Sveikos!
Grįžtu su tema apie gyvenimą Meksikoje. Nesitikėjau kad teks grįžti tokiomis aplinkybėmis - ne apie keliones pradėti skyrelį, o apie dabartinę visuotinę paniką Meksikoje: neaiškios kilmės virusas, suvariusi daugumą meksikiečių iš gatvių į namus, o likusius privertusi vaikščioti viešose vietose su medicinoje naudojamais burnos raiščiais.
O aš ką, toliau dirbu. Įtariai nužiūrėdama kiekvieną ateijusį bendradarbį - ar tik nesimato gripo požymių...
O prieš pusvalandį sostinę sukrėtė 5,7 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. Gatvės pilnos žmonių su raiščiais ant burnos ir nosies. Sakoma, kad reikia vengti didelio susibūrimo vietų, o va dabar visi susigrūdę avariniuose išėjimuose...
Laukiam kol dar kas nors atsitiks (rudenį netoli mano darbovietės nukrito lėktuvas, tiesiai ant vakarinių gatvės kamščių), į pavakarę turbūt skėrių ataka bus
O mūsų darbovietė mus išleido į namus dirbti Tik po vieną žmogų pamainom paliekam telefonu atsakinėti... Vakar dar dirbom normaliai, aišku, imdamiesi visokių higienos reikalavimų rankas alkoholiu dezinfekavom, su raiščiais ant veidų vaikščiojom.. Griežtai įsakyta neįleisti svetimų jei jie neturi užsidengę burnų...
Visokių kalbų girdėti: kad iš susirgusiųjų ir gydomų išgyvena tik 2 iš 10...
Kad tai politinis skandalas. Kada kažkam kažkokie bandymai iš rankų išslydo...
O kodėl pasveikę ir iš ligoninės išėję interviu neduoda, kodėl per TV nerodomi?
daug klausimų.. bet dabar geriau dėl visa pikto persistengti besisaugant nei vėliau gailėtis
kaip skaičiau vienuose komentaruose - pusiau juokais - prireikus jei norit galit priešdujines kaukes su straubliais ant galvos mautis. mat geriau atrodyti idiotiškai bet būti gyvu, nei atrodyti normaliai ir būti mirusiu... na čia iš visko juokiamasi
Kuo gi čia pradėjus... turbūt šviežiausiais prisiminimais, kai per Kalėdas Acapulke voliojausi
O buvo taip.
iki Acapulco - keli šimtai kilometrų, t.y. apie 4 valandų kelias. Jau išvažiavus iš Mechiko už geros valandos pasijaučia žymus oro pasikeitimas - drėgnai karštas oras, atidaryti langai nepadeda, tenka juos darytis ir jungtis kondicionierių.
Acapulco greitkelis, turintis Saulės greitkelio vardą yra brangokas malonunas - pravažiuoti visus mokėjimo punktus pirmyn ir atgal kainuoja apie 100 dolerių, o ir tas kelias ne toks jau ir geras išgraužtas lietaus ir apibarstytas akmenimis. Nenupasakojamo ryškumo spalvomis žydi krūmai pakelyje, per vidurį eina mažų palmyčių juosta, o pakeliui tenka pravažiuoti kelis įspūdingus aukštutėlius tiltus.
Po šiandien skaityto didžiausio Meksikos laikraščio REFORMA negaliu neprisiminti aprašytos dramos nuo vieno iš tokių tiltų kažkokių banditų vakar buvo nustumti gyvi 7 žmonės... taigi nepraraskite budrumo gražius vaizdus bežiūrėdami
Acapulco turistų miestas. Privažiuoja europiečių, JAV turistų. Naktinis Acapulco virsta naktinių pramogų sostine, o dienomis visi paplūdimiai nusėjami skrundančių kūnų Praktinis patarimas: dieną geriau gulėti palmių šešėlyje, o vaikščioti su skrybelėm ir šviesiais drabužiais ilgomis rankovėmis. O tai Meksikoje kefyro negausit nudegusiai odai vėsinti
Na ką,kurortas kaip kurortas, ką čia daug pasakoti... Verta paminėti kad Acapulco yra įžymus savo savižudžiais, t.y. patrakėliais, kurie su degančiais deglais nuo uolų į vandenį šokinėja nuo 35 metrų aukščio uolų. Yra nustatytos valandos, iš žiūrovų renkamas mokestis, taip ir gyvena tie šokinėtojai,,, Tiesa, sako, kad ne visada jie į vandenį pataiko, dėl atoslūgių ir bangų ir užsimuša. Nieko sau sportas
Nuotrauka nekokia, pakliuvom jau į paskutinį vakaro šuolį (apie 22 val)
Na o toliau tai paprasčiausiai geras laiko leidimas geras viešbutis (man daug nereikia, man viešbutis geras kai visi langai į jūrą žiūri), knygos skaitymas prie baseino palmės šešėlyje, piña colada
Papildyta:
Jua pradedu pavydėti tai lietuvei kuri Acapulce gyvena
O buvo taip.
