Visa tiesa apie skiepus

Nustatyti Th subtipus galima jau iškart po gimimo.Tiek pagal žymenis, tiek pagal jų sekretuojamų interleukinų koncentraciją. Santykis tarp subtipų sparčiai keičiasi jau pirmosiomis savaitėmis po gimimo.


Vadinasi sureagavau neadekvačiai aštriai, atsiprašau Mano minėto straipsnio esmė: tyrimo autoriai teigia, kad pailginus intervalą tarp antros ir trečios KDS dozės, arba atidedant pirmą KDS dviems mėnesiams, sumažėja bronchinės astmos vystymosi rizika.Kadangi jūsų vaikas serga atopiniu dermatitu, o šios ligos ryšys su bronhine astma yra gana tamprus, manau ši info jums būtų įdomi. Tiesa studija turi tam tikrų spragų ir trūkumų(pvz kaip tyrime tirti vaikai skiepyti ne aceliuline kokliušo vakcina)

Apie tai ir aš pagalvojau. Tai reiktų nustatinėt prieš kiekvieną skiepijimą? Nuo ko tas kitimas priklauso? Nuo individualios imuniteto būklės ar dar ko?

O tikslas koks(turiu galvoje tikrinti prieš kiekvieną vakcinavimą)? Tam, kad tikrinti, reikia žinoti, ką ketini rasti ir ką su tuo radiniu daryti ty ar "radinys" yra kažkuo reikšmingas.Kitimas tiesiog amžinis(kaip ir leukogramos pokyčiai bendrame kraujo tyrime), santykis kinta veikiamas kontakto su aplinkos faktoriais(bakterijos, virusai, svetimas baltymas- beje tai nebūtinai patogenai).Pirmomis dienomis po gimimo randamas išreikštas Th2 subtipas, vėliau didėja Th1, interleukinai IL-4, IL-10 išreikšti po gimimo, tačiau stebima ženkliai žemesnė gama interferono koncentracija(kas sąlygoja naujagimių neatsparumą virusinėms infekcijoms).

Tikslas susijęs su nurodytoje svetainėje išdėstytu aiškinimu. Kadangi anskčiau įdėta nuoroda neatsidaro, perkeliu tekstą čia. Aš tai šioje srityje žalia, bet gal tie Th1, Th2 padėtų atlikti taip vadinamą skiepų atranką .

Kad protingai naudotis skiepais, pirmiausia reikia suprasti, kaip tie skiepai veikia. Iki dabar skiepų veikimo mechanizmas visada buvo aiškinamas labai paprastai: jie iššaukia antikūnų (titrų) padidėjimą prieš tam tikros ligos antigeną (bakterija, virusas). Paskutiniu metu mokslas sužinojo, kad žmogaus imuninė sistema daug sudėtingesnė, negu buvo manoma. Ji susideda iš dviejų funkcionuojančių dalių ar skyrių, kurie gali bendradarbiauti arba būti antagonistais priklausomai nuo individo sveikatos stovio.

Viena dalis – humoralinė imuninė sistema (arba sutartinai Th2 – funkcija), kuri pirmiausia gamina antikūnus kraujyje, vykdydama imuninės sistemos svetimų antigenų aptikimo ir atpažinimo funkciją organizme.
Kita – ląstelinė imuninė sistema (sutartinai Th1 – funkcija), kuri naikina, perdirba ir pašalina svetimus antigenus iš organizmo dėka savo ląstelių, kurios randasi užkrūčio liaukoje, tonzilėse, adenoiduose, blužnyje, limfmazgiuose ir limfinėje sistemoje visame organizme. Ši suardymo, perdirbimo ir išvedimo iš organizmo proceso dalis žinoma kaip aštri uždegiminė reakcija, dažnai lydima klasikinių uždegimo simptomų: skausmo, silpnumo, gleivių, pūlių išsiskyrimo, odos paraudimo ir diarėjos.
Šias dvi funkcines imuninės sistemos dalis galima palyginti su dviem funkcijomis mityboje: degustacija ir maisto atpažinimas iš vienos pusės, ir virškinimas bei atliekų išvedimas iš kitos. Analogiškai ir humoralinė (Th-2) imuninės sistemos dalis bando, atpažįsta ir netgi įsimena svetimus antigenus, o ląstelinė (Th-1) dalis – perdirba ir išveda iš organizmo. Bet taip, kaip dažnas maisto degustavimas blogina apetitą, taip ir humoralinės sistemos „skonio“ receptorių per didelis jaudinimas antigenu slopins ląstelinės imuninės sistemos virškinimo ir išvedimo funkciją. Kitaip sakant, per didelė antikūnų gamybos stimuliacija gali nuslopinti ląstelinės imuninės sistemos aštrią uždegiminę reakciją. (Parish, C.R. "The Relationship Between Humoral and Cell-Mediated Immunity." Transplant. Rev. 13 (1972).

