Tik tai "TU". Ir as, ir vyras i savo tevus kreipiames TU. Man net paciai rezia ausi, kai isgirstu, kad tevams sako "Jus"... kazkoks didelis atstumas ir saltumas jauciasi...
Pritariu daugelio nuomonei, kad kreiptusi TU, nes kreipinys JUS nors ir reiskia tarsi pagarba , bet nenoreciau, kad vaikai i mane taip kreiptusi 
Tik "Tu"..nenoreciau, kad i mane kreiptusi "Jus"..
as tevus gerbiu, mes su vyru i tevus kreipemes jus, o saviski vaika mokinam tu kreiptis. nes kazkaip as ipratau , taip visur buvo ir nematau cia nieko karalisko kaip rae ir salto, tiesiog , manau as ne mamos metu kad sakytau tu
Paskaičiau ir susimąsčiau... Argi tikrai tas Jūs įneša didesnę pagarbą? Pagarbą galima (ir net sakyčiau svarbiau) išreikšti ne tik žodžiais pagarba ateina per mūsų elgesį... Aš visada kreipdavausi ir kreipiuosi į savo tėvus Tu, bet dėl to kreipinio mano pagarba ir meilė nesumažėja nė trupinėliu ... Kaip tik mano mama man visada buvo ir yra ne tik mama bet ir geriausia mano draugė.. Ji visada žinojo kiekvieną mano sėkmę ir nesėkmę, kiekvieną mano meilę , kiekvieną susižavėjimą, susipykimą... ne dėl to, kad nuolat kontroliavo, anaiptol Ji niekad neklausdavo - išlaukdavo kol pati pasakysiu tai kas man atrodys svarbu, nekamantinėjo - o dėmesingai išklausiusi tiesiog patardavo, nuo mažumės jaučiau nuolatinį palaikymą ir tas kreipinys Tu išaugo savaime... Jūs tai kreipinys į senelius, į sutiktą kaimyną, į gydytoją poliklinikoje, į darbdavį ir t.t. Bet sutikusi gatvėje geriausią draugę apsikabini sakydama Tu, aš ir vyrą iš visos širdies gerbiu ir myliu, bet gi sakau Tu nes jis tiek artimas jog neišsprūstų tas Jūs, net jei jis būtų didelės pagarbos ženklas... Savo vaikų aš nemokinu kaip jie turėtų į mane kreiptis tikiu, kad jie jausdami mano meilę ir palaikymą patys išaugins tą kreipinį... Dabar aš mama... Dar maži mano zuikučiai ir apart kreipinių mama ir mamyte nei Tu, nei Jūs jie dar nevartoja.
QUOTE(Vvarliokas @ 2013 02 12, 09:28)
Paskaičiau ir susimąsčiau... Argi tikrai tas Jūs įneša didesnę pagarbą? Pagarbą galima (ir net sakyčiau svarbiau) išreikšti ne tik žodžiais pagarba ateina per mūsų elgesį... Aš visada kreipdavausi ir kreipiuosi į savo tėvus Tu, bet dėl to kreipinio mano pagarba ir meilė nesumažėja nė trupinėliu ... Kaip tik mano mama man visada buvo ir yra ne tik mama bet ir geriausia mano draugė.. Ji visada žinojo kiekvieną mano sėkmę ir nesėkmę, kiekvieną mano meilę , kiekvieną susižavėjimą, susipykimą... ne dėl to, kad nuolat kontroliavo, anaiptol Ji niekad neklausdavo - išlaukdavo kol pati pasakysiu tai kas man atrodys svarbu, nekamantinėjo - o dėmesingai išklausiusi tiesiog patardavo, nuo mažumės jaučiau nuolatinį palaikymą ir tas kreipinys Tu išaugo savaime... Jūs tai kreipinys į senelius, į sutiktą kaimyną, į gydytoją poliklinikoje, į darbdavį ir t.t. Bet sutikusi gatvėje geriausią draugę apsikabini sakydama Tu, aš ir vyrą iš visos širdies gerbiu ir myliu, bet gi sakau Tu nes jis tiek artimas jog neišsprūstų tas Jūs, net jei jis būtų didelės pagarbos ženklas... Savo vaikų aš nemokinu kaip jie turėtų į mane kreiptis tikiu, kad jie jausdami mano meilę ir palaikymą patys išaugins tą kreipinį... Dabar aš mama... Dar maži mano zuikučiai ir apart kreipinių mama ir mamyte nei Tu, nei Jūs jie dar nevartoja.
Labai graziai ir labai teisingai parasyta
sveiki
mano vaikai sako tu, mama, ir kartais maziuke dukrele ir vardu tiesiogiai kviecia, nors kai kas ir stebisi kaip cia vaikas vardu vadina
mano vaikai sako tu, mama, ir kartais maziuke dukrele ir vardu tiesiogiai kviecia, nors kai kas ir stebisi kaip cia vaikas vardu vadina
as i tevsu kreipdavausi TU, i mociutes Jus, bet mano vyresnelis i prosenele kreipiasi Tu, nes ji pati sako,kad äs viena, o ne dvi, todel reikia kreiptis TU", nes as pradzioj priestaravau. Visgi manau,kad i vyresnius reiktu krieptis Jus. Turiu draugu,kurie kreipiasi i tevus Jus, kiekvieno pasirinkimo laisve. Man butu buve nenatrualu krieptis Jus, nes tevai lb jauni )
)
