Aciu visoms uz mano aerouosto komentarus.
Tai jau pasisakysiu dabar.
Bendrom temom, ne apie konkrecias foto.
Del to, ar nuotrauka pati turi kalbeti, ar gerai, kai aprasymas padeda.
Kazkada maciau nuotrauka, kazkokio metinio pasaulinio geriausios foto konkurso nugaletoja. Kambaryje ant lovos (per viduri foto) stovi pagyvenes zmogus kazkokia kaip ir balerinos suknele, aplinkui bardakelis. Galvoju, kas cia dabar per nugaletojas?
O tada pasiskaiciau aprasyma: veiksmas vyksta Lenkijos, istorija apie kazkoki cirka, kuris zlugo, ir visi darbuotojai liko be darbo, ir sitas vyrukas - cirko akrobatas. Ir man sitas aprasymas tiesiog viska apverte aukstyn kojom - pamaciau vyro akyse ilgesi, nuoskauda, atsirado istorija, jausmas, foto pasidare paveiki emociskai.
Tai vat, ir manau, kad aprasymas butinas, jei jis padeda suvokti foto. Bet jei tai, pvz, niekuo nesusijusi skambi citata, bandant foto pritemti prie meninio lygio
- tai, aisku, aprasymas tik kenkia.
Del nuotrauku fotoshopinimo. As vienareiksmiskai esu uz visu moderniu gyvenima palengvinanciu nuotrauku kokybes didinimo priemoniu naudojima. Is kitos puses - as vienareiksmiskai uz naturaluma. Ir manau, kad sioje temoje rodomi darbai daznai perzengia naturalumo riba.
Cia nieko nebaksnoju pirstu, kalbu bendraja prasme apie musu darbus, iskaitant ir manuosius. Kadangi esame pradziamoksles, manau, kad pradzioje dar galima atleisti tuos eksperimentavimus ir nora viska isbandyti. Bet svarbu laiku baigti eksperimentus ir jausti riba. O pries imant redaguoti zmogu tai apskritai reikia labai gerai pagalvoti. Pvz, persarpintos akys - nekoks vaizdelis...
Subtilumas ir naturalumas - tikrai svarbiau.
Wyshnia, tai jau prasom pasidalinti savo ziniomis, kuo gi skirias 50-ukai 1,4 ir 1,8