Na va, as dar viena mama susidurusi su oziuku vaiko kailyje

apsidziaugiau, kad radau aktualia tema ir ivairiu nuomoniu. Tikrai noriu pasakyti, kad vaikai skirtingi, nes maniskei nepadeda, jeigu i jos ozius nekreipi demesio. Ji toliau rekia, isterikuoja, krenta ant zemes arba jei viesoj vietoj imi ant ranku, tai rieciasi. Kartais padeda jei nukreipi demesi kitur arba tiesiog paimu ir apsikabinus glostau, tada apsiramina. Bet turbut negerai darau... bet ka cia gali zinot, gal tie oziai del dantuku, nes mums dar iltiniai neisdyge ir jai skauda..

nors isteriju del to nereiktu rodyt. Ir suprask del ko cia sitaip. Nepasakyciau, kad ji del to gudrauja, neziuri, kaip cia mamos rase, is padilbu ar dar kas nors ja stebi verkiancia ir neatlekia pas mane jeigu palieki viena apsiraminti... jau ir balsa keliau kai kantrybe truksta, kartais suveikia, o kartais dar labiau isiaudrina. Na manau reikia kazkaip ramiai pergudrauti tuos musu oziukus, svarbu islikti ramiai, nepanikuoti, nes vaikas dar labiau issigasta, bet kartais jau kantrybe issenka.
o musu oziai del visko: is lauko nenori grizti arba verziasi i lauka, lekia pro duris be batu... rengtis nenori, kartais ir dantuku valyt, labai megsta stumtis kede ir seimininkaut, indus plaut ir pan., kai neleidi irgi tas pats na ir pan. zodziu ne pagal dukrytes dudele ir negerai

Ankscaiu dar klausydavo, kai atrodo proto maziau buvo, o dabar neklauso.
Ir as pabandysiu paskaityti mineta knyga "mazylio tramdymas"
Nenusiminkit mamos, kantrybes visoms. turbut reikia mums islaukt, o vaikuciams isaugt is tu oziuku amziaus