Velyvasis persileidimas

#109
QUOTE(ederi @ 2009 06 15, 12:56)
labas merginos,

liudna... ketvirtadieni buvo lygiai 2 menesiai, kai mano sunelis gime tam, kad gryztu atgal. Neuzsibuvo pas mus. Man taip pat kilo labai daug "kodel", bet atsakymo nesuradau. As taip pat puikiai zinau, kad mano siela nurims, tik kai pastosiu dar.
Taciau radau pauikia terapija, kuri man padeda reabilituotis. Labai domiuosi nestumu, lyg vis dar tebebuciau nescia. Perku knygas, zurnalus, net keleta rubeliu nusipirkau. Man tai padeda. Gal ir keistoka is sono ziurint, bet jei nuo to lengviau, tai kodel gi neisbandzius.

Pradejau sportuot, einu i sporto kluba 5 kartus per savaite smile.gif, sveikai maitinuosi, nevartoju alkoholio, nerukau. Ruosiu idealius namucius savo vaikeliui. Net gi kaime sodyba remontuoti pradejom, kad kita vasara (as taip tikiuosi) galeciau ten atostogauti jau su dviem savo vaikais smile.gif

Jau net ir mano MB tuo "uzsikrete", snekam va cia reikia uztverti, kad musu mazylis neikristu, cia reikia patvarkyti, kad mazylis neuzsigautu ir t.t. Ir didysis sunus vis klausia: mama, tai kada man pagimdysi broli ar sese, kaime vis i gandrus ziuri, laukia, kad virs musu namo skraidyt pradetu.

O sunelio-angelelio veido as neisdrysau paziureti, negalejau ir tiek. Ir vyras mano negalejo, tiesiog verkem abu apsikabine... verysad.gif
Mano angelelis taip ir liko mano atminty mazutus rausvas mielas kudikelis, kuris taip ir neprisiglaude prie savo mamos  verysad.gif


na, nestumu as jau seniai domiuosi... Bet labiau tam, kad kuo sekmingiau jis praeitu. Bet stengiuosi per daug neisiplanuoti ka veiksiu budama nescia, ar kai bus vaikas. Nes man per skaudu planuoti ir svajoti ir paskui jausti kaip viskas duzta verysad.gif As tiesiog stengiuosi uzsiimti veikla - einu i darba, o po darbo mezgu ir panasiai.

bet cia kiekvienai reikia atrasti, kuo uzsiimti, kad galima butu jaustis kuo geriau mirksiukas.gif
Atsakyti
#110
sveikos,skaiciau jusu pasisakymus apie viska,taip liudna pasidare,tvyro labai liudna nuotaika pas jus...auksciau nosis,sypsenas lyg ausu,tada ir leliukai nores ateiti pas linksmas mamytes. 4u.gif thumbup.gif
Atsakyti
#111
QUOTE(Brela @ 2009 06 15, 13:31)
na, nestumu as jau seniai domiuosi... Bet labiau tam, kad kuo sekmingiau jis praeitu. Bet stengiuosi per daug neisiplanuoti ka veiksiu budama nescia, ar kai bus vaikas. Nes man per skaudu planuoti ir svajoti ir paskui jausti kaip viskas duzta  verysad.gif  As tiesiog stengiuosi uzsiimti veikla - einu i darba, o po darbo mezgu ir panasiai.

bet cia kiekvienai reikia atrasti, kuo uzsiimti, kad galima butu jaustis kuo geriau  mirksiukas.gif



