Kaip ilgai maitinot savo mažyli?

Sveikos visos mamytes.Skelbiu nauja tema savo drauges prasymu.Ji neprisijungus prie supermamu..nelabai turi galimybiu.Ji prase pasiteirauti jusu, ar pacios ilgai maitinote savo mazylius, ar daug pienuko turejote ir ar nuo trumpo maitinimo krutimi ateityje gali tai atsiliepti mazylio sveikatai.Mat jos mazajam dar nera dvieju menesiu, o pienas vis mazyn ir mazyn.Ji baisiai del to pergyvena...As ja bandziau itikinti, kad tai tikrai nieko blogo...Uzauga visiskai sveiki vaikuciai, nors jie buvo maitinami tik pora dieneliu....As pati del tam tikru priezasciu savo mazaja maitinau viena menesiuka, o po to mano mazyle kuo puikiausiai gere misinukus.Manau, kad pacios mamytes maitindamos savo mazylius net negauna tiek ivairiu vitaminu, kiek yra misineliuose. O del ligu...nezinau, bet mano viena podruska savo mazaja maitino iki 2 m., bet mazoji vis serga ir serga...labai jau imunine sistema silpna. Taigi, gal ir jus mamytes,galit nuraminti mano podruske.Gal jai bus lengviau ant dusios

Maitinau 2 menesius Bet vaikas niekuo nesiskiria nuo tu, kurie maitinami krutimi ilgai

Užaugt tai užauga visi, ar su mamos pienuku, ar be jo Saviškį maitinau iki 2 metų 2 mėnesių, bet tikrai negaliu teigti, kad dėl to mažai sirgo, pirmas rinofaringitas užpuolė 6 mėn..... O iš tikro labiausiai džiaugiausi, kad vis dar maitinu, kai 1 metų ir 10 mėnesių vaikas pasigavo roto virusą. Aišku, smectos tokiam neįkiši, jam neskanu, vandens irgi nei per kur, o vemia ir viduriuoja, skysčius atstatyt tai reikia. Va tada ir pravertė mano pienukas. Nors po to gal savaitę vaikščiojau krūtine kaip po gimdymo, bet užtat apsiėjome be ligoninės
Sakai nuramint............... Nu gyvas pavyzdys - AŠ Mane mama maitino gal mėnesį, ir ką - moterytė LIUKS išaugau, na, vaikystėje sirgau, bet tai visi daugiau ar mažiau serga

Nesuprantu problemos. Jei pienas pradings tai mišinuku bet kokiu atveju reiks maitinti, o jei ne tai tegu maitina kiek tik nori. Kai vaikas pradeda gauti papildomo maisto pieno svarba nėra tokia didelė. Vaikai serga vieni daugiau kiti mažiau ir mano manymu tai labai nedaug priklauso nuo to kuo jie maitinami. Žinau vaiką kuris nuo pat gymimo buvo maitinamas mišinėliais ir rimčiau sergant išskyrus slogą jo nemačiau. Pati maitinau iki tol kol mergiotė rimtai į tai žiūrėjo, o kai tik pamačiau kad prasidėjo daugiau žaidimas nei valgymas pasakiau gana. Tai buvo apie 7 -ąjį jos mėnesį. Labai natūraliai ir be jokių vargų atprato nes labai pradėjo domėtis nauju maistu ir skoniu.

Ech mamytes jus mamytes.....
Nepykit kad taip pasakysiu, bet skaityt kad "misinukus gere, puikiausiai isaugo, jei baiginejasi pienas neimk i galva ir primaitink" bent jau man liudna. Suprantu, kai buna visai bloga situacija, kai mamyte tikrai negali maitint - na tai visaip gi buna. Bet brangiosios - kiek imanoma, kiek yra galimybe galetumet ir pasiaukot del savo pumpureliu. Girdziu snekant, kad ai koks skirtumas, ar maitintas ar nemaitintas vaikas, ar sirgs ar nesirgs apsprendzia ne tai... O KAIP del mamos ir vaiko nenutraukiamo rysio, apie jausma, kai vaikeliui esi nepakeiciama ir suteiki toki skanu ir silta maisteli, kai jis prie taves glaudziasi ir pasisotines uzknarkia... Asmeniskai man visam gyvenimui isliks vienas ryskiausiu pojuciu is pupuliuko kudikystes - maitinimas... Gal ir lengviau apie tai negalvot, bet noreciau primint, kad pienukas tam ir sukurtas, kad vaikelis gautu tik jam tinkama ir subalansuota maistuka, ir, jei dar nezinot, mamos piene esanciu medziagu nera jokiame kitame pasaulio produkte, jo neimanoma niekuo pakeisti. As maitinau beveik iki metu, kol viena dienele mano pupa nebeeme kruties,nors diena pries tai valge net keturis kartus. Ir dziaugiuos kad galesiu galvot, kad atlikau viska ka galejau ir taip ilgai buvau susieta nenutrukstamu rysiu su savo karalaiciu.
Jei vadovautis posakiu "visi uzauga, ir mano uzaugs...kazkaip", tai po to nesistebekit, kad uzauge vaikai issilaksto po miestus ir nejaucia rysio su tevais ir tevai lieka vienisi...
Jei kam nepatiks sorry - bet tokia mano po daug psichologijos apie mamos ir vaiko bendravima skaitymu susdaryta nuomone.

