QUOTE(satanele @ 2009 05 02, 10:58)
Gal zinpt kaip isnaikinti dilgelyna ,noriu toje vietoje isdirbti zeme,aciu
gal bandykit pasidaryt suru vandeni ir su juo palaistyt, o paskui purenant saknis isrinkti, kito naturalaus budo kaip ir nesumastau
na nebent karstus vandeniu jas palaistyt, o toliau kaip ir anksciu minejau
Apie krosnies pelenu nauda
pelenai susidaro sudeginus malkas, siaudus, durpes
Pelenuose gausu kalio, fosforo, kalcio ir kitu augalams reikalingu mokroelementu. Kalio gausa pelenuose priklauso nuo medienos rusies ir amziaus. Kuo jaunesniu medziu malkos sudegintos, tuo ju pelenuose daugiau kalio. Palyginti su kaliu, pelenuose fosforo mazai, taciau pelenuose esanti fosfora augalai isisavina kur kas geriau nei superfosfate esanti fosfora.
Pries panaudodami mesla, ji uzpilkite vandeniu ir palaikykite 2-3 dienas.
1 galviju meslo dali patariama uzpilti 5-6 dalis vandens, o 1 dali pauksciu meslo 15-20 daliu vandens.
Sodo ir darzo augalu tresimui nepatariama vartoti is pausciu fermu atvezto pauksciu meslo, nes jame gali buti antibiotiku, augimo stimuliatoriu ir kitu zmogui kenksmingu medziagu.(kalendorius Sodas+darzas+namai)
Amaru naikinimas apelsinais
1 kg sausu apelsinu zieveliu uzpilkite 10 l vandens, tamsioje vieotje leiskite nusistoveti 3 paras. Naikindami amarus, augalus kelis kartus nupurskite siuo neskiestu antpilu.
Juoduuogis šeivamedis. Padeda nuo augalu nubaidyti ugniukes, vaisgrauzius, grauzikus. Baidydami kenkejus, juoduuogiu seivamedzio sakas zemeje ibeskite ivairiose sodo ir darzo vietose.
Vaistine medetka. Sode ar darze patariama profilaktiskai paseti vaistines medetkos. Ji isskiria medziagas, augalu saknis apsaugancias nuo puviniu, fuziarozes ir erkiu.
Naikindami augalu kenkejus, 200 g seklu uzpilkite 10 l vandens, leiskite nusistoveti para laiko, o tada siuo tirpalu nupurskite augalus.
Paukščiu mėšlo tirpalas. Puse talpos turio prikraukite pauksciu meslo, uzpilkite vandeniu, leiskite nusistoveti 3 dienas, susidariusi antpyla (1:10) praskieskite vandeniu. Siuo antpilu treskite pomidorus, pipirus, agurkus, bulves. Pirmaji karta darzoves liekite mazesniu antpilo kiekiu, o antraji karta gausesniu. Veiksmingiausia pauksciu meslu tresti pavasari.
Svogunu lukstu panaudojimas. Juose labia gausu sodo ir darzo augalams reikalingu mikroelementu ir makroelementu.
Svogunu lukstuose taip pat yra dazancios medziagos kvercetino, kuri naikina zaliasias bakterijas.
1. naikina dirvoje zalingaja mikroflora ir ja patresia augalams reikalingais mikroelementais
2. jei antpilu pradesite lieti kambarinius augalus, jie sparciau augs ir gausiau zydes
kai ima gelsti agurku lapai, juos patariama nupurksti svogunu lukstu nuoviru. 2 saujas lukstu uzpilkite 1 kibiru silto vandens, uzvirkite, leiskite nusistoveti dangciu uzdengtame inde. Kai sis nuoviras atves, ji nukoskite, 2 litrus sio nuoviro praskieskite 10 litru vandens ir siuo tirpalu paliekite agurkus ir cukinijas. Agurkai ir cukinijos prades sparciau augti ir gausiau uzmegs vaisiu.
Svogunu lukstai apsauga nuo JUODLIGES. Noredami sunaikinti juodliges sukelejus, augalus paliekite kalio permaganato tirpalu: 1 litre vandens istirpinkite 2 g kalio permaganato. Taip pat galima naikinti svogunu lukstu antpilu: 20 g svogunu lukstu uzpilti 1 l vandens, leiskite nusistoveti para laiko, nukoskite. Siuo antpilu juodliges pazeistus augalus kas sesta diena purskite 2-3 kartus per diena.
Svogunu lukstu antpilu taip pat naikinamos voratinklines erkutes, amarai, tripsai.