Taps aiškiau, jei imuninę sistemą įsivaizduosime kaip sūpuokles ar svarstykles. Ant vienos svarstyklių lėkštelės antikūnų gamyba (Th-2), ant kitos – aštri ląstelinės imuninės sistemos uždegiminė reakcija (Th-1). Sveikame organizme svarstyklės lengvai nusvyra į Th-1 pusę, kai organizmas turi tam tikrą infekciją perdirbti ir išvesti iš organizmo. Kai tai pasiekiama, svarstyklės lengvai nusvyra atgal į Th-2 pusę, kad pagaminti antikūnus, kurie sustabdys aštrią uždegiminę reakciją anksčiau, nei prasidės organizmo išsekimas, ir ligonis ims sveikti. Štai dėl ko antikūnų padaugėja kraujyje tik po ligos aštrios fazės, o ne jos pradžioje. Skiepai panašūs į tramdomuosius marškinius imuninei sistemai, todėl, kad ji pastoviai (kol nenustos funkcionuoti) palaiko balansą Th-2 pusėje, palaikydama tam tikrą antikūnų lygį, kuris „sustabdo“ ligą, nes jis sustabdo ir mūsų ląstelinės imuninės sistemos reakciją į virusą ar bakteriją, surištais su tam tikru susirgimu.

Tai paaiškina poliariškai priešingus santykius tarp aštrių valančių uždegimų iš vienos pusės, ir alergijų bei autoimuninių uždegimų iš kitos. Kuo daugiau žmogus turi vieno, tuo mažiau jis turi kito! Vis didesnis mokslininkų skaičius mano, kad didėjantis alerginių ir autoimuninių ligų kiekis Amerikoje, Europoje, Australijoje ir Japonijoje (kurios stimuliuoja humoralinę Th-2 imuninės sistemos dalį) yra iššauktas nepakankamo ląstelinės Th-1 imuninės sistemos stimuliavimo, dėl aštrių uždegiminių atsakų ir valymosi nebuvimo vaikystėje. (Ronne, T. "Measles Virus Infection without Rash in Childhood is Related to Disease in Adult Life." The Lancet Ltd. (1985); Odent, M.R., Culpin, E.E., Kimmel, T. "Pertussis Vaccination and Asthma: Is There a Link The Journal of the American Medical Association 272(1994); Cookson, W.O.C.M., and Moffatt, M.F. "Asthma: An Epidemic in the Absence of Infection?" Science 275(1997); Martinez, F.D. Role of viral infections in the inception of asthma and allergies during childhood: could they be protective? Thorax 1994).

Mums reikia išsiaiškinti tuos faktorius, kurie sąlygoja šį pokytį imuninės sistemos funkcijoje arba iššaukia alergijų ir autoimuninių susirgimų augimą vaikystėje!

Jei grįšime prie pirminio klausimo apie skiepų veikimo mechanizmą, tai esu tikras, kad rasime mįslės atsakymą.