iki Acapulco - keli šimtai kilometrų, t.y. apie 4 valandų kelias. Jau išvažiavus iš Mechiko už geros valandos pasijaučia žymus oro pasikeitimas - drėgnai karštas oras, atidaryti langai nepadeda, tenka juos darytis ir jungtis kondicionierių.
Acapulco greitkelis, turintis Saulės greitkelio vardą yra brangokas malonunas - pravažiuoti visus mokėjimo punktus pirmyn ir atgal kainuoja apie 100 dolerių, o ir tas kelias ne toks jau ir geras išgraužtas lietaus ir apibarstytas akmenimis. Nenupasakojamo ryškumo spalvomis žydi krūmai pakelyje, per vidurį eina mažų palmyčių juosta, o pakeliui tenka pravažiuoti kelis įspūdingus aukštutėlius tiltus.
Po šiandien skaityto didžiausio Meksikos laikraščio REFORMA negaliu neprisiminti aprašytos dramos nuo vieno iš tokių tiltų kažkokių banditų vakar buvo nustumti gyvi 7 žmonės... taigi nepraraskite budrumo gražius vaizdus bežiūrėdami
Acapulco turistų miestas. Privažiuoja europiečių, JAV turistų. Naktinis Acapulco virsta naktinių pramogų sostine, o dienomis visi paplūdimiai nusėjami skrundančių kūnų Praktinis patarimas: dieną geriau gulėti palmių šešėlyje, o vaikščioti su skrybelėm ir šviesiais drabužiais ilgomis rankovėmis. O tai Meksikoje kefyro negausit nudegusiai odai vėsinti
Na ką,kurortas kaip kurortas, ką čia daug pasakoti... Verta paminėti kad Acapulco yra įžymus savo savižudžiais, t.y. patrakėliais, kurie su degančiais deglais nuo uolų į vandenį šokinėja nuo 35 metrų aukščio uolų. Yra nustatytos valandos, iš žiūrovų renkamas mokestis, taip ir gyvena tie šokinėtojai,,, Tiesa, sako, kad ne visada jie į vandenį pataiko, dėl atoslūgių ir bangų ir užsimuša. Nieko sau sportas
Nuotrauka nekokia, pakliuvom jau į paskutinį vakaro šuolį (apie 22 val)
Na o toliau tai paprasčiausiai geras laiko leidimas geras viešbutis (man daug nereikia, man viešbutis geras kai visi langai į jūrą žiūri), knygos skaitymas prie baseino palmės šešėlyje, piña colada
Papildyta:
Jua pradedu pavydėti tai lietuvei kuri Acapulce gyvena
Na va, žiūriu kad jau senokai pranešimų apie forume paskelbtas žinutes negaunu... turbūt atsijungiau kažkaip netyčia tai ir nemačiau kad prirašėt
iewa., kažkiek kalbos mokėti reikia. Be ispanų nei žingsnio. Netgi dideliuose viešbučiuose ne visi aiškiai angliškai kalba na bet kalba nesunki, manau netrukus kalbėtum kaip vietinė
Adore, knyga kada nors tikrai bus
Moliugeli, aš Kankune dar nesu buvusi, bet nusimato vykti savaitgaliui šį ar kitą mėnesį. Bet kiek suprantu, ten šalta apskritai nebūna, ir jų +28 yra šilčiau nei lietuviški +28. Tropikinis klimatas. Vienintelė Kankūno problema - taifūnai, na bet jų sezonas jau baigėsi
Arelija, pritariu
iewa., kažkiek kalbos mokėti reikia. Be ispanų nei žingsnio. Netgi dideliuose viešbučiuose ne visi aiškiai angliškai kalba na bet kalba nesunki, manau netrukus kalbėtum kaip vietinė
Adore, knyga kada nors tikrai bus
Moliugeli, aš Kankune dar nesu buvusi, bet nusimato vykti savaitgaliui šį ar kitą mėnesį. Bet kiek suprantu, ten šalta apskritai nebūna, ir jų +28 yra šilčiau nei lietuviški +28. Tropikinis klimatas. Vienintelė Kankūno problema - taifūnai, na bet jų sezonas jau baigėsi
Arelija, pritariu
Sveika, Virdzinija!
