mano vyras ir viso jo broliai ir sesės į anyta kreipiasi "jūs". ir nematau tame nieko blogo. ir jokiu būdu tai neišreiškia baimės ar šaltumo. tai puiki šilta moteris, paglostanti kiekvieno galvą, žodžiu, tikra šeimynos galva. žinoma, ir aš ją taip vadinu. vaikai tai traktuoja kaip didesnę pagarbą.
priešingai mano šeimoje karaliauja "tu". ir man tai neatrodo pagarbos stokos įrodymas. man tai glaudus ryšys. kai mamą gali užkutenti ir šiaip paišdykauti. nors esu suaugusi vis dar tą darau. kai gali pasakoti intymius dalykus, kaip kokiai draugei. nesu tikra ar mošos anytai pasakojasi taip atvirai.
manau mano vaikas galės rinktis. man tadinti "tu", o tėtį, kaip jau norės (jūs arba tu) kol kas girdžiu tik mama ir tėtis, niekada neatkreipiau dėmesio ar sako tu ar jūs. Noriu vaikui būti tokia gera, o gal ir geresnė draugė, kaip man mama buvo. o ne tik sektinas autoritetas, kokia yra vyro mama.
Aš už Tu.
Mano Tetis kreipdavosi i savo mama Jus,man buvo be galo grazu,bet nenoreciau kad i mane vaikas kreiptusi jus,manau tai labiau tinka i tetas dedes ir kitus svetimus zmones,bet ne seimos narius 
As irgi tik uz "Tu" ypac jei tai liecia tevelius. 
mes iš besitujinančių, mes su vyru išaugom ten, kur buvo "mam" ir "tete", jokių "mamyčių" ar "tėvelių". Vaikai mus irgi tujina, tėvas - tete, aš - ma, mam arba mama. Su vyru vienas kitą prie vaikų vadinam mama ir tete. O vat kaip vaikai tėvus vadina vardais man kažkai keista. O kreipinys "jūs" artimoje aplinkoje, man apskritai absurdiškas.
Aš taip pat už tu
Mama, Mamyte, Tu tik taip ir ne kitaip kreipiasi, kitaip ir nesivaizduoju 
Mamyte,teveli
bet seip uz tu
bet seip uz tu
Siuo klausimu as kategoriska, vaikas i tevelius turi kreiptis tiktai tu !
