Aš irgi savo panelytę atpratinau vis sakydama, kad tu jau augi, o pienelis tuoj pasibaigs. Viena diena jis "prarūgo", o pagalbinė priemonė buvo garstyčios
Savo lepūnėlę prie savęs glaudžiau iki 2 m. 8 mėn.
QUOTE(Mazule @ 2006 07 13, 22:49)
Aš irgi savo panelytę atpratinau vis sakydama, kad tu jau augi, o pienelis tuoj pasibaigs. Viena diena jis "prarūgo", o pagalbinė priemonė buvo garstyčios
Savo lepūnėlę prie savęs glaudžiau iki 2 m. 8 mėn.
Savo lepūnėlę prie savęs glaudžiau iki 2 m. 8 mėn.
na tai man turbut teks kaukti, kol mano panele supras zodi "prarugo"...
'Savo maziuka tik pilna menesi pavyko ismaitint MP, kurio nuolat truko, bet maniau, gal viskas susitvarkys, o viskas baigesi siaubingu mastitu, speneliu prakiurimu ir dermatitu, siaubinga emocine busena ir man, ir kudikiui. dabar valgom misineli, taciau, prisispazinsiu, jauciu didele nuoskauda, kad negaliu maitint pati. zinoma, prsiskaitau visokiu nuomoniu ir po to kankinuos, kad va vaikutis uzaugs "durnesnis", silpnesnis ir t.t. guodziuos tik tuo, kad mane pacia mama iki 1 men maitino, o intelektu nesiskundziu, universitete savo grupej esu geriausia studente, tai buvo ir mokykloje. todel gal tikrai ne viska lemia pienas???o stai sesuo, nors buvo maitinama iki 6 men, uzaugo silpnos sveikatos, su mokslais buvo prastai... -kad ir kaip ten bebutu, labai blogai jauciuos, jau sakiau, pas psichologa eisiu, kad nusiraminciau, jog ir be MP galiu savo vaikui suteikti nuostabia kudikyste
QUOTE(Mazule @ 2006 07 13, 20:49)
Aš irgi savo panelytę atpratinau vis sakydama, kad tu jau augi, o pienelis tuoj pasibaigs. Viena diena jis "prarūgo", o pagalbinė priemonė buvo garstyčios
Savo lepūnėlę prie savęs glaudžiau iki 2 m. 8 mėn.
Savo lepūnėlę prie savęs glaudžiau iki 2 m. 8 mėn.
ohooooooooo....
nu mano nuomone- jau iki 1 uztenka. (pati iki 9 men)---- nes kuo didesnis vaikas- tuo sunkiau.
kita vertus- kai mazas kudikelis zinda- grazu ..bet kai dvimetis ateina--nu kzkp man asmeniskai prosto neestetiska
QUOTE(Babetta @ 2006 09 14, 20:19)
ohooooooooo....
nu mano nuomone- jau iki 1 uztenka. (pati iki 9 men)---- nes kuo didesnis vaikas- tuo sunkiau.
kita vertus- kai mazas kudikelis zinda- grazu ..bet kai dvimetis ateina--nu kzkp man asmeniskai prosto neestetiska
nu mano nuomone- jau iki 1 uztenka. (pati iki 9 men)---- nes kuo didesnis vaikas- tuo sunkiau.
kita vertus- kai mazas kudikelis zinda- grazu ..bet kai dvimetis ateina--nu kzkp man asmeniskai prosto neestetiska
Lengva pasakyti - užtenka. Bet susideda daug psichologinių momentėlių ir yra kaip yra.
saviškį maitinau iki 2,5 metukų. Tikrai jaučiausi pavargusi nuo tų pasičiunkimų, bet čia buvo mano valios stoka. Žįsdavo tik prieš užmigdamas (ritualas).