Gavau pasiulyma vienam semestrui vykti i Monterrey ... siaip apie miesta turiu ziniu, bet sumasciau ir taves pasiteirauti, gal kazka idomaus galetum papasakoti,gal kazka esi girdejusi gero ar blogo? Kaip tas miestas saugumo atzvilgiu? Butu idomu suzinoti ,jei kazka zinai
Gavau pasiulyma vienam semestrui vykti i Monterrey ... siaip apie miesta turiu ziniu, bet sumasciau ir taves pasiteirauti, gal kazka idomaus galetum papasakoti,gal kazka esi girdejusi gero ar blogo? Kaip tas miestas saugumo atzvilgiu? Butu idomu suzinoti ,jei kazka zinai
QUOTE(Arelija @ 2009 09 11, 10:38)
:) neseniai grįžom iš Kankūno: orai kol kas puikūs (karšta ir drėgna). Man ten pasirodė rojus žemėje :lotuliukas:
Ten turbūt blogo oro nebūna :hamakas
Ten turbūt blogo oro nebūna :hamakas
buna buna tas blogas oras , aishku jei lyginsi su oru lietuvoje, tai ten geriau, bet kankunas labai vejuotoj vietoj, ir kai ash buvau gruodzio pradzioj buvo ishtisos audros, debesuota bet shilta, o bangos tokios, kad uostas buvo uzdarytas ir neleido i jura laivams ishplaukt.., nardyt negali, maudytis baisoka..
bet jei oras sauletas ir jura rami, tai gyveni ir megaujiesi
QUOTE(Guera @ 2009 10 09, 12:43)
Sveika, Virdzinija!
Gavau pasiulyma vienam semestrui vykti i Monterrey ... siaip apie miesta turiu ziniu, bet sumasciau ir taves pasiteirauti, gal kazka idomaus galetum papasakoti,gal kazka esi girdejusi gero ar blogo? Kaip tas miestas saugumo atzvilgiu? Butu idomu suzinoti ,jei kazka zinai
Gavau pasiulyma vienam semestrui vykti i Monterrey ... siaip apie miesta turiu ziniu, bet sumasciau ir taves pasiteirauti, gal kazka idomaus galetum papasakoti,gal kazka esi girdejusi gero ar blogo? Kaip tas miestas saugumo atzvilgiu? Butu idomu suzinoti ,jei kazka zinai
Sveika! deja Monterrey nesu buvusi (toloooooka), bet tai vienas is Meksikos didmiesciu. Kazkas panasaus i DF, tik zmoniskesnis, sako zmones labiau civilizuoti
Papildyta:
QUOTE(Gato negro @ 2009 10 09, 13:07)
buna buna tas blogas oras , aishku jei lyginsi su oru lietuvoje, tai ten geriau
laukiau laukiau ir pagaliau sulaukiau, savo 5 metu jubilieju Meksikoje atsvesiu Kankune paziuresim, kokia gi ta kitokia meksika..
Kaip širdis atsigauna bežiūrint į tokią žydrą jūrą Šiluma, palmės, ko daugiau norėt? Lauksiu dar nuotraukų su komentarais.
Na, man tai Kankunas - ne Meksika... ta prasme...nelabai ten kazkas autentisko yra...Zinoma, jokia as Meksikos zinove , bet teko keliaut ir po pietine Meksika, ir po kitasCentrines ir Pietu Amerikos dalis - tai du skirtingi pasauliai... Kankunas - tiesog smagus kurortas, su gigantiskais viesbuciais, daugybe klubu, geru oru ir linksmybemis... Bet jei vaziuot tik i Kankuna...na, man atrodo silta jura su palmem ir arciau Lietuvos galima atrast
O siaip Meksika man Su vyru sakem, kada nors butinai grisim... Kartais pasvaigstam koki nameli kolonijinio stiliaus kur nors (kur visada silta) Meridoj ar Campechej nusipirkt O ka, gal ir pavyktu ant senatves...