Skiepai - tai ligos agento ar jos antigeno įvedimas į konkretų organizmą, nesukeliant susirgimo. Jeigu ligos agentas įjungtų visą imuninę sistemą, jis sukeltų visus ligos simptomus. Ligos simptomai – tai visų pirma aštrios uždegiminės reakcijos į ligą simptomai (karščiavimas, skausmas, bloga savijauta, funkcijos netekimas)
Skiepo gudrumas tame, kad jis turi stimuliuoti imuninę sistemą lygiai tiek, kad būtų pagaminti antikūnai ir įsiminti antigenai, bet ne tiek, kad sukeltų aštrią uždegiminę ląstelinės imuninės sistemos reakciją, kuri padarytų mus sergančiais ta liga, kurios bandome išvengti! Tokiu būdu, skiepas labai stimuliuoja antikūnų gamybą (Th-2) ir mažai arba visai nestimuliuoja ląstelinės imuninės sistemos (Th-1). Vakcinos antigenai išdirbti taip, kad jie neliestų ląstelinės imuninės sistemos ir nebūtų jos perdirbti (Th-1) ir labai stimuliuotų humoralinę imuninę sistemą (Th-2).
Dabar nesunku matyti, kodėl pakartotiniai skiepai išbalansuotų imuninę sistemą į Th-2 pusę. Tai ypač gerai patvirtina karo Persijos įlankoje atvejis. Didžioji dalis skiepų perjungia imuninę funkciją nuo Th-1 į Th-2 - chroniška autoimuninė arba alerginė reakcija (Rook, G.A.W., Zumla, A. "Gulf War Syndrome: Is It Due to a Systemic Shift in Cytokine Balance Towards a Th2 Profile?" The Lancet 349 (1997).

Šių pamąstymų rezultatas toks: priešingai anksčiau egzistavusiai nuomonei, skiepai ne stiprina ir nepalaiko visos imuninės sistemos. Vietoj to skiepai stipriai stimuliuoja atpažinimo ir atsiminimo funkciją, kuri tuo pačiu slopina ląstelinę imuninę sistemą, ir tokiu būdu apsaugo nuo ligos.

Tai, ko išvengta – ne liga, o mūsų ląstelinės imuninės sistemos gebėjimas išaiškinti, sureaguoti į susirgimą ir įveikti jį !

Žmoguje nėra nė vienos sistemos, nuo psichikos iki raumenų ar imuniteto, kuri taptų stipresnė, išvengusi iššūkių, - tai įmanoma tik įveikiant juos. Išmintingas žingsnis būtų skiepų atrankinis, o ne masinis panaudojimas.
Kad skiepai būtų naudingi, o ne žalingi, mes turime iš anksto žinoti kiekvieno konkretaus skiepijamo atveju kokia imuniės sistemos funkcija dominuoja – Th-1 ar Th-2.
Žmonėms, pas kuriuos dominuoja funkcija Th-1, sukelianti daug aštrių uždegiminių procesų, nes ląstelinė imuninė sistema per aktyvi, skiepai galėtų subalansuoti imuninę sistemą ir būtų naudingi.
Žmonėms, pas kuriuos dominuoja Th-2 funkcija, sukelianti mažai aštrių uždegiminių procesų ir turinti tendenciją į chroniškus alerginius ir autoimuninius procesus, skiepai dar labiau sustiprintų Th-2 funkciją, tuo dar labiau išbalansuodama visą imuninę sistemą ir padarydama jiems dar didesnę žalą. Tai yra tai, kas įvyko su sindromu Persijos įlankoje.
Dabartinis skiepų panaudojimas medicinoje – rusiškos ruletės žaidimas, kurios metu ignoruojami individų skirtumai. Taip elgiantis vieniems žmonėms galima padėti, o kitiems – pakenkti. Jei medicina vystosi protinga linkme, tai turėtume išmokti atskirti specifinius kiekvieno žmogaus ypatumus ir turime išmokti, kaip individualizuoti mūsų gydymą, kad jis būtų efektingas kiekvienam nepakartojamam žmogui, kuriuo mes rūpinamės.

Skiepai paprastai efektingi susirgimo pasireiškimo išvengimui, bet jie nestiprina nei sveikatos, nei imuninės sistemos. Vietoj to, skiepai pakeičia imuninės sistemos reaktyvumą, mažindami valančias aštrias uždegimines reakcijas ir didindama polinkį į alergines ir autoimunines reakcijas.