Kaip tu sakai - neestetiškai atrodo, kai dvimetis žinda. daug kam taip, todėl nemanau, kad tokio amžiaus vaikus kas nors dar maitina viešai. Nes jam tai ne valgymas, o tik psichologinis prisirišimas.
tada nesuprantu tikslo maitinimo.....kad vaikas ramus butu??????
man tai keista siek tiek- pachios rasot- kaip vargina ilgas maitinimas, kaip sunku po to vaika atjunkiti- kokia trauma ir etc--- tai velniam tada tiek ilgai tempt??? je izinai akd kuo toliau- tuo didesne trauma ir sunkiau?? tikslas tada koks???? - nu neikertu. mama vaikiuka MP maitina- kai jis dar mazas yra- faktas, nu bet kai jis jau zmoniska maista pradeda valgyt normaliai---- tada jau paskirtis kokia...
QUOTE(birstep @ 2006 09 12, 21:23)
Savo maziuka tik pilna menesi pavyko ismaitint MP[...]-kad ir kaip ten bebutu, labai blogai jauciuos, jau sakiau, pas psichologa eisiu, kad nusiraminciau, jog ir be MP galiu savo vaikui suteikti nuostabia kudikyste
Užjaučiu. Bet nesigraužk, mišinėliu maitinti vaikai tikrai ne kvailesni. Žinoma, MP maitinami vidutiniškai mažiau serga ir mažiau turi bėdų su pilvuku. Bet tai tik vidurkiai. Svarbiausia - surask vidinę pusiausvyrą ir pajusi, kad savo vaikui gali duoti labai daug.
Maitindama pirmąją irgi gavau mastitą nuo trečios savaitės, visą savaitę temperatūra šokinėjo tarp 38 ir 40, maniau, išprotėsiu. Bet pavyko pienuką išlaikyti. Vis dėlto buvau nuolat neišsimiegojusi, pikta ir nelaiminga - tik po to, kai pagimdžiau ir paauginau antrą, supratau, kad pirmaisiais mėnesiais vyresnioji patyrė per mažai mano švelnumo ir dėmesio, ir dėl to vėliau atsirado nagų graužimai ir kitos "nesaugumo" išraiškos.
Nesigraužk dėl dingusio pienuko ir mylėk savo mažiuką - tai jam svarbiausia. O žindymo malonumą turi šansų patirti su antru vaikučiu.
QUOTE(Lapyna @ 2006 09 17, 09:57)
Užjaučiu. Bet nesigraužk, mišinėliu maitinti vaikai tikrai ne kvailesni. Žinoma, MP maitinami vidutiniškai mažiau serga ir mažiau turi bėdų su pilvuku. Bet tai tik vidurkiai. Svarbiausia - surask vidinę pusiausvyrą ir pajusi, kad savo vaikui gali duoti labai daug.
Maitindama pirmąją irgi gavau mastitą nuo trečios savaitės, visą savaitę temperatūra šokinėjo tarp 38 ir 40, maniau, išprotėsiu. Bet pavyko pienuką išlaikyti. Vis dėlto buvau nuolat neišsimiegojusi, pikta ir nelaiminga - tik po to, kai pagimdžiau ir paauginau antrą, supratau, kad pirmaisiais mėnesiais vyresnioji patyrė per mažai mano švelnumo ir dėmesio, ir dėl to vėliau atsirado nagų graužimai ir kitos "nesaugumo" išraiškos.
Nesigraužk dėl dingusio pienuko ir mylėk savo mažiuką - tai jam svarbiausia. O žindymo malonumą turi šansų patirti su antru vaikučiu.
Maitindama pirmąją irgi gavau mastitą nuo trečios savaitės, visą savaitę temperatūra šokinėjo tarp 38 ir 40, maniau, išprotėsiu. Bet pavyko pienuką išlaikyti. Vis dėlto buvau nuolat neišsimiegojusi, pikta ir nelaiminga - tik po to, kai pagimdžiau ir paauginau antrą, supratau, kad pirmaisiais mėnesiais vyresnioji patyrė per mažai mano švelnumo ir dėmesio, ir dėl to vėliau atsirado nagų graužimai ir kitos "nesaugumo" išraiškos.
Nesigraužk dėl dingusio pienuko ir mylėk savo mažiuką - tai jam svarbiausia. O žindymo malonumą turi šansų patirti su antru vaikučiu.
Saunuole!
