tikrai gudrios knygos neturiu visa info yra nuosekliai renkama, pvz nusiperki koki zurnala, laikrasti, kalendoriu ir buna kad kazkas zino ar isbande ir dalinas gerais patarimais kadangi siemet pati tuo labai susidomejau tai perverciau senus zurnalus ir ten daug ka radau, taip yra info ir is interneto, bet manau geriau viska rasti vienoj vietoj nei ieskot per daug puslapiu 2:kvieciu ir jus jungtis, gal ka zinot, isbandet ir galit pasidalint su visais butu labai malonu
pagirtinas entuziazmas
aš esu bandžiusi tik taukės raugą, kadangi dilgėlių didesnio kiekio netoli namų neradau, o taukės sočiai, tai kažkur lyg skaičiau, kad ji irgi tinka, tai tiesiog sumečiau į daržo laistymui skirtą vandens statinę ir ten mirko ta žolė neribotą laiką, vandenį laistymui vis nusemdavau, papildydavau naujo, žoles gal kartą per mėnesį pakeisdma.
Daržui patiko Papildyta:
o štai čia papildau ankstesniame psl. įdėtą lentelę, nes ten tik pusė turinio
gelsta lapai.augalams gali trukti azoto, kalio, magnio. kai truksta gelezies, pagelsta tik lapu virsunes. Pomidorai gali nepasisavinti maistiniu medziagu, jei netinkamas zemes rugstingumas arba silpna saknu sistema. Jei gelsta apatiniai augalu lapai, vadinasi, per mazai jiems sviesos. Butinai pageltusius lapus isskinkite-pagereja oro cirkuliacija. Vysta pomidoru virsunes, lapai patamseja. dazniausia priezastis - truksta dregmes. Sauleta diena augalui reikia 2-3 l vandens. Pomidorai gali pradeti vysti, jei augalo saknys silpnos, o stiebas ir lapai labai veslus. Kita priezastis- per daug pertresta ypac azotu. Sukasi lapai. taip gali nutikti, kai augalai badauja. jiems gali trukti fosforo, sieros, kalio. Kita priezastis - augalas gali sirgti bakteriniu veziu. (Moters savaitgalio priedas "Augalu prieziura")
P.S. jei leidzia galimybes, mergaites, isigykite si mini pagalbininka, rasite daug naudingu patarimu
Bandyk patręšti "Kemiros" kompleksinėm trąšom, žalios lyg tai, skirtos augalams iki vaisių auginimo. Gal trūksta kokio elemento. Ekologiškos priemonės kaži ar padės
Verta atminti, kad ne visų rūšių pelenais galima tręšti dirvožemį. Pvz., degdamas putplastas, polietilenas, ruberoidas, guminės padangos išskiria toksines medžiagas, nuodijančias aplinką. MEDŽIO PELENAI. Jie yra naudingi ir verta tręšti dirvožemį. Medžio pelenuose yra kalcio, kalio, fosforo, magnio, įvairių mikroelementų. Daugiausia medžio pelenuose yra kalio. Lapuočių medžių pelenuose kalio yra iki 14 %, o spygliuočių nuo 3-7 %. 