Ir aciu, Virdzinija, uz reportazus..
O siaip Meksika man Su vyru sakem, kada nors butinai grisim... Kartais pasvaigstam koki nameli kolonijinio stiliaus kur nors (kur visada silta) Meridoj ar Campechej nusipirkt O ka, gal ir pavyktu ant senatves...
Ir aciu, Virdzinija, uz reportazus..
Kitokia Cancuno patirtis
Na va, Cancunas aplankytas galiu dėti pliusą ant dar vienos Meksikos valstijos. Penkių metų gyvenimo Meksikoje sukaktis, (tiek pat metų vedybinio gyvenimo su meksikiečiu) - puiki proga aplankyti žymųjį kurortą! Tiek skaityta, tiek gražių nuotraukų matyta žinoma kad tai bus nepakartojama patirtis, o dar svajonė pamatyti vieną pasaulio stebuklų Chichen Itza piramides...
Na taip, kurgi ne, sakoma žmogus planus kuria, o Dievas juokiasi. Šeštadienis išaušo gražus ir daug žadantis, neprailgo lėktuvo laukimas nei pusantros valandos kelionė.kai pakilau virš debesų, prieš akis iškilo du ugnikalniai jausmas neišpasakytas (velniai griebtų, fotokameros nepasiėmiau į lėktuvo saloną...), iš vieno lygtai dūmo juostelė sruvena, o gal koks debesėlis...
Pusiaukelėje gamtovaizdis pasikeičia matau vien tik džiungles. Dar neteko į šią šalies pusę keliauti, keista matyti ne iki horizonto besitęsiantį miestą, o tik žalią dangą. Pradėjus leistis pakliūnam į miglą, purškia lietus. Išlipus oro uoste kvapą užima jau pažįstamas tropikinis klimatas tvankuma, karštis, lietutis šiltas, beveik karštas... Ką gi, megztinį nukišu giliau į lagaminą (Meksike palikau žvarbų meksikietiškos žiemos klimatą, kokius +10 laipsnių), išsitraukiu fotoaparatą (tai jau fotografuosiu!) ir sėdu į atvykusio manęs pasitikti vyro automobilį (jis darbo reikalais Cancune sedės dar savaitę po mano išvykimo). Pakeliui į viešbutį ima pilti kaip iš kibiro, juokiamės iš lietaus (atseit, mūsų planų nepakeis) ir planuojames dienos maršrutą.
Viešbutis Royal Cancun pasitinka visu savo didingumu, besilankstančiais viešbučio darbuotojais ir šampano taure priimamajame. Kažkaip neįprasta, kadangi esu labiau pripratus prie kuklesnių sąlygų (ankstesnėse kelionėse ieškodavom vietos su lova+dušu ir visą dieną praleisdavome keliaudami po apylinkes). Na ką, nauja patirtis, pirmyn! Lietus vis pliaupia...
Papietavę ir persirengę pradedam planuotis ką pamatysim šiandien... ir še tau žinia dėl lietaus ir prie Cancuno artėjančio uragano visos lankytinos vietos uždarytos... Sėdim su vyru lyg šlapiu skuduru trenkti, bet nepasiduodam ir einam aplankyti artimiausio prekybos centro 20 minučių pėstute. Linoja. Įžymusis akvariumas uždarytas...telkšo vandens balos...vienintelis pasilinksmino šaltinis kurį nurodo vietiniai kinas. Na taip, vykau i Cancuna kad praleisčiau laiką kine užsidariusi! Cha-cha.
