QUOTE(Simpathy @ 2005 08 31, 15:15)
Ech mamytes jus mamytes.....
Nepykit kad taip pasakysiu, bet skaityt kad "misinukus gere, puikiausiai isaugo, jei baiginejasi pienas neimk i galva ir primaitink" bent jau man liudna. Suprantu, kai buna visai bloga situacija, kai mamyte tikrai negali maitint - na tai visaip gi buna. Bet brangiosios - kiek imanoma, kiek yra galimybe galetumet ir pasiaukot del savo pumpureliu. Girdziu snekant, kad ai koks skirtumas, ar maitintas ar nemaitintas vaikas, ar sirgs ar nesirgs apsprendzia ne tai... O KAIP del mamos ir vaiko nenutraukiamo rysio, apie jausma, kai vaikeliui esi nepakeiciama ir suteiki toki skanu ir silta maisteli, kai jis prie taves glaudziasi ir pasisotines uzknarkia... Asmeniskai man visam gyvenimui isliks vienas ryskiausiu pojuciu is pupuliuko kudikystes - maitinimas... Gal ir lengviau apie tai negalvot, bet noreciau primint, kad pienukas tam ir sukurtas, kad vaikelis gautu tik jam tinkama ir subalansuota maistuka, ir, jei dar nezinot, mamos piene esanciu medziagu nera jokiame kitame pasaulio produkte, jo neimanoma niekuo pakeisti. As maitinau beveik iki metu, kol viena dienele mano pupa nebeeme kruties,nors diena pries tai valge net keturis kartus. Ir dziaugiuos kad galesiu galvot, kad atlikau viska ka galejau ir taip ilgai buvau susieta nenutrukstamu rysiu su savo karalaiciu.
Jei vadovautis posakiu "visi uzauga, ir mano uzaugs...kazkaip", tai po to nesistebekit, kad uzauge vaikai issilaksto po miestus ir nejaucia rysio su tevais ir tevai lieka vienisi...
Jei kam nepatiks sorry - bet tokia mano po daug psichologijos apie mamos ir vaiko bendravima skaitymu susdaryta nuomone.
Nepykit kad taip pasakysiu, bet skaityt kad "misinukus gere, puikiausiai isaugo, jei baiginejasi pienas neimk i galva ir primaitink" bent jau man liudna. Suprantu, kai buna visai bloga situacija, kai mamyte tikrai negali maitint - na tai visaip gi buna. Bet brangiosios - kiek imanoma, kiek yra galimybe galetumet ir pasiaukot del savo pumpureliu. Girdziu snekant, kad ai koks skirtumas, ar maitintas ar nemaitintas vaikas, ar sirgs ar nesirgs apsprendzia ne tai... O KAIP del mamos ir vaiko nenutraukiamo rysio, apie jausma, kai vaikeliui esi nepakeiciama ir suteiki toki skanu ir silta maisteli, kai jis prie taves glaudziasi ir pasisotines uzknarkia... Asmeniskai man visam gyvenimui isliks vienas ryskiausiu pojuciu is pupuliuko kudikystes - maitinimas... Gal ir lengviau apie tai negalvot, bet noreciau primint, kad pienukas tam ir sukurtas, kad vaikelis gautu tik jam tinkama ir subalansuota maistuka, ir, jei dar nezinot, mamos piene esanciu medziagu nera jokiame kitame pasaulio produkte, jo neimanoma niekuo pakeisti. As maitinau beveik iki metu, kol viena dienele mano pupa nebeeme kruties,nors diena pries tai valge net keturis kartus. Ir dziaugiuos kad galesiu galvot, kad atlikau viska ka galejau ir taip ilgai buvau susieta nenutrukstamu rysiu su savo karalaiciu.
Jei vadovautis posakiu "visi uzauga, ir mano uzaugs...kazkaip", tai po to nesistebekit, kad uzauge vaikai issilaksto po miestus ir nejaucia rysio su tevais ir tevai lieka vienisi...
Jei kam nepatiks sorry - bet tokia mano po daug psichologijos apie mamos ir vaiko bendravima skaitymu susdaryta nuomone.
Visiskai pritariu.
Misinukas neiseitis.
Man taip pat buvo sunkumu ir t.t.,bet nesigriebiau lengviausio budo,kaip tai daro dauguma mamyciu,tame tarpe ir kaikurios mano drauges(nieko nenoriu nei izeist,neika).
Paskaitykit brangiosios,kekvienoj literaturoj raso,kad mamytes pienas kudikiui-GERIAUSIA.