čia labai senovinis paprotys...
štai ką man pavyko rasti

Buvo Aukštaitijoje toks paprotys: gims aukštaičiui vaikas, jei tik žemė neįšalusi, tuoj medį sodina, jei žiema, pirmų pavasario dienų palaukia. Pirmajam sūnui sodindavo ąžuolą, antrajam – uosį, trečiajam – beržą, ketvirtajam – klevą. Pirmajai dukrai sodindavo liepą, antrajai – obelį, trečiajai – kriaušę, ketvirtajai – vyšnią ar slyvą. Pasižiūrėjus į tokią medžių eilę, galėjai žinoti, kiek vaikų ne tik toj kartoj buvo, bet ir senelių ar net prosenelių kartose. Iš skirtingo medžio augimo spręsdavo, kaip gyvenimas klostysis. Kai seneliams ar proseneliams pasodintas medis sunykdavo, manydavo jo savininką jau nebesidomintį gyvųjų gyvenimu. Tas jau nebe kokios šeimos ar giminės, o visiems bendras. Tvirtai tikėta, kad negalima kirsti tėvų ir senelių pasodintų medžių: nukirtęs mirsi. Jeigu kurį sodybos medį prireikdavo nukirsti, šiam darbui būdavo kviečiami kaimynai. Jeigu jau nukirtai senelių medį, būtinai turi surengti už jo vėlę minėtuves – bažnyčioje užpirkti šv. Mišias, o namuose suruošti vaišes.

Sodino skirtinius medžius, gerbė juos. Jei kurį vėtra palauždavo ar nukirsti tekdavo, kentėjo lyg artimo žmogaus netekę. Neskyrė, nesodino dukroms tik eglių, kad dalia nebūtų nelaiminga. Na, negalima tvirtinti, kad visai nesodino – skirtinę eglę sodindavo mergaitei, kurios motina gimdydama mirė.

Bene labiausiai gerbiamas medis buvo ąžuolas. Į ąžuolą buvo draudžiama ką nors mesti. Labai mėgstama sodyboje buvo liepa. Buvo sakoma, kad „liepos Perkūnas lenkiasi”. Iš tikrųjų liepon perkūnas retai trenkia. Mat liepos brazde ir medienoje, kad ir nedaug, yra aliejaus – taigi liepa prasta laidininkė. Liepa lengvai prigyja, nereikli žemei, nebijo vėjų, greit sutvirtėja ir dailiai auga. Kad ir kaip aukšta liepa auga, apatinių šakų nenumėto, lapuotos šakos nusvyra beveik ligi žemės, jei atūš lietus – yra kur pasislėpti. O kai žydi – visa medumi kvepianti. Buvo tikima, kad kvapas gelbsti nuo rūpesčių, nuo sunkumų, nuo susigraužimo. Liepa medumi ne tik kvepėjo, bet ir daug jo turėjo – čia pat, sode, stovinčių avilių bitėms netoli reikėdavo skristi. Kai sodyboje uosį sodina, tikisi sūnų dailiai augsiantį, gražų ir gerą būsiantį. Uosis – svečias iš pietų, pas mus jam šaltoka, todėl vėliau už kitus medžius sprogsta, anksti lapus meta, tačiau šį gražų medį augantį gerais žodžiais mini, jo medieną brangina. Beržas, pasodintas sodyboje, savo baltu kamienu ją papuošdavo. Akylesnieji pastebėjo įdomią beržo savybę. Vos tik pradės sūkuriuoti debesys, visi medžiai dar tyli, o beržas jau įspėjančiai sušląma. Mat apšvietimui pasikeitus, keičiasi ir įšilimas, susidaro nedidelės vietinės oro srovės, o beržo lapai gan standūs, kotai gan ilgi, tai ir pradeda lengvai judėti. Tokiu būdu beržas įspėja: nei iš šio, nei iš to giedrą dieną pradėjo debesys rinktis, geriau šieną susivežti. Ketvirtajam sūnui gimus, tėvai sodindavo klevą, tikėdamiesi, kad į šį gražų medelį nusižiūrėjus, graži būsianti ir sūnaus dalia. Visus medžius sodina vaikams tėvas, o klevelį sodindavo ir paaugę vaikai. Gal taip buvo ugdomas poreikis globoti mažesniuosius? Iš dukrai pasodintos obels augimo spėdavo jos dalią. Beje, besiruošdama iš tėvų namų išeiti, bet kuri dukra, kad ir turinti savo skirtinį medį, pasodindavo obelėlę, lyg savo vietininkę. Iš jos namiškiai žinodavo, kaip dukrai anoj šaly klostosi. Sodų žalumoje skendinčiose sodybose gyvenusiems mūsų seneliams ir proseneliams medis buvo tarsi šventas visu tuo, ką jis davė žmogui

o kur gauti medeliu pirkt,mes krikstysim dukryte birzelio men,turim kaima,tai visai smagu butu pasodint liepaite

Mane irgi sugunde pasodinti liepaite per krikstynas, tuo labiau kad sesim savo sodyboje, kur vietos tokiom atrakcijom per akis
Pasidomejau, pavyzdziui Raudondvario medelyne liepu kainos nuo 5 iki 39 litu, cia jau nuo rusies priklauso, bet yra ir daugiau visokiu medeliu.

Galit pasiziureti http://www.kaunmu.lt...vario-medelynas