Keliaujam atgal, ir sustiprėjusio lietaus banga mus taip nuprausia, kad nelieka nieko kito tik atidėti turistinius planus kitai dienai, ir likusią dienos dalį džiaugtis viešbučio teikiamomis paslaugomis biliardu, kavinėmis, stalo tenisu, baru, burbuline vonia kambaryje ir, žinoma, galybe maisto. Vandenyne bangos kyla, ir netgi nėra leidžiama išeiti iš viešbučio link vandenyno pusės. Darbuotojai neša lauko stalus į vidų, meta paplūdimio gultus į baseinus, kad jų stiprus vėjas neišnešiotų. Nelieka nieko kito tik fotografuoti iš balkono šėlstančią jūrą ir tikėtis kad ryt bus geriau... kol neįsijungiu televizoriaus ir nepamatau kad ryt ryte bus tas laikas kai uraganas pasieks Cancuno pakrantę. Cha, smagu, guodžiuosi bent tuo kad ne kiekvienas turi galimybę patirti tokią situaciją.
Kitą rytą situacija negerėja. Už kambario durų kas porą valadų kišami informaciniai pranešimai apie uragano stovį ir atšaukiamus skrydžius. Einam pusryčiauti ir matom štai ką: didžiuliai vestibiulio sietynai pritvirtinti lynais, centre stovėjęs pianinas ir dekoratyviniai metaliniai baro arkliai išnešami, keli turistai kažkur skuba pasikišę po pažastimis paklodes ir knygas... Kalbama apie evakuaciją, ir kad viešbučio svečiai yra kviečiami rinktis į salę saugumo sumetimais. Na jau ne, geriau tą laiką praleisime viešbučio kambaryje užsidarę...
O vėliau, jau visai vakare, išlenda truputis saulės. T.y. jau saulėlydžio kraštelis... kas iš to, jei ryt ryte turiu važiuoti į oro uostą, o parskridus lėkti į darbą - pirmadienio rytas, jau praėjusią savaitei pranešiau kad pirmadienį vėluosiu porą valandų, ir lyg tyčia dar esant viešbutyje mano šefas man siunčia žinutę sakydamas kad turiu pasirodyti anksčiau ir paruošti priimamąjį, kadangi atvyksta svarbus klientas (kad vėluosiu į darbą, pranešiau administracijai, o ne šefui... hm, laukia nemalonumai).
Ką gi, sudie Cancune, lyg tyčia saulė kaitina lyg pasiutusi, jūra aprimusi, o aš pakeliui į oro uostą..
Na va, Cancunas aplankytas galiu dėti pliusą ant dar vienos Meksikos valstijos. Penkių metų gyvenimo Meksikoje sukaktis, (tiek pat metų vedybinio gyvenimo su meksikiečiu) - puiki proga aplankyti žymųjį kurortą! Tiek skaityta, tiek gražių nuotraukų matyta žinoma kad tai bus nepakartojama patirtis, o dar svajonė pamatyti vieną pasaulio stebuklų Chichen Itza piramides...
Na taip, kurgi ne, sakoma žmogus planus kuria, o Dievas juokiasi. Šeštadienis išaušo gražus ir daug žadantis, neprailgo lėktuvo laukimas nei pusantros valandos kelionė.kai pakilau virš debesų, prieš akis iškilo du ugnikalniai jausmas neišpasakytas (velniai griebtų, fotokameros nepasiėmiau į lėktuvo saloną...), iš vieno lygtai dūmo juostelė sruvena, o gal koks debesėlis...
Pusiaukelėje gamtovaizdis pasikeičia matau vien tik džiungles. Dar neteko į šią šalies pusę keliauti, keista matyti ne iki horizonto besitęsiantį miestą, o tik žalią dangą. Pradėjus leistis pakliūnam į miglą, purškia lietus. Išlipus oro uoste kvapą užima jau pažįstamas tropikinis klimatas tvankuma, karštis, lietutis šiltas, beveik karštas... Ką gi, megztinį nukišu giliau į lagaminą (Meksike palikau žvarbų meksikietiškos žiemos klimatą, kokius +10 laipsnių), išsitraukiu fotoaparatą (tai jau fotografuosiu!) ir sėdu į atvykusio manęs pasitikti vyro automobilį (jis darbo reikalais Cancune sedės dar savaitę po mano išvykimo). Pakeliui į viešbutį ima pilti kaip iš kibiro, juokiamės iš lietaus (atseit, mūsų planų nepakeis) ir planuojames dienos maršrutą.