1 kvadr. Metre pakanka patręšti 100 g pelenų. KAULŲ PELENAI. Vertinga kalio ir fosforo trąša yra degintų kaulų miltai. Šiais miltais vietoj superfosfato ( į 1 kvadr. metrą dirvožemio suberiant 40-60 g.) patariama tręšti visų rūšių sodo, daržo ir gėlynų augalus. DURPIŲ PELENAI. Durpių pelenuose kalio ir fosforo yra mažai vos po 1 proc. Tačiau durpių pelenuose yra iki 15 proc. Kalkių, todėl durpių pelenus galima vartoti kaip kalkinimo medžiagą. Tiesa, kalkinat dirvožemį, durpių pelenus reikia vartoti 2-3 kartus daugiau nei įprastų kalkių. Verta atminti, kad durpių pelenai kartais pablogina dirvos struktūrą. Pvz., sunkiam molio dirvožemiui durpių pelenai yra labiau žalingi nei naudingi, todėl durpių pelenus patarima geriau berti į komposto kruvą, o neį dirvą. KAIP LAIKYTI PELENUS? Pelenus reikia laikyti taip, kad į juos nepatektų maistinės medžiagos, o svarbiausia vanduo, išplaunantis kalį. Būtent todėl pelenus į dirvą, o ypač smėlio ir priesmėlio, patariama berti ne rudenį, o pavasarį ar vasaros pradžioje.(laikraštis Daržas+Sodas+Namai)
MAISTINĖS MEDŽIAGOS IR AUGALAI... Apžiūrėjus augalus galima nustatyti, ar jiems trūksta ar, atvirkščiai, pernelyg daug maistinių medžiagų. 1. jei augalams trūksta azoto, jų lapai iš pradžių tampa šviesiai žali, o vėliau pagelsta. 2. jei augalams trūksta fosforo, ant jų lapų atsiranda rausvos dėmės, o lapai nuo stiebo auga aštriu kampu. 3. jei augalams trūksta kalio, senesnių lapų kraštai ir galai pašviesėja, o vėliau lapai susisuka. 4. po ilgalaikių apniukusių dienų, prasidėjus saulėtiems orams, seni pomidorų ir agurkų lapai pašviesėja, pagelsta, tampa beveik balti, bet nenunyksta. 5. jei augalams trūksta kalcio, jų viršutiniai lapai susisuka ir dar ilgai nesugeba išsitiesinti. Trūkstant kalcio, taip pat susisuka pomidorų lapai. Vėliau pradeda pūti viršutinėje augalo dalyje augantys pomidorų vaisiai. 6. trūkstant kalcio, ima pūti kopūstų galvos, o jų šaknys sutrumpėja ir greita nunyksta. 7. trūkstant kalcio, burokėliai formuoja tamsius, o morkos smulkius ir gausiai plaukeliais apaugusius šakniavaisius. 8. durpiniame dirvožemyje gana dažnai trūksta boro, todėl šioje dirvoje augančius augalus pažeidžia chlorozė, o jų lapai išsikreivina ir nunyksta. 9. dažniausiai maistinių medžiagų trūksta augalams, augantiems nederlingame ir menkai perpuvusiu mėšlu tręštame dirvožemyje. .(laikraštis Daržas+Sodas+Namai)
Agurkus galima tręšti per šaknis ir lapus. Šių daržovių šaknų sistema nepasižymi didelia siurbamaja galia ir nepakenčia didelės koncentracijos tirpalo. Geriau laistyti silpnesniu tirpalu dažniau negu supilti visą reikiamą kiekį iš karto. Agurkų apetitas atskyroms maisto medžiagoms priklauso nuo vegetacijos periodo. Vystimosi pradžioje agurkienojams reikia daugiau fosforo, o mažiau azoto ir kalio. Šių cheminių elementų poreikis padidėja, užmezgus vaisiams. Šiukštu nepersistenkite tręšdami azoto trąšomis. Juk būtent jos skatina nitratų kaupimąsi vaisiuose. Jei prieš sodinimą dirva tręšta mėšlu, joje azoto atsargų turėtų būti pakankamai.
KODĖL TRĘŠIMAS KARTAIS NEEFEKTYVUS?
