Maitinau savo maziu beveik metus ir ka, is ligu neislipam,istisai sergam ir sergam. O kiek prasikankinau,tai net prisimint nesinori. Puse metu buvau zombis,be miego.mazius valge kas valanda diena nakti,nei iseit niekur negaledavau ilgesniam laikui,o kur dar iki krauju nugrauzti speneliai...

Siaubingai pavydejau panasiu metu pagimdziusioms draugems,kurios neturejo pieno ir maitino misinukais, ir ju mazyliai valgyt nakti keldavosi 1-2 kartus. Dabar priplanavom dar viena vaikeli,tai giliai viduje laikau spygas kad netureciau pieno ir nereiktu taip kankintis kaip su pirmu. Aisku,jei bus pieno tai maitinsiu, bet labiau dziaugciaus jei nebutu. As su vyru abu uzauge su misinukais ir ka,vyras neserga isvis jau daug metu,o as sergu kiekviena karta susirgus vaikui. Aj, ir dar kazkuri rase kad svoris nukrito bemaitinant krutimi,tai man nei gramas nenukrito,kaip tik dar priaugau svorio

Taip kad tikrai neteikiu pirmenybes maitinimui krutimi. Bent jau man tai buvo tikra kankyne
[