QUOTE(zuzu @ 2009 05 21, 08:46)
dieve šventas, ar buvo kam taip?klausiu tų, kurios seniai turi pienligę (pasikartojančią) ar BV...
vadinas taip. mane irgi pradėjo vargint įvairios bėdos, turbūt grybelis ir vaginozė vienu metu (dažnai to nebūna, tik kartą į metus ar dar rečiau). suvartojau lomexin 600. nes parašyta ji gydo ir tą, ir tą. pasidariau tyrimus, pap ir onkocitologinį, taip opat dėl ureplazmų/mikoplazmų, pasėlį. vieni atsakymai laukia pirmad, kiti tik ketvirtadienį, po savaitės.
čiut pasijutau geriau dabar, nebebuvo varškinių išskyrų, nedegino negraužė, jau kokias trejetą dienų, po lomexin sunaudojimo buvo praėję pilnos 5 paros (gal per mažai?) sakoma apie savaitę negalima...
nu ir ką pasimylėjom...ir kojos kaip sakoma išsiskėtė...

taip viskas ištino, bet ištino tai čia ne taip skamba, pasižiūrėjau į veidrodį, tai išorinės lyt lūpos tiek išsivertė ir išsprogo , kad matosi išorėj, kaip stačia einu. nežinau ar įsivaizduojat tokį vaizdą. buvau šoke, kad iki tokio dydžio man pirmąsyk gyvenime. po to bandžiau nusisšlapint, pašokau, nes kaip elektra nutvilkė. aišku, juk ten viskas užtinę, kaip nuo gyvatės įkandimo...po to buvo čiut kraujingų rausvų išskyrų...gal įtrūko sienelės o gal rimčiau iš kakaleio, vat suprask...

na gal sienelės įtrūko...nu žodžiu siaubas ir tiek, ryte atsikėliau, nusišlapint dar negaliu visai

, organai nebe tiek pabrinkę...vakar per tą pabrinkimą ir šnd vis sunku nusipraust...
vat ir klausiu visų, turbūt toms, kur recidyvai vyksta, juk taip nesijaučiat kai mylitės...vis tiek kažkada mylitės, negi ištisus mėnesius kai sergat nesimylit...gal simptomai lėtinio vaginito kitokie....man keista tai, jog anksčiau esu jutus per gyvenimą daug aštresnius požymius...bet jokio patinimo iki tokio laipsnio nebuvo. dar negaliu atsigaut nuo šoko.vos ne 4kart

ne perdėsiu...jei eini, tai išsivertęs organas matosi.
galvoju, ar trichomonozės požymiai gali būt, ar dar koks...kaip gyvent iki tų tyrimų...aiškų, jau nesimylėsiu...o gal tikrai kraujas dėl sausumo makšties ar įtrūkimų...žodžiu
Joooo.. Nu ką galiu pasakyti - užuojauta, kad taip stipriai tave prigriebė, bet svarbiausia - nesigasdink. Man kai pirmą kartą gyvenime buvo uždegimas, irgi labai patino viskas, kraujo matėsi išskyrose, o aš dar keliavau tąsyk su nauju savo vaikinu

Išsigandau ir aš, ir jis, teko iš Paryžiaus ginekologei skambinti ir bandyti jai papasakoti kas su manimi dedasi.. o kaip papasakoti, kai niekad su tuo nesusidūrus ir išvis manai, kad jau paskutinioji artėja.. žodžiu vietoj romantiškos kelionės gavosi 2 savaitės kankynės, vaistus pradėjau vartoti tik grįžusi namo...
Iš tavo pasakojimo, supratau, kad pas ginę jau buvai ir netrukus bus tyrimų rezultatai, paskirs tau gydymą. Po to pirmojo susidūrimo su pienlige daugiau niekad taip baisiai nėra buvę... tfu tfu tfu... šiek tiek patinsta, bet lyginant su tavo pasakojimu - baika..
O su pasimylėjimais, tai besigydant per mėnesiuką gal 1-2 savaitės pilnavertiško gyvenimo kliūna... Aš dabar manau, kad tikrai savaitėlę po gydymo pabaigos išlaukti reikia (su mano diedu niekad taip nepavykdavo - jau kitą dieną po žvakučių klibina, gal todėl ir kartojosi dažnai...) ir ne tik išlaukti, bet per tą laiką panaudoti laktobacilų žvakučių mikroflorai atstatyti...
Vienu žodžiu, neprisigalvok visokių būtų-nebūtų dalykų, palauk tyrimų rezultatų, o kad kiek palengvinti savijautą gal kokiom ramunėlėm apsiplauk iš išorės?.. Sėkmės!