Daugelis daržovių augintojų rūpestingai tręšia agurkus, o norimo efekto nesulaukia. Priežastis paprasta šalta. Jei temperatūra mazžesnė nei 10 laipsniu, šaknys miega. Tokiu oru geriau agurkus maitinti silpnu tirpalu per lapus. Vasarai baigiantis, vėsesni orai dažni. Jei norite, kad agurkai ilgiau derėtų, užpilkite dirvos paviršių iki 8 cm storio komposto sluoksniu. Tada vystysis jaunos šoninės šaknys ir pagerės maisto medžiagų pasisavinimas. Patręšus per lapus ir pamulčiavus, agurkai įgis antrąjį kvėpavimą suintensyvės ne tik šaknų, bet ir šoninių ataugų vystymasis bei žiedų formavimasis. Jei visų cheminių elementį pakanka, o agurkai jų nepasisavina, be vėsaus oro, šaknų darbą stabdo kiti veiksniai: Per didelė drėgmė, sunkiai patenka oras Perdžiūvusi ir per daug įkaitusi dirva Per daug rūgšti ar per šarminė dirva Rūgščioje dirvoje neprieinamas molibdenas, o geležies, mangano ir aliuminio augalų šaknys įsiurbia per daug. Pastarojo perteklius pavojingas. Šis cheminis elementas sutrikdo azoto apykaitą, dėl to vaisiuose kaupiasi nitratai. Nepageidautini procesai vyksta ir esant molibdeno bei geležies stygiui. Kai dirvos pH didesnis už 6,5, pasunkėjo daugelio maisto medžiagų pasisavinimas. Prieš tręšiant mikroelementais, rūgštingumą reikia sureguliuoti. Jei to padaryti niekaip nepavyksta, agurkus tręškite per lapus.
CHEMINIŲ ELEMENTŲ STYGIAUS POŽYMIAI.
Azoto trūkumas. Sulėtėjęs augimas, stiebai ploni ir kieti, greitai medėjantys. Lapai smulkūs, dauguma stiebiasi į viršų. Mažai šoninių ūglių. Nesimezga vaisiai, jų užuomazgos krenta. Prededa gelsti senesni lapai, paskui ir jaunučiai. Pradžioje smulkiausios gyslelės dar būna žalios, paskui ir jos pagelsta. Dažnai vaisiai blyškūs, trumpesni nei paprastai, smailejančiais galais. Fosforo trūkumas. Jauni lapai tamsiai žali, o senesni būna lyg purvini žali su pilku atspalviu, kartais net melsvos spalvos. Ant jų atsiranda netaisyklingų geltonai rudų dėmių. Jos nekrotizuoja ir džiūva. Lapai raukšlėjasi, jų kraštai riečiasi į viršų. Vaisių išvaizda nekinta. Kalio trūkumas. Senų lapų kraštai įgauna šviesesnę spalvą, kuri plinta pagrindinėmis gyslomis centro link. Po kurio laiko visas lapas tampa žalias su gelsvu atspalviu, o kraštuose pasirodo nekrotinės dėmės. Kraštai užsiriečia į apačią, vysta, glemba silpsta turgonas (turgonas augalo ląstelės įtempta būsena. Ji augalams padeda išlaikyti tam tikrą padėtį erdvėje.) Boro trukūmas. Pirmieji boro trūkumo požymiai pastebimi ūglių viršunėse ir ant jaunų lapų. Šie tampa per daug intensyviso žalios spalvos, trapūs, kraštai užsiriečia į apačią. Tarpubambliai labai sutrumpėja, ir augalas sumažėja, virsta nykštukiniu agurkėliu. Gausiai leidžia pažastinius ūglius, bet pasirodžius pirmam ar antram lapui viršūnės nudžiūva. Lapai storesni nei įprasta, kieti, o ūgliai itin trapūs. Kai boro labai trūksta, krenta žiedai ir užuomazgos. Išauga mažai šalutinių šaknų. Kitos sustorėja ir apmiršta. Vario trūkumas. Augalai būna žemučiai, tikri neūžaugos. Pakinta turgonas. Jaunų lapelių viršunėlės pabąla. Patys jie tampa šviesiai žali, vėliau pagelsta ir susisuka. Intensyviai krenta žiedai ir vaisių užuomazgos. Dažnai vario trūksta tuomet, kai dirvoje per daug cinko, geležies, mangano. Mangano trūkumas. Ant lapų pastebimas marmurinis piešinys. Intensyvios žalios spalvos išlieka net smulkiausios gyslelės, ryškiai išsiskirdamos šviesiai žaliame fone. Mangano trūkumo požymiai pasireiškia ne ant pačių jauniusių, o ant vidutinio amžiaus lapū. Šis elementas lengvai išplaunamas iš viršutinių smėlingos dirvos sluoksnių. Magnio trūkumas. Pirmiausia suserga apatiniai lapai. Žalia spalva palaipsniui virsta geltona tarpugysliuose, pradedant nuo kraštų. Gyslos ir plokštelės aplink jas dar išlieka įprastos žalios spalvos. Vėliau šie požymiai pastebimi ir ant jaunesnių lapų, o ant senų susidaro nekrotinės dėmės. Vaisiai užauga maži. Kalcio trūkumas. Ant lapų atsiranda šviesių dėmių, jie riečiasi į apačią. Vėliau tampa gelsvai žali, kraštuose išryškėja nekrotinės dėmės. Kalcis blogai pasisavinamas vėsiu oru. Geležies trūkumas. Ant pagrindinio ir šoninių ūglių lapų pasireiškia chlorozės gyslos. Lapai pagelsta, vėliau jų kraštai pradeda džiūti.