Epidemiologiniai tyrinėjimai (McKeown, T. The Modern Rise of Population. New York: Academic Press, 1976; McKeown, T. The Role Of Medicine: Dream, Mirage, or Nemesis? New Jersey: Princeton University Press 1979; Sagan, L.A. The Health of Nations. New York: Basic Books, Inc., 1987) parodė, kad gerėjant gyvenimo sąlygoms, higienai, mitybai, šeimų išsimokslinimui, rizika susirgti pavojinga gyvybei infekcine liga, uždegimu stipriai mažėja. Šeimoms su priešingomis sąlygomis, skiepai greičiausiai bus naudingi. Žmonėms su polinkiu į alergijas ir autoimunines ligas skiepai tikriausiai pakenks.

Pašaliniai skiepų reiškiniai – alerginės ir autoimuninės uždegiminės reakcijos, sukeltos imuninės sistemos reaktyvumo pasislinkimo iš Th-1 pusės į Th- 2.
Šiuolaikinė medicina tik pradeda pripažinti tai (Rook, G.A.W., Zumla, A. "Gulf War Syndrome: Is It Due to a Systemic Shift in Cytokine Balance Towards a Th2 Profile?" The Lancet 349 (1997). Ji niekada nėra moksliškai matavusi nė vienos vakcinos rizikos ir naudos santykio (Robin, Eugene, M.D. "Some Hidden Dimensions of the Risk/Benefit Value of Vaccine" from the First International Public Conference on Vaccination. Alexandria, Virginia September 1997).

Vakcinų rizikos tyrimai (du išsamūs pranešimai vakcinų tema), atlikti Jav medicinos Instituto 1991 ir 1994 metais, yra visai nepakankami.

Mano paaiškinimas , kaip skiepai veikia imuninę sistemą, tinka ir gyvūnams. Skiepai negali padaryti gyvūnus sveikesniais ir stipresniais; tik gera priežiūra, aplika ir maistas gali padaryti gyvūnus sveikais ir atspariais ligoms. Kiaulių skiepinimas gali apsaugoti nuo ligos dėl vieno specifinio viruso štamo, bet nepagerins bendro jų atsparumo nei kitoms ligoms, nei netgi to paties viruso kitiems štamams.

Svarbu atsiminti, kad infekavimas tam tikru virusu ar bakterija nebūtinai sukelia ligą, išskyrus tus atvejus, kai žmogaus organizmas yra žemo atsparumo. Atvejyje su japoniško encefalito virusu (Japanese Encephalitis Virus — JEV), daugelis infekavimo epizodų nesukelia jokių simptomų, tik mažiau kaip pas 0,1% išsivysto rimtas encefalitas (Solomon, T., Kneen, R., Dung, N.G., Khanh, V.C., Thuy, T.T.N., Ha, D.Q., Day, N.P.J., Nisalak, A., Vaughn, D.W., White, N.J. "Poliomyelitis-like illness due to Japanese encephalitis virus" Lancet 1998).
Žmonės gyvenantys blogose sąlygose, su prasta mityba ir žemu išsilavinimu, turi didesnę riziką rimtai susirgti dėl JEV ar dėl bet kurios kitos infekcijos. Tokiems žmonėms vakcinacija ko gero būtų naudinga.
Labai dažnai masinės informavimo priemonės padidina infekcijų protrūkių mąstus ir padaro iš to sensaciją. Kiekvienas žmogus turi laisvai rinktis ir spręsti, remdamasis žiniomis, o ne baime ir gandais, bus skiepai jam ir jo vaikui naudingi ar ne.

Nežinau, neatidaro man to straipsnio Bet iš pacituoto sakinio, supratau, kad tai būtų kažkoks kriterijus, kuris rodytų, ar rekomenduojama susilaikyti nuo skiepo, ar ne. O tai, kad Th1/Th2 santykis vaiko kraujyje individualus, lemia skirtingą reakciją į skiepą? Ar ši priklausomybė pagrįsta mokslinėm studijom?

Na, štai ir straipsnis. Mano postą galite ignoruoti

Skaityk postą aukščiau

Kaip tik norėjau klausti panašių dalykų, apie kuriuos įdėjo citatą MaMarija.

