QUOTE(dange @ 2010 08 06, 12:23)
Trukmė- vidurkinis dydis. Kiekvienu individualiu atveju ji gali būti ir keliais metais trumpesnė, ir atitinkamai- ilgesnė. Bet tai paaiškintų, kodėl normaliai organizuojant potrauminę pagalbą(chiruginis žaizdos sutvarkymas plius extra vakcinacija po traumos), net neturint antitetaninio serumo, vidutinio amžiaus žmonių grupėje susirgimai stablige pasitaiko retai.
Gerai, jeigi taip.
Bet gal jų žaizdos tiesiog būna ne tokios, kad jose stabligės bakterija galėtų pradėti savo ,,veiklą".
Kaip tuo mano pasakotu atveju apie moters pėdą, pervertą mėšlina šake mėžiant mėšlą arba dėdės kirviu vaikystėje perkirstas pirštas. Jūs aiškinote, kad kiauryminė bei labai kraujuojanti žaizda gali būti netinkama terpė bakterijų dauginimuisi. Todėl, taip gaunasi, jiems net medikų pagalbos neprireikė.
Be to, tikiu, kad daugelis chirurgų labai gerai sutvarko žaizdą.
O kaip tarkim su tais vaikais, jaunuoliais, suaugusiais, kuriems imunitetas po skiepo dėl tam tikrų priežasčių nesusidaro?
Tarkim, susižeidžia tokiomis aplinkybėmis, kad į gilią žaizdą galėjo patekti stabligės bakterijų <vėlgi, galėjo ir nepatekti>.
Ligoninėje į jį pažiūrės kaip į skiepytą, tad sutvarkys žaizdą, duos antibiuotikų, suleis vakcinos vienkartinę dozę. Gal žaizda buvo nepalanki bakterijos dauginimuisi, gal gydytojai ją puikiai apdorojo ir užteko tų priemonių, kurias darė. O jeigu ne?
Žiūrės, kaip į skiepytą vaiką, kuriam nereikia antitetaninio serumo?
Aš manyčiau, į kiekvieną pacientą su giliom žaizdom, potencialiai esant rizikai užsikrėsti stablige, turėtų būti numatyta tikimybė, kad prireiks to serumo. Juk niekas nežino, ar po skiepo susidarė žmogui imunitetas ar ne. Gerai, jeigu susidarė. O jei susidarė, nežinia, ar jis truks 10, ar mažiau metų.