1 kibira svogunu lukstu uzpilkite 2 kibirus karsto vandens, leiskite nusistoveti 2 paras, nukoskite, praskieskite vandeniu (1:2). Kad antpilas geriau priliptu prie augalu lapu, 1 litre paruosto tirpalo istirpinkite 5 g ukiskojo muilo.
200 g lukstu uzpilti 10 l silto vandens, leisti nusistoveti 12-15 val, tada antpila nukosti ir kelis kartus nupurksti kenkeju pazeistus augalus.
Kiausinu lukstu panaudojimas. Juos patariama berti I rugstu dirvozemi, kad sumazinti dirvos rugstinguma, o taip pat ir pagerinti struktura. Kiausinu lukstus reikia praplauti ir padziovinti, kitaip jie skleis ypac nemalonu kvapa.
I 1 kvadr. metrą dirvožemio patariama suberti 100 kiausinu lukstu, nevirtu, susmulkintu.
Virtu kiausiniu lukstus geriau berti I komposta, o ne tiesiai I dirva, nes sie lukstai tik pagerina dirvos struktura, nes juose jau beveik nebera kalcio.
Noredami patresti augalu daigus, praplaukite, padziovinkite ir I 3 l talpos stiklaini suberkite 10 nevirtu kiausiniu lukstus, uzpilkite karstu vandeniu. Siam antpilui leiskite nusistoveti 4-5 dienas ir juo laistykite baklazanu bei pipiru daigus.
Apie panaudotu arbatzoliu nauda vasara panaudotas arbatzoles patariama berti i komposto kruvas, ziema- pradziovinkite, o veliau berkite I darzoviu sodinimo duobeles. Pasak specialistu, ypac naudinga tresti sodinamus agurkus ir pomidorus. Taip pat patariama vartoti auginant ivairiu augalu daigus, o taip pat gerinti dirvos aeracija.
I 1 kibira dirvozemio patariama suberti 100 g sausu, panaudotu arbatzoliu. Jos ne tik gera trasa gelems, bet ir vertinga mulciavimo medziaga.
Kaip arbatzolemis tresti geles? Rudeni gelyne, kuriame pavasari sodinsime kardelius, sukraukite 10 cm storio panaudotu arbatzoliu sluoksni, sumaisytu su nedideliu kiekiu medziu pelenu. Pavasari sia zeme perkaskite, pasodonkite kardelius, o dirvos pavirsiu mulciuokite 5 cm storio panaudotu arbatzoliu sluoksniu. Sniegas siame dirvozemyje nutirpsta 7-10 dienu anksciau, todel kardeliai ima zydeti anksciau ir uzaugina ilgesnius bei storesnius stiebus.
Kova su piktžolemis organinėmis priemonėmis. Pikžoles išnaikinsime, jei dirvožemį mulčiuosime organinėmis arba sintetinėmis medžiagomis. Mulčiavimo medžiagos: šiaudai, kompostas ir smulkinti lapai neleidžia augti pikzolėms, tol kol dengia dirvožemio paviršių. Šį mulčą 8-18 cm sluoksniu reguliariai kraukite ant dirvožemio, tuomet paviršiuje susidarys standus sluoksnis.
Naikindami piktžoles vartokite ir juodą polietileno plėvelę, tačiau ją kiekvienais metais butina keisti. Taip pat auginkite sideratinius augalus.
Jei įsisavinate nauja sklypą, jame auginkite sideratus. Sideratai auga labai greitai, todėl gali nuslopinti piktžoles, sideratiniai augalai: grikiai auga šiltesnio, o rugiai ir vikiai vesesnio oro sąlygomis.
Jei sklype gausu piktžolių, ji pirmiausia kruopščiai perkaskite, o tik tada sekite žaliuosius augalus. Taip dirvožemį įdirbti patariama kai karšta nuo birželio mėnesio vidurio iki rugpjūčio vidurio. Dirvožemį galite uždengti politeleno plevele. Kuri įkais ir pražudys ne tik piktžolių sėklas bet ir kenkėjus.
Paprastasis varputis. Noredami išnaikinti paprastaji varputį, žemę perkaskite ne kastuvu, o sodo šakėmis. Jis dauginasi šaknimis, todėl iš kiekvieno kastuvo nukirsto šaknies gabalėlio išaugs savarankiškas augalas. Šakėmis reikia sukelti varpučio šaknis, nuo ju nupurtyti žemes ir išrauti. Pastebėta, jog paprastieji varpučiai nepakencia šalia augančių jurginų.
Apie ligų pažeistas augalų atliekas... kai kurie darzininkai ligų pažeistas augalo atliekas perkasa žemėje, todėl dirvoje kaupiasi infekcinių ligų sukėlėjai. Ligų pažeistas augalų atliekas reikia sudeginti arba užkasti žemėje, bet ne arčiau nei penkiasdešimt metrų nuo sodybos.