STATYBININKŲ BRIGADA
Azotas statybininkas, užtikrinantis žaliosios masės augimą. Jei lapai bus gražūs, dideli, padidės jų asimiliaciniai gebėjimai. Azotas įeina į chlorofilo sudėtį, tad ačiū jam tariame ir už žalią spalvą, gausų derlių, ir už baltymų kiekį vaisiuose. Fosforas - lemia derlingumą ir produkcijos kokybę. Svarbus jo vaidmuo išryškėja perduodant energiją, deguonį, paveldimas savybes. Dėl fosforo sparčiau vystosi šaknų sistema, greičiau užsimezga vaisiai. Kalis sveikatos šaltinis, didinantis atsparumą ligoms, kenkėjams. Jo gaudami, augalai geriau prisitaiko prie nepalankių oro sąlygų tiek žemos, tiek aukštos temperatūros. Kontrolierius kalis rūpinasi, kad ekeonomiškiau ir produktyviau būtų naudojamas vanduo, nepriekaištingai vyktų medžiagų apykaita. Šiam elementui turime dėkoti už vitamino C kiekį vaisiuose ir daržovėse, ryškią spalvą, aromatą ir ilgesnį šviežumą. Kalcis jaunystės eleksyras. Jo vaidmuo, formuojantis ląstelių membranoms, palaikant jš struktųrą ir fukcijas, neginčijamas. Mat sulėtėja senėjimo procesas. Be to, kalcis neutralizuoja rugščių poveikį, reguliuoja medžiagį apykaitą. Magnis glaudžiai susijęs su fosforu turi įtakos šio elemento judėjimui ir pasisavinimui. Jis aktyvina fermentus ir yra visš augalo ląstelės gyvybinių procesų dalyvis. Geležis-aktyvina kvėpavimą, dalyvauja chlorofilo susidarymo ir kituose gyvybiškai svarbiuose elementuose. Manganas- padeda augalui kaupti askorbo rūgšties ir cukraus atsargas, dalyvauja fotosintezėje, baltymų apykaitoje, susidarant chlorofilui. Varis- skatiną kvėpavimą, fotosintezę, gerina baltymų ir vandenilio apykaitą, azoto r magnio pasisavinimą. Šis elementas glaudžiai susijės su fermentų susidarymu. Boras-logistikos specialistas- užtikrina maisto medžiagų gabenimą, angliavandenių persikėlimą iš lapų į šaknis. Jis stipriai veikia augalų vystymąsi nuo sėklų dygimo pradžios iki derliaus brandos. Dėl boro poveikio vaisiuoses ir daržovėse kaupiasi krakmolas, cukrus.
Jei agurkai apvalūs, o prie vaiskočių susiaurėję - trūksta kalio. 1 stiklinė medzio pelenų užpilama kibiru vandens. Liejama po 1 l augalui.
