QUOTE(padraika22 @ 2016 12 08, 10:31)
maniskis 7 m vis isisioja i triudikelius. vis uzuodziu, kad smirda. paklausiu,, ar tik nenori i vc? iskart bega i tualeta ir triusikeliuose jau buna laselis. buvom pas neurologe. dabar dar bandysim prasyti inkstu ekoskopijos, siuntimo pas urologa. baisu, kad vaiksi prades tyciotis, kad smirda sisiais
Spręskit kartu su vaiku problemas, kad tikrai neliktų vaikas vienas su savo "nenormaliom" bėdom, be mamos palaikymo.
QUOTE(jurgaite @ 2016 12 08, 15:05)
Mano nuomone, tokio amziaus vaikai bando itvirtinti save- renkasi, ka jie rengsis, su kuo draugaus ir pan. Savarankiskeja su lig kiekviena diena. Vat ejimas i tualeta, kai jau samoningai daro, yra ju ir tik ju pasirinkimas. Vat isbandysiu, kiek mano pilvas gali iskenteti, vat isbandysiu, ar siustelejus sustabdysiu. Taip pat tai gali pavirsti ir suaugusiu sokdinimo priemone- per daug kontroliuojant, neleidziant pasirinkti ( gal i mokykla nuvestas sesiametis ten jauciasi per mazas, negali kontroliuoti situacijos), vaikas siusina tarsi noredamas parodyti- va cia as savarankiskai pasirinkau daryti i kelnes, o kaip tu tai sukontroliuosi. Bet pas gydytojus vertetu nueiti.
Tikrai netiesą rašot. Joks vaikas socialiai išprusęs nenori būti "kietas" tokiu būdu. Visi suvokia, kad yra kažkas negerai, bet tiesiog negali kontroliuoti kažkurio proceso. Po to gėdos didelis jausmas užpuola, ir noras atrodyti "normaliu" ir psisipažinti net sau pačiam gėda...
Tėvai turi būti draugai šiuo atveju ir padėti vaikui, o ne kovoti su vaiku.
QUOTE(ciupakabra @ 2016 12 10, 18:26)
Pasiskaiciau sia tema pasirodo labai nemazai vaiku su sia beda ... mano mergaite 4.5 metuku irgi vis dar i kelnes prisidaro, o svarbiausiai tai kad 2 metuku buvo visiskai atpratus nuo pamperso, ir nuo ko pradejo vel sysiot i kelnes as priezasties psichologines nerandu kuo susieti , buvom pries pusmeti pas daktarus padare visus tokio amziaus imanomus tyrimus- nieko narado... sake nuo 5 metu ateit darys kazkokius kitus tyrimus
nors dabar koki menesi problema zymiai apmazejo tai viliuosi o gal ir isaugs...
Tik nebarkit
Maniškei tuoj 7. Labai ilgai vargom. Tikrai vaikui gėda, ir slėpti nuo visų bando ir su savim matos kovoja, ir taip gaila pasidaro, kai vaikas vienas lauke karys pasijaučia. Niekas jo nesupranta ir visi tik puola, bara, aiškina, moko.... o jam tiesiog neišeina kitaip...
Ir kai tą supratau, kai tyliai pamokiau ką reikia datyti, kad niekas nepamatytų, kaip nueit naujus triusikėlius persimauti ir viskas vėl "čiki piki"... Ir kai pamatai tą nušivitusį pergalės lydimą veidelį, kai pati vėl susitvarkius grįžta pas vaikus žaisti ir tyliai susižvalgai su dukra, kuri su dėkingumu šypteli ir nuskuodžia, tada supranti, kad joks barimas niekad nepadės.
Dar naktys mūsų šlapios liko, bet jau labai pažengėm į priekį. Ir gėdos jausmo po truputį atsikratom. Tiesiog taip yra ir tiek.
Kiekvieno gamtos gyvo sutvėrimo vyriausias tikslas yra gimdyti kitus tokius pat sutvėrimus, kaip jisai pats