Labas visoms...
As irgi stengiuosi nekurt graziu svajoniu apie tai, ka as veiksiu gimus vaikeliui... Turejau planu juk ir siam laikiui - o mano mergyte eme ir isejo. Liko tik skausmas ir suduzusios svajones... verysad.gif Ir tik labai tikiuos, kad dar sugris... O juk jei viskas butu ne taip, tai jau butu gimusi 06.02...
O tai, kad pirmus menesius netaip liudna buna po netekties, tai yra normalu. Zmogus praeina tam tikras stadijas kolei susitaiko. As dar ilgokai ryta pabudus laukdavau judesiu, nors gi zinojau, kad ji isejo.... verysad.gif Toms stadijoms reikia laiko, tik jis cia pagydo. 4u.gif
Atsakyti
#112
sveikutes ,
atejau ir as pasiguost nezinau kas darosi ,bet sis menuo man kazkoks kosmaras,sapnuoju visokius apsigimimus,kaip neisnesioju vaiko,nelaimes visokias,togas vaziuoja juodai,nebeturiu jegu net is lovos islipt. Nieko nesinori veikti,kazkokia paranoja ,kad nepastoju;[[,kreipiausi net i daktare liepe silpnu antidepresantus pavartoti,per pastarasias pora savaiciu toks beprotiskas liudesys apeme,kad negaliu nei valgyt,nei kazka veikt,nei su zmonem bendraut ,viskas erzina,numeciau 6kg per kelias savaites...nebezinau kaip i normalu gyvenima gryzt...vis i galva lenda mintys,kad jau turejau gimdyt cray.gif verysad.gif
Atsakyti
#113
Ramatuk,daugiau bendrauk su savo antraja puse.Stenkis viska kas slegia issisneketi su savo brangiuoju.Man irgi padejo tik tada kai issisnekejau,issiverkiau issisaukiau... o iki tol viduj laikiau ir kankinuasi... aciu Dievui zaizda gyja,ir tikimes,kad neuzilgo turesim vel leliuka. 4u.gif
Atsakyti
#114
4u.gif labas 4u.gif


QUOTE(ramatukas @ 2009 06 16, 14:16)
sveikutes ,
atejau ir as pasiguost nezinau kas darosi ,bet sis menuo man kazkoks kosmaras,sapnuoju visokius  apsigimimus,kaip neisnesioju vaiko,nelaimes visokias,togas vaziuoja juodai,nebeturiu jegu net is lovos islipt. Nieko nesinori veikti,kazkokia paranoja ,kad nepastoju;[[,kreipiausi net i daktare liepe silpnu antidepresantus pavartoti,per pastarasias pora savaiciu toks beprotiskas liudesys apeme,kad negaliu nei valgyt,nei kazka veikt,nei su zmonem bendraut ,viskas erzina,numeciau 6kg per kelias savaites...nebezinau kaip i normalu gyvenima gryzt...vis i galva lenda mintys,kad jau turejau gimdyt cray.gif  verysad.gif


as is savo patirties galiu pasakyt, kad negalima sau leisti sedet ir ziuret i viena taska... is tikro as irgi klaikiai uzsidepresavus, bet visa ta paslepus giliai savyje unsure.gif Ir gyvenu toliau - dirbu, susitinku su draugais ir panasiai... stengiuosi, kad tie depresiukai turetu kuo maziau sansu islysti. Lai gyvena sau mano viduj. Reikia "susidraugaut" su tuo liudesiu, nes juk jis niekada niekur nedings, tik su laiku jis keisis - atsiras kitas leliukas, tu dirbsi, keliausi ir t.t. Tiesiog pati save turi nuteikt, kad negalima istisai pasiduoti tam liudesiui unsure.gif
nes as pati tai kategoriskai atsisakiau visokiu raminanciu. Man ju vieninteli karta buvo suleide ligoninej bet ir tai man apie tai nesake, as tik pati supratau po kokios valandos blush2.gif As uz tai, kad pacios galim su tuo susidorot friends.gif

Dar man labai padeda vyras. Ne tai kad mes sneketume apie tai, kas ivyko, mes is tiesu apie tai net nesnekam... bet tiesiog jauciu is jo dideli rupesti, siluma... tisiog mes tapom dar artimesni, o tai tirkai labai labai svarbu...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Brela: 16 birželio 2009 - 14:51
#115
QUOTE(ramatukas @ 2009 06 16, 14:16)
sveikutes ,
atejau ir as pasiguost nezinau kas darosi ,bet sis menuo man kazkoks kosmaras,sapnuoju visokius  apsigimimus,kaip neisnesioju vaiko,nelaimes visokias,togas vaziuoja juodai,nebeturiu jegu net is lovos islipt. Nieko nesinori veikti,kazkokia paranoja ,kad nepastoju;[[,kreipiausi net i daktare liepe silpnu antidepresantus pavartoti,per pastarasias pora savaiciu toks beprotiskas liudesys apeme,kad negaliu nei valgyt,nei kazka veikt,nei su zmonem bendraut ,viskas erzina,numeciau 6kg per kelias savaites...nebezinau kaip i normalu gyvenima gryzt...vis i galva lenda mintys,kad jau turejau gimdyt cray.gif  verysad.gif