Jei stiebai ploni,lapai smulkūs, o agurkai šviesesni nei įprasta, trūksta azoto. Ant kiekvieno augalo reikia pilti po 1 l šviežio karvės mėšlo skiedinio. 1l mėšlo imama 10 l vandens.(Sodo spalvos)
KAIP TEISINGAI LIETI AUGALUS? Karštomis vasaromis bene svarbiausias daržininkų ir sodininkų darbas augalų laistymas. Pasak specialistų, tinkamai palieti augalus nėra taip paprasta. Laistomo vandens kiekiai. Kaip gausiais reikia lieti augalus, nemažai priklauso nuo dirvožemio, kuriame jie auga. Pvz., drėgmei ne ypač reiklias, bet sunkiame molyje augančių braškynų1 kvadr metrą patariama palieti 65-70 litrų vandens. Dar gausiau reikia lieti sunkiame molio dirvožemyje augančius juoduosius serbentus, o ma-žiausiai agrastus. Gausiais lieti taip pat patariama vaismedžius, dekoratyvinius augalus ir vos ne visų rūšių gėles ir daržoves. Ypač gausiai reikia lieti kopūstinius augalus, agurkus, aguročius, patisonus ir žaliąsias daržoves. 1 vaiskrūmių krūmas per parą laiko vidutiniškai suvartoja 5-20 litrų vandens, o suaugęs medis net 50-100 litrų vandens. Laistymo rušys. Augalus galima nupurkšti vandeniu arba vandenį supilti į vageles ir palieti augalų šaknis. Vandeniu patariama nupurkšti kopūstinius augalus ir agurkus, o šaknis palieti pomidorams. Beveik visų rūšių šakniavaisiams antroje vasaros pusėje reikia palyginti mažai vandens. Atminkite, kad visų rūšių sodo augalai nepakenčia šalto vandens. Tačiau karštomis vasaromis iš laistymo žarnos bėgantis šaltas vanduo sušyla vos per kelias sekundes, jei vandens srovė nėra stipri. Augalus naudinga laistyti silpna vandens srove, kad nenuplautų žemių nuo augalų šaknų. Jei abejojate, ar šiandien verta laistyti vaiskrūmius, kastuvu įkaskite žemę. Jei įkasta žemė yra biri ir sausa, nedelsdami paliekite vaiskrūmius. Atminkite, kad sodo ir daržo augalus geriausiai laistyti ne dieną, o ryte ar vakare. Pirmiausia nudžiūva avietės. Šaltomis dienomis svarbiausia sudrėkinti dirvą, o ne pačius augalus. Jei šaltomis dienomis sudrėkinsite ir augalus, juos gali pažeisti įvairios ligos. Jei sausomis ir karštomis dienomis dirvožemyje pritrūks drėgmės, nustos augti vaismedžiai, vaiskrūmiai, dekoratyviniai augalai, daržovės, nes palaipsniui nunyks jų šaknys. Jei trūksta drėgmės, uogos ir vaisiai pastebimai susmulkėja ir dar nesuspėję sunokti nukrenta. Jei trūksta drėgmės, augalai nesukrauna kokybiškų kitų metų derliaus vaispumpurių, todėl kitais metais sulauksite žymiai prastesnio derliaus. Svarbu, kad taip neatsitiktų. Į drėgmės trūkumą jautriausiai reaguoja jauni vaismedžių, šaltalankių ir aviečių sodinukai. Vandens galėsite suvartoti ir mažiau, jei palieję augalus, dirvos paviršiuje neleisite su idaryti žemės plutai, o dirvos paviršių kasdien supurensite. Taip pat svarbu reguliariai ravėti dirvožemį, nes piktžolės jį džiovina. Atminkite, kad tręšimas bet kuriomis maistinėmis medžiagomis bus kur kas veiksmingesni, jei prieš tai gausiai paliesite. .(laikraštis Daržas+Sodas+Namai)
kopijuoji iš kažkokio internetinio šaltinio ar kokią gudrią knygą nurašinėji? 
visa info yra nuosekliai renkama, pvz nusiperki koki zurnala, laikrasti, kalendoriu ir buna kad kazkas zino ar isbande ir dalinas gerais patarimais 
2:kvieciu ir jus jungtis, gal ka zinot, isbandet ir galit pasidalint su visais butu labai malonu 
pagirtinas entuziazmas 
bandisim dilgelem 