Ne kiekvienos mamytės organizmas sugeba maistingą, visavertį ir pakankamą pienuko kiekį pagaminti. Tai priklauso ne tik nuo begalinio noro, mamos mitybos bet ir nuo individualių savybių, genetinių faktorių. Kartais kad ir kaip norisi to pieno nepadaugėja ir tada nepaliksime vaikelio alkano. O dėl to ryšio tai čia iš viso mamų svaigimai. Motinos pasidaro didvyrės ir galvoja kad yra nepakeičiamos todėl kad jos taip nori, o ne todėl kad taip yra. Maitinant iš buteliuko paėmus ir prisiglaudus vaikelį ryšys tikrai nebus mažesnis. O jei kas nors galvoja, kad maitinant krūtimi vaikas neišlėks į miestą ir tėvai nebus vieniši tai kiek tada nedaug reikia.

net verkiau ,kai mano zuikis paragaves buteliuko nebeeme kruties....

Jei yra noro,galimybiu ir t.t. maitinam krutim ir vargo nematom ,bet kiek pamenu tai ir bedos buvo...Kur iseiti reikia tai neilgiau 2val.,mazui tai nutraukto pienuko palieki,bet pati paeiti negali,nes papai prie zemes traukia!Jokio malonumo ner,sutikit.Del motinos ir vaiko rysio tikrai nusvaigta buvo truputuka.Aisku jam baisu,nauja aplinka visa kita...pasiimkit nakciai pas save i lova!-jei tik yra galimybe,as vyra ant zemes savaitikei iskrausciau,nepyko .Del sveikatos,mamytes,tikrai itakos ner,as augau misinukais maitinama-ligoninej tik karta jau suaugus gulejau .
Tegul tavo drauge nesijaudina ir viskas bus taip kaip ji nori

as maitinau 2sav, paprasciausiai pavargau, pieno buvo klanai, o jis buvo tinginys, turejau kiaura para prie kruties laikyti, jei taip ir toliau - buciau tikrai nusibaigus. kad nutraukiau maitinima sazine tikrai negrauzia, maniskis paimtas ant ranku ir valgydamas is buteliuko tikrai neatrodo nelaimingesnis. mes su broliu irgi trumpai buvom maitinti, bet isaugom labai mazai sirge. mano manymu, imunitetas yra paveldimas. prastesne mama uz maitinancias krutimi nesijauciu, kai kuriais atvejais esu netgi geresne. taip kad tas rysys tikrai nuo to nepriklauso. mano manymu tas naturalus maitinimas yra ispustas reikalas, kazkoks kultas, man nera baisiau, kai mamos nebegali maitinti ir pradeda jaustis nieko vertomis, juk maitinti taip lengva, tik 10 sekmingo maitinimo zingsneliu, o jos ir ju nesugeba...jos taip save nuvertina, kad man nervai nelaiko, o dalis naturalisciu dar pradeda pulti gedinti ar teisti ir tada tos mamytes gali visai paluzti. jei ji taip pergyvena, kad baigsis pienukas - duok tu jai pasiskaityti info, lai pabando, pasistengia nesinervuoti ir sekmingai maitina toliau. vien del to, kad stresuos tikrai nebus geriau.

Nežinau, literatūra rašo, kad ilgiau maitintas vaikas mažiau serga ir t.t., bet aš nelinkusi tikėti kad tai 100 proc. tiesa. Mane mama maitino 1 mėn ir (tfu tfu tfu neprisišnekėjus) per savo 24 metus nesu turėjusi rimtų ligų. Sloga ir kosulys, kurį išsigydau arbata. Sesę maitino iki 1 metų ir ką 3 mėn jau gulėjo ligoninėj su plaučių uždegimu, paskui kiekvieną žiemą bronchitai, net dabar jai jau 21 metai ir nebūna tokios žiemos kad nesirgtų peršalimo ligom. Nežinau ne mokslininkė esu, bet imunitetas kažkiek ir įgimtas yra ir vien tik MP jo nestiprina.
Man labai patiko kažkurios forumietės mintis, kad jei negali vaiko priglausti prie krūties, tu visada jį gali priglausti prie mylinčios širdies, ir nuo to nei ryšys nei meilė vaikui tikrai nemažėja. Čia kiekvienas kaip nori, taip galvoja.
aišku jei pieno yra, tai lai maitina, bet nervintis dėl to kad pienas mažėja ir laikyti save nvykele - didžiausia nesamonė.
Geriau tegu pasaugo mamytė nervus ateičiai
Arba tegu paskaito temą "ILGO IR SĖKMINGO ŽINDYMO PASLAPTYS" gal ten ras naudingų patarimų