QUOTE(aguliero @ 2007 11 11, 12:50)
Mūsų visuomenė dar nelabai priima tokius, kokie yra ne kaip visi. Aš ir pastoviai jaučiu spaudimą, kad negražu jau maitint (1,5 metai) ir t.t. O man nusišvilpt. Mano vaikas. Mano gyvenimas. Maitinau ir maitinsiu kiek norėsiu. Kam nepatinka, tegul nežiūri, nebendrauja. Kiek pastebėjau, tai mažiau išsilavinę žmonės tiesiog "sukrėsti" tokio reginio Tegul jie galvoja, kad tam mamos piene nieko nėr, kad ir taip užaugs, taigi viską jau valgo. Aš geriausiai žinau, ko mano vaikui reik. Mano berniokui bus 7 metai, yra labai meilus vaikas. Ir aš žinau, tai ilgo maitinmo rezultatas. Draugė net stebėjos, sako, mano vaikas niekad prie manęs neprieina ir taip neprisiglaudžia. Gal čia ir nuo bendravimo priklauso, bet kad ryšys labai stiprus tarp manęs ir vaikų yra, tai faktas. Ir man tai labai svarbu. Ir maitinimas prie to didelį pliusą deda
Aš saviškį 17 mėn. maitinau - nemačiau problemos maitinti ir dar ilgiau, tik kad kažkaip natūraliai išsiskyrėm
Kai nueidavau į polikliniką su vaiku, jaučiausi kaip ufonautė - 5 mėn. - dar maitinate? 6,9,12...? Ir tai sakė gydytoja
Paskui jau nebeklausinėjo