Viešbutis Royal Cancun pasitinka visu savo didingumu, besilankstančiais viešbučio darbuotojais ir šampano taure priimamajame. Kažkaip neįprasta, kadangi esu labiau pripratus prie kuklesnių sąlygų (ankstesnėse kelionėse ieškodavom vietos su lova+dušu ir visą dieną praleisdavome keliaudami po apylinkes). Na ką, nauja patirtis, pirmyn! Lietus vis pliaupia...
Papietavę ir persirengę pradedam planuotis ką pamatysim šiandien... ir še tau žinia dėl lietaus ir prie Cancuno artėjančio uragano visos lankytinos vietos uždarytos... Sėdim su vyru lyg šlapiu skuduru trenkti, bet nepasiduodam ir einam aplankyti artimiausio prekybos centro 20 minučių pėstute. Linoja. Įžymusis akvariumas uždarytas...telkšo vandens balos...vienintelis pasilinksmino šaltinis kurį nurodo vietiniai kinas. Na taip, vykau i Cancuna kad praleisčiau laiką kine užsidariusi! Cha-cha.
Keliaujam atgal, ir sustiprėjusio lietaus banga mus taip nuprausia, kad nelieka nieko kito tik atidėti turistinius planus kitai dienai, ir likusią dienos dalį džiaugtis viešbučio teikiamomis paslaugomis biliardu, kavinėmis, stalo tenisu, baru, burbuline vonia kambaryje ir, žinoma, galybe maisto. Vandenyne bangos kyla, ir netgi nėra leidžiama išeiti iš viešbučio link vandenyno pusės. Darbuotojai neša lauko stalus į vidų, meta paplūdimio gultus į baseinus, kad jų stiprus vėjas neišnešiotų. Nelieka nieko kito tik fotografuoti iš balkono šėlstančią jūrą ir tikėtis kad ryt bus geriau... kol neįsijungiu televizoriaus ir nepamatau kad ryt ryte bus tas laikas kai uraganas pasieks Cancuno pakrantę. Cha, smagu, guodžiuosi bent tuo kad ne kiekvienas turi galimybę patirti tokią situaciją.
Kitą rytą situacija negerėja. Už kambario durų kas porą valadų kišami informaciniai pranešimai apie uragano stovį ir atšaukiamus skrydžius. Einam pusryčiauti ir matom štai ką: didžiuliai vestibiulio sietynai pritvirtinti lynais, centre stovėjęs pianinas ir dekoratyviniai metaliniai baro arkliai išnešami, keli turistai kažkur skuba pasikišę po pažastimis paklodes ir knygas... Kalbama apie evakuaciją, ir kad viešbučio svečiai yra kviečiami rinktis į salę saugumo sumetimais. Na jau ne, geriau tą laiką praleisime viešbučio kambaryje užsidarę...
O vėliau, jau visai vakare, išlenda truputis saulės. T.y. jau saulėlydžio kraštelis... kas iš to, jei ryt ryte turiu važiuoti į oro uostą, o parskridus lėkti į darbą - pirmadienio rytas, jau praėjusią savaitei pranešiau kad pirmadienį vėluosiu porą valandų, ir lyg tyčia dar esant viešbutyje mano šefas man siunčia žinutę sakydamas kad turiu pasirodyti anksčiau ir paruošti priimamąjį, kadangi atvyksta svarbus klientas (kad vėluosiu į darbą, pranešiau administracijai, o ne šefui... hm, laukia nemalonumai).
Ką gi, sudie Cancune, lyg tyčia saulė kaitina lyg pasiutusi, jūra aprimusi, o aš pakeliui į oro uostą..
Na, žinoma, ir nuotraukos
Taip mane pasitiko saulės sostinė
ir toks viešbutis
ir tokia ta jūra, jau beisišiaušianti
šliaužiojant po viešbučio teritoriją
Papildyta:
visi pajūrio atributai slepiami....
į baiseinus taip ir neįlindau
tas dangus nieko gero nežada..
naktinis pasilinksminimas... toks kuklus žinoma
Taip mane pasitiko saulės sostinė
ir toks viešbutis
ir tokia ta jūra, jau beisišiaušianti
šliaužiojant po viešbučio teritoriją
Papildyta:
visi pajūrio atributai slepiami....
į baiseinus taip ir neįlindau
tas dangus nieko gero nežada..
naktinis pasilinksminimas... toks kuklus žinoma