Nagi, laikykis, Ramatuk, nepasiduok. Puikiai tave suprantu ir pati bijau tos rugpjucio 29 osios, kai mano sunelis turejo gimt... O dar kai nescios mano drauges byret pradejo ir savo leliukais dziaugiasi, tai taip sirdi suspaudzia nors kauk verysad.gif

Pastaruoju metu daug kas klausia, na kaip ar jau dekretinese... Oi oi, na bet negali pykt, juk nejau per pasauli ir nerekiau, kad vaikelio nebera, zino tik tie, su kuriais kasdien bendrauju (juk to nepaslepsi, kad buvai su pilvu, o staiga likai be)

Laikykimes visos gerai, kad yra kam pasiguost friends.gif
Papildyta:
QUOTE(Brela @ 2009 06 16, 14:48)
4u.gif labas  4u.gif
as is savo patirties galiu pasakyt, kad negalima sau leisti sedet ir ziuret i viena taska... is tikro as irgi klaikiai uzsidepresavus, bet visa ta paslepus giliai savyje  unsure.gif  Ir gyvenu toliau - dirbu, susitinku su draugais ir panasiai... stengiuosi, kad tie depresiukai turetu kuo maziau sansu islysti. Lai gyvena sau mano viduj. Reikia "susidraugaut" su tuo liudesiu, nes juk jis niekada niekur nedings, tik su laiku jis keisis - atsiras kitas leliukas, tu dirbsi, keliausi ir t.t. Tiesiog pati save turi nuteikt, kad negalima istisai pasiduoti tam liudesiui  unsure.gif
nes as pati tai kategoriskai atsisakiau visokiu raminanciu. Man ju vieninteli karta buvo suleide ligoninej bet ir tai man apie tai nesake, as tik pati supratau po kokios valandos  blush2.gif As uz tai, kad pacios galim su tuo susidorot friends.gif

Dar man labai padeda vyras. Ne tai kad mes sneketume apie tai, kas ivyko, mes is tiesu apie tai net nesnekam... bet tiesiog jauciu is jo dideli rupesti, siluma... tisiog mes tapom dar artimesni, o tai tirkai labai labai svarbu...


taip, ta nelaime ir mus labai suartino. Manau, kad apie jausmus reikia sneket, gal MB stebuklo jokio ir nepadarys, gal net nieko nekalbes, bet isklausimas ir buvimas mylimo zmogaus salia labai padeda. biggrin.gif
Atsakyti
#116
QUOTE(ederi @ 2009 06 16, 14:59)
* Pastaruoju metu daug kas klausia, na kaip ar jau dekretinese... Oi oi, na bet negali pykt, juk nejau per pasauli ir nerekiau, kad vaikelio nebera, zino tik tie, su kuriais kasdien bendrauju (juk to nepaslepsi, kad buvai su pilvu, o staiga likai be)

Laikykimes visos  gerai, kad yra kam pasiguost friends.gif
Papildyta:
** taip, ta nelaime ir mus labai suartino. Manau, kad apie jausmus reikia sneket, gal MB stebuklo jokio ir nepadarys, gal net nieko nekalbes, bet isklausimas ir buvimas mylimo zmogaus salia labai padeda.  biggrin.gif


* pas mus tai apie nestuke.gif mazai kas zinojo, tai ir tu klausimu isvengiam ax.gif na, darbe uzteko virsininkui pasakyt, o jis pasake kitiems, tad man aiskintis niekam nereikejo, issikyrus koleges, su kuriom gerai sutariam. O visokie gimines, net daug draugu, kuriu nebuvau susitikus, nieko nezinojo, tai niekam ir neaiskinau ir neaiskinsiu schmoll.gif schmoll.gif o jei kazkas is penktu lupu bus girdeje ir paklaus, tai sumastysiu ka pasakyt, kad negrazu klausineti tokiu dalyku cool.gif nu as biski slyksti tokiais atvejais bunu, bet taip saugau save nuo bereikalingu pasiciekavinimu cool.gif

