Kreiptis į tėvus "Jūs" buvo nuo seno priprasta, nes tai pagarbos ženklas ir mus tėvai taip nuo pat mažens auklėjo. Mano pačios vakai į mus su vyru kreipiasi "Tu". Atvirai, pavydėdavau slapčia draugėm, kurios su mamom kalbėdavosi, kaip su drauge. Ir man labai smagu, kad mano pačios vaikai nesikreipia į mane kaip į svetimą žmogų.
i savo artimuosius kreipiasi tu o i svetimus mokinu kreiptis jus ir niekada nenoreciau kad vaikai kreiptusi i mane ar teti jus
tiktai TU
geriausia kad TU, nes mus buvo isaukleje kad sakytume JUS, gal ir gerai, bet kazkoks susvetimejima starp tevu ir musu buvo (nesakau kad del kreipimosi), taip pat budavo nesmagu prie draugu i tevus kreiptis jus
as uz "TU" kreipiantis i tevus, juk tai patys artimiausi zmoguciai
vieniems "JUS" atrodo pagarbiai, bet man asocijuojasi su susvetimejimu...
dar nepatinka kitas krastutinumas, kai vaikas i tevus kreipiasi tiesiog vardu
vieniems "JUS" atrodo pagarbiai, bet man asocijuojasi su susvetimejimu...
dar nepatinka kitas krastutinumas, kai vaikas i tevus kreipiasi tiesiog vardu
Nors aš į savo tėtį kreipiuosi TU, o į mamą JŪS bet savo vaikus mokau kad kreiptūsi į mane TU.
Tiktai "tu" - kitaip net nenoriu galvoti
QUOTE(Nireglina @ 2009 04 27, 21:19)
Tu. Nenorėčiau, kad mano vaikai į mane kreiptųsi Jūs. Kažkaip šalta ir svetima.
Noreciau buti ne tik mama savo dukrytem, bet ir vyresne drauge, o i draugus juk niekada nesikreptum Jus.
''Mama, ar Jus siandiena eisite i parduotuve?'' Brrrr.... dvelkia salciu....
Savo tevams - tu, vaikas irgi kreipiasi i mus tu, nors paskutiniu metu labai daznai sako - Jus, nors man tai nelabai... net neisivaizduoju, kodel, gal kad i uosvius as ir i kitus vyresnius zmones as kreipiuosi Jus...
As tik uz TU .
i tevus TU,i uosvius taip pat vardais,jokiu jus pas mus seimoj nera.man tokie kreipiniai rodo artimesnius rysius tarpusavyje.