QUOTE(Raja28 @ 2009 11 03, 11:51)
laba,
primink kiek tau buvo laiko nestumas?
Lietuvoje nieko neduoda pasirasyti, paima ir psio ir naudoja kur nori.
Parasiau i kelias institucijas ir tv laida, gal sulauksiu kokio atsakymo kur naudojami maziukai ir kodel taip elgiamasi su motinomis ir naujomis gyvybemis Lietuvoje.
Na nieko nesugrazinsi, bet gal kitoms mamos bus lengviau issiskirti
primink kiek tau buvo laiko nestumas?
Lietuvoje nieko neduoda pasirasyti, paima ir psio ir naudoja kur nori.
Parasiau i kelias institucijas ir tv laida, gal sulauksiu kokio atsakymo kur naudojami maziukai ir kodel taip elgiamasi su motinomis ir naujomis gyvybemis Lietuvoje.
Na nieko nesugrazinsi, bet gal kitoms mamos bus lengviau issiskirti
Mano nestumas buvo 17-18 savaiciu ir Maziukas tikrai jau buvo didelis(visi 200 gramu) turejo ir mazytes rankytes ir kojytes, tik veiduko nemaciau, nes vyras sake, kad geriau neziureti, nes dar plevele ant veido, sake, tik kad buvo grazi maza nosyte. O popierius del sunelio atidavimo palaidoti atnese ta akimirka, kai jau iseidinejau, tiksliau begau, nes gydytojai ikalbinejo mane pasilikti parai ligononeje, bet as negalejau ten buti, nes sunelio nebeliko. Ir jei saziningai, bande visomis jegomis mus ikalbeti, kad pasilaidotumem patys, bet, kadangi tai ne Lt ir be to, save skaudinti dar labiau nenorejome, todel praseme, kad ligonine palaidotu. Gal atrodydime ir ziaurus, bet, o jei dar vienas ir dar sekantis toks nesekmingas nestumas, juk niekada nezinai, tada tik ir vaikstai ant savo leliuku, kuriu net neturejai galimybes pabuciuoti, isgirsti ju verksmo, aprengti nupirktais drabuziukais, skaudini save, zaloji, o gal tie sekantys nestumai todel ir baigsis taip, nes tu tik ir galvoji apie tai, kas buvo. Mes pasakeme NE. Gyvename dabar su viltim, kad isejo tik musu sunelio kunelis, o jis laukia progos vel pas mus parbegti. Mes atidaveme tik jo kuneli, bet ne ji pati. Mylim, ir stengiames islaikyti ta meile jam, kad jis nenustotu noro parbegti pas mus istiestomis rankytemis. Gyvename meile jam. Gal jis isejo tam, kad mes susitvarkytumem gyvenima ir paruostumem jam labiau aprupintus ir ramesnius namus, ir jis gris, kai pajus, kad mes galime ramiai jo laukti. Tikim, kad nieko nebuna be reikalo. Mes jau seniau norejome isvaziuoti is Airijos, bet negalejome, nes laukeme Jo. Jis turbut pajuto, kad bus geriau jei mes isvaziuosim ir sutvarkysim bent kazkiek gyvenima taip, kad nereiketu pergyventi ar bus is ko nupirkti jam pienuko. Sirdy uzdegam nuolat jam zvakute ir nepamirstam nei akimirkai.
Sveikinu Garbanyla, dar karteli . As dar siandien ir pagalvojau, kad kartais pirma menesi pateplioja per menesiniu dienas. Svarbiausia saugok save ir Spirgiuka.