gal atsiras žinančių daugiau apie paukščių mėšlą . Naminių paukščių neturiu (kol kas, kai į pensiją išeisiu turėsiu ), bet "turiu" šeimyną gulbių. O gal jos mus turi, kas čia supaisys, kas pas ką įsikūręs. Mėšlo ant kranto krūvom palieka, vis pereinam su kastuvu užberdami. Sakau, gal geriau į kibiriuką ir reikiamom proporcijom vandeniu užpylus kokią trašą pasidaryt, ar ant komposto susinešt, tik vat gal koks ornitologas atsirastų ir apie laukinių paukščių mėšlą kažką protingo pasakytų - gal kaip tik negalima dėl kokių nors ligų ar pan.
Aš ne ornitologas, bet laukinių paukščių kakučius naudojau ne vieną kartą. Kol statėme namą , buvo masė balandžių - viską surinkdavau į kibirus. Dabar kregždučių virš 10 lizdų prie namo. Irgi viską surenku kastuvėliu į kibirą. Paskui imu nedidelį kiekį ir užmerkiu 5-7 diemon - 1:3 su vandeniu. Paskui to mirkaliuko įpilu laistydama bet ką- daržoves, gėles. Vienas niuansas - ilgiau laikant paukščių kakučius, išsigaruoja azotas. Todėl saugant ilgiau, reikia sumaišyti su žemėmis. Bent viršų užpilti. Galima dar žolių pamesti.
Aš ne ornitologas, bet laukinių paukščių kakučius naudojau ne vieną kartą. Kol statėme namą , buvo masė balandžių - viską surinkdavau į kibirus. Dabar kregždučių virš 10 lizdų prie namo. Irgi viską surenku kastuvėliu į kibirą. Paskui imu nedidelį kiekį ir užmerkiu 5-7 diemon - 1:3 su vandeniu. Paskui to mirkaliuko įpilu laistydama bet ką- daržoves, gėles. Vienas niuansas - ilgiau laikant paukščių kakučius, išsigaruoja azotas. Todėl saugant ilgiau, reikia sumaišyti su žemėmis. Bent viršų užpilti. Galima dar žolių pamesti.
O aš nepamąsčiau. Kai naudojau - pernai, užpernai, dar pora metų atgal, nebuvo to gripo pasaulyje. Šiemet nežinau. Gal jūsų gulbės nebuvo nė išskridę.
Negaliu aš praeit pro kaką padėtą. Beje, kartais išvažiuojant į gamtą, vežamės tokį indą 15 ltr sandariu dangčiu ir kastuvėlį sulankstomą .. . Jei grobis arklio- bus gėlėms, po kopūstais. Jei karvės - užmerkti su piemėm, dilgėlėm.
nežinau, kaip toli manosios gulbės išskridusios, gal tik kažkur pietinėj Lenkijoj neužšalusiuose prūduose lepinosi, bet iš mūsų pakrantės dingo lapkričio mėnesį, o gruodžio 1 d. jau žiema prasidėjo. Visgi paukščiai tikrai žino, kada verta likti žiemoti, o kada ne. Iki šiol jų dar nėra. O pernai jau kovo pabaigoj buvo.
namuose auginu rozmarina , bazilika ,salavija ir uzpuole skraidantys mazi buziukai , kaip juo panaikint kad nekenktu , nes matau kad augalai naikinasi chemijos nenoriu naudot nes patys juos valgom
NASTURTŲ UŽPILAS- įveikite skydamarius -obelis puolančius kenkėjus pasitelkę nasturtas. 200 gr šviežių nasturtų lapų ir 1 litras vandens. Gamindami užpilą, laikykite dubenį uždengtą, kad neišgaruotų žolelėse esančios kvapiosios medžiagos.
Susmulkinkite žoleles ir suberkite jas į karščiui atsparų dubenį. Užvirinkite vandenį, užpilkite juo žoleles. Uždengę palaikykite 15 min., kad pritrauktų. Perkoškite skystį per sietelį. Šepetėliu tepkite grynu tirpalu amarus. Procedura pakartokite po dviejų savaičių.
KRIENŲ UŽPILAS-šis užpilas saugo kaulavaisius vedančius medžius, tokius kaip slyvos,vyšnios , nuo žiedų puvinio ir grybelių. 500 gr šviežių krienų lapų, 1 litras vandens. Gamindami užpilą, laikykite dubenį uždengtą, kad neišgaruotų žolelėse esančios kvapiosios medžiagos. Susmulkinkite žoleles ir suberkite jas į karščiui atsparų dubenį. Užvirinkite vandenį, užpilkite juo žoleles. Uždengę palaikykite 15 min., kad pritrauktų. Perkoškite skystį per sietelį. Norėdami įveikti žiedų puvinį, atskieskite tirpalą vandeniu 1:5 ir purškite ant žiedų, tik pasirodžius pirmiesiems požymiams. Grybelines ligas įveiksite tirpalą atskiedę santykiu 1:1. Skysčiu purškite lapus kas dvi savaites. RABARBARŲ NUOVIRAS- šis nuoviras naukina erkes, vikšrus ir įvairias kenksmingas lervas. 1kg šviežių rabarbarų lapų, 5 l vandens. Susmulkinkite žoleles ir supilkite į kibirą. Užpilkite šaltu vandeniu. Palaikykite parą, kad pritrauktų. Supilkite mišinį į seną puodą ir virkite ant mažos ugnies 15-30 min. Leiskite jam atvėsti, tada perkoškite pro smulkų sietelį, spaudydami žoleles medinio šaukšto išorine puse. Atskieskite nuovirą 1:10 vandeniu ir arba purškite juo augalus, arba pilkite ant dirvos šalia jų tik pasirodžius kenkėjams.