Labai teisingai parasei! Labai svarbu vaikui duoti daug svelnumo, meiles, demesio. Aisku, labai gaila kai dingsta pienukas, bet visko buna. Maista vaikui galima nupirkti, o meiles, svelnumo, demesio jam niekas nenupirks
Dukrytei metukai ir menuo, ir mes pienuka valgome vakare pries miega ir kelis kartus nakti. Taip, tai sunku, bet tikrai nera kancia, kaip kai kurios mamos raso. Tai, kas gerai vaikui, nera ir negali buti kancia. O kokia is to nauda? Per visa sita laika nei menkiausia slogyte nesirgom, nors aplinkui tiek visokiu gripuojanciu ir ciaudinciu buvo. O vien tik ko vertos tos minutes, kai mazyle isikniaubia i kruti, stipriai stipriai prisispaudzia ir is malonumo kaip koks kaciukas judina rankytes ir kojytes.
Mamos, kurios negalejo maitinti pacios, tikrai neturi jaustis blogesnes uz maitinancias. Cia jau nesamone. As manau, kad del to, jog mamos praranda piena, dazniausiai kaltos ne pacios mamos, o ligonines personalas ir vaikuciu gydytojos, kurios nesugeba viska mamoms gerai paaiskinti ir pamokyti. Is kur mama, pirma karta turinti leliuka gali zinoti kaip taisyklingai maitinti? O pieno praradimui daug nereikia, kelios klaidos ir po poros dienu pienelio nei kvapo nelieka. Man paciai taip vos neatsitiko. Kiek del to prisiverkiau. Gerai, kad turiu draugiu, kurios pacios ilgai ir sekmingai maitino ir pasidalino su manimi savo patirtimi. Kai prisimenu sesuciu gimdymo namuose ir pediatres patarimus, pasmaugti jas norisi. Kadangi man paciai tai buvo labai skaudi tema, daug ja domejausi, ir ne "bobute pasake" stiliumi. Skaiciau rimta moksline literatura, kur vieningai sutariama, kad del medicininiu priezasciu tik apie 6 procentus moteru negali maitinti (pieno liaukiu veziai, kitokios ligos, tam tikros psichikos ligos) o kiti atvejai - netaisyklingo zindymo pasekme.
Mamos, kurios negalejo maitinti pacios, tikrai neturi jaustis blogesnes uz maitinancias. Cia jau nesamone. As manau, kad del to, jog mamos praranda piena, dazniausiai kaltos ne pacios mamos, o ligonines personalas ir vaikuciu gydytojos, kurios nesugeba viska mamoms gerai paaiskinti ir pamokyti. Is kur mama, pirma karta turinti leliuka gali zinoti kaip taisyklingai maitinti? O pieno praradimui daug nereikia, kelios klaidos ir po poros dienu pienelio nei kvapo nelieka. Man paciai taip vos neatsitiko. Kiek del to prisiverkiau. Gerai, kad turiu draugiu, kurios pacios ilgai ir sekmingai maitino ir pasidalino su manimi savo patirtimi. Kai prisimenu sesuciu gimdymo namuose ir pediatres patarimus, pasmaugti jas norisi. Kadangi man paciai tai buvo labai skaudi tema, daug ja domejausi, ir ne "bobute pasake" stiliumi. Skaiciau rimta moksline literatura, kur vieningai sutariama, kad del medicininiu priezasciu tik apie 6 procentus moteru negali maitinti (pieno liaukiu veziai, kitokios ligos, tam tikros psichikos ligos) o kiti atvejai - netaisyklingo zindymo pasekme.
Aš tai maitinau iki 2 metų 1 mėn...
Buvau skatinama visų aplinkinių tai daryti, nes kaip sakė, kad tai bus į naudą mano dukrytei, bet dabar pradedu tuo abejoti, nes serga irgi nemažiau kaip kiti.
Žinau jei bus antras vaikas taip ilgai nemaitinsiu. Manau iki 1 metų yra pakankamai...
Buvau skatinama visų aplinkinių tai daryti, nes kaip sakė, kad tai bus į naudą mano dukrytei, bet dabar pradedu tuo abejoti, nes serga irgi nemažiau kaip kiti.
Žinau jei bus antras vaikas taip ilgai nemaitinsiu. Manau iki 1 metų yra pakankamai...