QUOTE(zuzu @ 2010 11 16, 10:35)
pellagija, gal neįsiskaitėt...seselė man argumentavo kad būtent, mano vaikis sirgo penkių m. būdamas, o ne kūdikystėj, tai ir turiu džiaugtis. viena jos klientė, mama su kūdikėliu, atsisakė kokl skiepo, ir staiga dingo kažkur...seselė susižinojo kad 2mėn kūdikis su kokliušu reanimacijoj guli. taigi, turiu vistiek džiaugtis,nes mano vaikis irgi galėjo susirgt kūdikystėj. turiu pažįstamų šeimą natūralistų, jie neskiepijo vaikų. gyveno už kauno, atokioj sodyboj. jų trys vaikai mažiukai persirgo kokliušu. tikrai kas juos matė girdėjo kosulius iki vėmimo dusimo, buvo baisu. užtat sakau, gerai kai ji turėjo vyro palaikymą. du mėnesius lai kosti vaikas. bet jei man su kiekv kostelėjimu pašonėj isterikuos ar aš tau nesakiau...turbūt nesuvokiat ką reiškia tokie artimieji...ta mama pati baigė mediciną, bet ne tam kad dirbtų medike, bet tam kad neapmautų jos daktarai...tai ji ramiai gal reagavo...ramiau, ta prasme. beje, ji buvo ta kuri vaikų į prekyb c nevesdavo iki šešių mėn, na aš tokių sąlygų neturiu. pati viską perkuosi ir sociali esu, negaliu sėdėt vien namie ar prie tvenkinio su vaiku.
bet taipogi žinau kad skiepai pagal sudėtį yra brudas...nu ir ką padarysi, kankinuos ir čia tik mano problema.
Oi, Zuzu, čia visa filosofija, taip išeitų... Tačiau, kaip bebūtų, tai mes, mamos, atsakingos už savo vaikus. Gydytojai, net jei ir skiepija, neprisiima jokios atsakomybės.
Dėl tos sesutės, ji jus greičiausiai apgavo dėl difterijos, ar verta ja pasitikėti ir toliau?
O dėl vyro ir kitų atrimųjų palaikymo... Kaip manot, ar jie labiau palaikys, jei po skiepo pasireikš šalutinis poveikis ar bus liekamųjų reiškinių, kurių šalinimas pareikalaus kasdienio darbo? Mano kuklia nuomone, sprendimas dėl skiepų turėtų būti bendras abiejų tėvų, bet aplinkinių nuomonė ne tas dalykas, į kurį reikėtų atsižvelgti šiuo atveju.
Čia daug yra apie ką galvoti ir nėra kažkokio universalaus algoritmo, nes visos šeimos skirtingos. Šiaip ar taip, sprendimą neskiepyti sunku priimti... kaip ir sprendimą skiepyti...
Tiesa, pamiršau parašyti, mano abu vaikai neturi imuniteto kokliušui, važinėja viešuoju transportu ir lankosi parduotuvėse. Bet nemanau, kad tai kažkam turėtų būti argumentas, priimant sprendimą dėl skiepų.
niekas nesibaigia. viskas turi tęsinį.