** MB stebuklai ir yra jie patys, kad jie buna su mumis "ir dziaugsme ir varge" wub.gif
Atsakyti
#117
QUOTE(Brela @ 2009 06 16, 15:37)
* pas mus tai apie  nestuke.gif  mazai kas zinojo, tai ir tu klausimu isvengiam  ax.gif na, darbe uzteko virsininkui pasakyt, o jis pasake kitiems, tad man aiskintis niekam nereikejo, issikyrus koleges, su kuriom gerai sutariam. O visokie gimines, net daug draugu, kuriu nebuvau susitikus, nieko nezinojo, tai niekam ir neaiskinau ir neaiskinsiu  schmoll.gif  schmoll.gif  o jei kazkas is penktu lupu bus girdeje ir paklaus, tai sumastysiu ka pasakyt, kad negrazu klausineti tokiu dalyku  cool.gif  nu as biski slyksti tokiais atvejais bunu, bet taip saugau save nuo bereikalingu pasiciekavinimu  cool.gif

** MB stebuklai ir yra jie patys, kad jie buna su mumis "ir dziaugsme ir varge"  wub.gif


Ir teisingai darai, kad niekam nieko nepasakoji. Nepasakojau ir as, bet kai zmogus sveri 48 kg tai jau nieko ir pasakot nereikia blush2.gif
Darbe pas mus labai supratingos moteriskes, dauguma medikiu, tai ir kvailu klausimu neuzdave, tiesa tik valytoja siandien paklause, tai kada i dekreta iseisi?(nesuprantu, ko klaust jei pivo nebera) g.gif

Atsakyti
#118
Taip kartais buna tokiu zmoniu,kuriems malonu ikasti kiek galima skaudziau...Nesuprantu kodel...Ir kam klausti apie dekretines,jei pilvo nebera...Keisti tie zmones kartais...Gerai,kad mano draugai supratingi ir nieko neklausinejo...tik viena pazystama bande ikasti,bet greitai uzciaubdziau. blush2.gif biggrin.gif
Atsakyti
#119
Lbas visoms 4u.gif
Zinot, skaitau as musu foruma ir taip liudna darosi... Jau atrodo, iveikiau liudesi ir nerima, o jis vel staiga islenda... Et... Kai pagalvoji, kaip galejo but... Po netekties geriau antidepresantus, tik siandien nutraukiau, be ju buciau visai paluzus, o ypac kai eme klausinet - kada i dekreta, kai jauciasi busima mamyte. Ne viena asara nurijau. verysad.gif Dabar jau nebeklausineja, nes dirbu , pilvo nera. Visiems aisku. Bet vis tiek skauda... verysad.gif
Atsakyti
#120
as kazkaip uzsiauginus stora oda tokiems klausinetojams, kuriu jau po sio trecio karto kaip ir nebeliko unsure.gif arba pasidare supratingi, arba nedrista klaust unsure.gif
o jei kas paklaustu - sakyciau "ne tavo reikalas" cool.gif negrazu, bet koks klausimas, toks ir atsakymas. Net kai buvau sikarta nestuke.gif kokiu gal 11-12 sav, dar niekas nezinojo (gal itarinejo) ir viena kolege, su kuria kaip ir nebendraujam, man leptelejo "tai VEL i dekreta ruosiesi?" doh.gif tai as atsakiau "ne tavo reikalas" (nu ar kazka panasaus) cool.gif po to pasakymo jai niekas nieko neklausinejo, nes itariu, kad savo skyriui ji pasake, kad as nemandagiai atsakau cool.gif bet taip apsaugau tik save, nes man vienodai zydi sodai, ka apie sita mano situacija sneka man uz nugaros irnesakyk.gif svarbu man tiesiogiai nedrista nieko sakyt tie zmones, kuriems as nenoriu nieko aiskint biggrin.gif

Ir as manau, kad daug kas ne is norejimo ikast paklausia, o is idomumo "kas cia? kaip cia? o kodel?..." ir tiesiog nesupranta, kad skaudina... unsure.gif
Atsakyti