ŠIEK TIEK APIE SKYSTAS TRĄŠAS.
* SKYSTŲ TRĄŠŲ NEREKOMENDUOJAMA RUOŠTI METALINIAME INDE, nes rūgstantis produktas gali pažeisti jo paviršių.
* jeigu jums patogiau žalias žoleles galite pakeisti džiovintomis. 1kg atitinka 100 gramų džiovintų. * jei yra galimybė skystoms trąšoms naudokite lietaus vandenį, nes jis minkštesnis nei vandentiekio. * prieš tręšdami dirvą skystomis trąšomis, įsitikinkite,kad dirva nėra perdžiuvusi,antraip trąšos nutekės, augalams dar nespejus jų asorbuotis. * nepurškite skystomis trąšomis augalų vidurdienį, nes saulė apdegins lapus. Geriausia tręšti anksti ryte arba vakare, kai saulės spinduliai yra silpniausi. * skystos trąšos greičiau susifermentuos, jei jas laikysite šiltoje ir saulėtoje vietoje. * skystomis dilegėlių trąšomis nepurškite pupelių, žirnių ir svogūnų.
TOLIAU NURODYTOMS TRĄŠOMS PARUOŠTI IMKITE 1kg šviežių augalų ir 10 l vandens. Atskieskite trąšas santykiu 1:10 * iš pomidorų uglių pagamintomis trąšomis galima tręšti pupeles,agurkus, kopūstus, porus, petražoles ir svogūnus. * apsaugokite rožes nuo miltligės, purkšdami trąšomis, pagamintomis iš svogūnų, notrelių (kitaip baltoji dilgėlė), beržų lapų ir šoninių pomidorų ūglių. * kad ką tik pasėta veja greičiau augtų laistykite ją iš burokų lapų paruoštomis trąšomis. Atskieskite trąšas vandeniu 1:5 ir naudokite jas du kartus per savaitę. * iš medetkų lapų pagamintos trąšos stiprina daržovių ir dekoratyvinių augalų atsparumą ligoms. * į skystas žolelių trąšas galite pridėti komponentų, tokių kaip jūrų paukščių mėšlas (guanas), žuvų kraujas ir kaulų miltai-taip padidinsite fosfatų azoto ir kalio kiekį.
EKSTRAKTAI:
Šalto vandens ekstraktas, paruoštas iš 200 gr šviežių rūgščiųjų žagrenių lapų, sunaikins amarus ir koloradų lervas. Jei jūsų oda jautri ir esate alergiški, gamindami ar vartodami šį ekstraktą mūvėkite apsaugines pirštines. (Knyga "Laiko patikrintos idėjos ir patarimai"
Šiomis dienomis susiduriame su didele parduodamų trąšų įvairove. Turiu sodą ir kartais tikrai gana sunku išsirinkti. Todėl norėjau paklausti, kokie kriterijai Jums yra svarbūs renkantis trąšas, jei tarkim kaina nėra svarbi ?
O as kazkuriam sodo zurnale radau patarima, i ka reikia atkreipti demesi renkantis trasas - visu triju elementu (NPK) suma turi buti ne mazesne kaip 50. Pvz. nurodyta, kad NPK (8-8-8), tai elementu suma bus 24, o jei butu NPK (11-20-37), tai suma jau 68. Vat pastarasias tai ir imciau . O beje ir kaina gan zymai skiriasi .
Pritariu karambolei Visada žiūriu į N-P-K kiekius. Pakuotė tam neturi įtakos. Tad, dažnai bulvių trąšas perku ir tręšiu jomis rožes. Gaunasi daug pigiau, nei pirkčiau gražią dėžutę su dar gražesne rožių nuotrauka. Be to, visada pasižiūriu ar azoto man reikia daugiau (pavasarį), ar kad jo visai ar bent vos vos būtų (rudenį).
. Naminių paukščių neturiu (kol kas, kai į pensiją išeisiu turėsiu 
), bet "turiu" šeimyną gulbių. O gal jos mus turi, kas čia supaisys, kas pas ką įsikūręs. Mėšlo ant kranto krūvom palieka, vis pereinam su kastuvu užberdami. Sakau, gal geriau į kibiriuką ir reikiamom proporcijom vandeniu užpylus kokią trašą pasidaryt, ar ant komposto susinešt, tik vat gal koks ornitologas atsirastų ir apie laukinių paukščių mėšlą kažką protingo pasakytų - gal kaip tik negalima dėl kokių nors ligų ar pan. 