Rizikuoju nusikalbėti, bet mėginu suformuluoti klausimus

Kaip suprantu, teorija apie nespecifinio imuniteto susidarymą vakcinuojant teigia, kad tokiu būdu išvengiama ligos simptomų, o cirkuliuojantys antikūnai ir su stimuliuotais limfocitais susiję faktoriai reaguoja tik su tokiu antigenu, kuris juos sukėlė. Taigi, stimuliuojami Th2 limfocitai, o Th1 atsakas nepageidautinas.

Kodėl tuomet dažnai paskiepijus kyla temperatūra?

Kita vertus, vakcinuojant norima aplenkti nespecifines, tegul ir nemalonias reakcijos, stimuliuojant tik Th2 limfocitus. Ar tai nelems Th1 pasyvumo susidūrus su ligos sukėlėju dar kartą?

Kodėl yra tikima, kad pasireiškus ligos simptomams, skiepytas žmogus sirgtų lengviau, be komplikacijų?

Jei nepasireikš simptomai, ar tikrai organizmas susidoros su antigenais taip, kaip to tikimasi? Tai, kad nėra simptomų, nereiškia, kad nėra ligos. Gal liga tampa chroniška?

Klausiu todėl, kad susirgus, nespecifiniai ir specifiniai faktoriai veikia ir reakcijos vyksta integruotai, t.y. kartu ir viena kryptimi, kad būtų likviduotas į organizmo vidinę terpę patekęs antigenas.

dange, ar neteko Vakarų spec. literatūroje skaityti apie Centrinės nervų sisitemos įtaką organizmo atsparumui infekcinėms ligoms?

Čia apie rusų mokslininkų tyrimų rezultatus:

http://www.imunitetas.lt/?aid=7053

Laba, gal kas nors kaip ir as nori savo vk skiepyti tik difterija - stablige vakcina. taciau daja, tokios vakcinos nera maziems, yra tik KDS nuo 7metu ir kaip man paaiskino, nieks nerizikuos skiepyti ja maziuko, nes ten nurodyta, kad skiepyt tik nuo 7m amziaus.taip kad vakcinos visgi nera maziems tokios, tikrai .DS vakcina atskira yra tik nuo 15 metu,ji jau skaitosi suaugusiam. tai va, jei nori skiepiji ta bendra vakcina is 5 komponentu arba deja neskiepiji isvis .gal kas turit kitokios info , butu idomu ir dar, gal kas nori placiau pasidomet apie vakcinas ir skiepus, kontaktai cia : UZKRECIAMUJU LIGU PROFILAKTIKOS CENTRAS TEL.:852159273.

o tai kodel pati nenori pasidometi? Tau reikia, bet atsakyma kazkas turi ant lekstes pateikti.
Tiksliai negaliu pasakyti kokia vakcina mano vaika skiepijo ( tingiu ieskoti skiepu paso), bet skiepijo be kokliuso. Ta proga gavom du durius (HIB tada dar neskiepijo). Dabar bus revakcinacija - laukiu kada dukra bus sveika

Galvojau pagerinsiu savo bendra issilavinima , bet susiduriau tik su emocijoms, informacija mazai pagrista moksliniais tyrimais.
Noreciau paklausti retoriska klausima( nesupykit): Jusu vaikui ikando svetimas suo. 50% galimybe kad pasiutes, 50% kad sveikas- nepatikrinsite, pabego suo ir t.t.Pasiutliges 100% mirtingumas.Ar skiepysite savo vaika...Atkreipiu i sio skyrelio teigini 'skiepai vos ne mirtinas blogis'?Ar tikesimes kad vaikas nesusirgs, ar pasitikesime medicina ir priimsime blogaja vakcina?( suo gali buti sveikas)Ar...?
Kazkaip skyrelyje neatradau itikinanciu faktu kad nereikia skiepyti vaiku...gal idomesnes mintys buvo apie skiepu parinkima individualiai...

iš ULPC immunologės lūpų žinau, kad penkiavalenčio skiepo vienvalenčių pakaitalų nėra lietuvoje.

o gal tu galėtum vis dėlto kada prie progos tą skiepų pasą susirasti ir parašyti mums kokie tie buvo skiepai? arba kai eisi skiepytis ir kur jūs skiepijatės beje? nes kaip ir iš oficialių med šaltinių info ta pati, todėl norėtųsi sužinoti, ką pavyko jums atrasti.