Pelenuose gausu kalio, fosforo, kalcio ir kitu augalams reikalingu mokroelementu. Kalio gausa pelenuose priklauso nuo medienos rusies ir amziaus. Kuo jaunesniu medziu malkos sudegintos, tuo ju pelenuose daugiau kalio. Palyginti su kaliu, pelenuose fosforo mazai, taciau pelenuose esanti fosfora augalai isisavina kur kas geriau nei superfosfate esanti fosfora.
Pries panaudodami mesla, ji uzpilkite vandeniu ir palaikykite 2-3 dienas.
1 galviju meslo dali patariama uzpilti 5-6 dalis vandens, o 1 dali pauksciu meslo 15-20 daliu vandens.
Sodo ir darzo augalu tresimui nepatariama vartoti is pausciu fermu atvezto pauksciu meslo, nes jame gali buti antibiotiku, augimo stimuliatoriu ir kitu zmogui kenksmingu medziagu.(kalendorius Sodas+darzas+namai)
Amaru naikinimas apelsinais
1 kg sausu apelsinu zieveliu uzpilkite 10 l vandens, tamsioje vieotje leiskite nusistoveti 3 paras. Naikindami amarus, augalus kelis kartus nupurskite siuo neskiestu antpilu.
Juoduuogis šeivamedis. Padeda nuo augalu nubaidyti ugniukes, vaisgrauzius, grauzikus. Baidydami kenkejus, juoduuogiu seivamedzio sakas zemeje ibeskite ivairiose sodo ir darzo vietose.
Vaistine medetka. Sode ar darze patariama profilaktiskai paseti vaistines medetkos. Ji isskiria medziagas, augalu saknis apsaugancias nuo puviniu, fuziarozes ir erkiu.
Naikindami augalu kenkejus, 200 g seklu uzpilkite 10 l vandens, leiskite nusistoveti para laiko, o tada siuo tirpalu nupurskite augalus.
Paukščiu mėšlo tirpalas. Puse talpos turio prikraukite pauksciu meslo, uzpilkite vandeniu, leiskite nusistoveti 3 dienas, susidariusi antpyla (1:10) praskieskite vandeniu. Siuo antpilu treskite pomidorus, pipirus, agurkus, bulves. Pirmaji karta darzoves liekite mazesniu antpilo kiekiu, o antraji karta gausesniu. Veiksmingiausia pauksciu meslu tresti pavasari.
Svogunu lukstu panaudojimas. Juose labia gausu sodo ir darzo augalams reikalingu mikroelementu ir makroelementu.
Svogunu lukstuose taip pat yra dazancios medziagos kvercetino, kuri naikina zaliasias bakterijas.
1. naikina dirvoje zalingaja mikroflora ir ja patresia augalams reikalingais mikroelementais
2. jei antpilu pradesite lieti kambarinius augalus, jie sparciau augs ir gausiau zydes
kai ima gelsti agurku lapai, juos patariama nupurksti svogunu lukstu nuoviru. 2 saujas lukstu uzpilkite 1 kibiru silto vandens, uzvirkite, leiskite nusistoveti dangciu uzdengtame inde. Kai sis nuoviras atves, ji nukoskite, 2 litrus sio nuoviro praskieskite 10 litru vandens ir siuo tirpalu paliekite agurkus ir cukinijas. Agurkai ir cukinijos prades sparciau augti ir gausiau uzmegs vaisiu.
Svogunu lukstai apsauga nuo JUODLIGES. Noredami sunaikinti juodliges sukelejus, augalus paliekite kalio permaganato tirpalu: 1 litre vandens istirpinkite 2 g kalio permaganato. Taip pat galima naikinti svogunu lukstu antpilu: 20 g svogunu lukstu uzpilti 1 l vandens, leiskite nusistoveti para laiko, nukoskite. Siuo antpilu juodliges pazeistus augalus kas sesta diena purskite 2-3 kartus per diena.
Svogunu lukstu antpilu taip pat naikinamos voratinklines erkutes, amarai, tripsai.
1 kibira svogunu lukstu uzpilkite 2 kibirus karsto vandens, leiskite nusistoveti 2 paras, nukoskite, praskieskite vandeniu (1:2). Kad antpilas geriau priliptu prie augalu lapu, 1 litre paruosto tirpalo istirpinkite 5 g ukiskojo muilo.
200 g lukstu uzpilti 10 l silto vandens, leisti nusistoveti 12-15 val, tada antpila nukosti ir kelis kartus nupurksti kenkeju pazeistus augalus.
Kiausinu lukstu panaudojimas. Juos patariama berti I rugstu dirvozemi, kad sumazinti dirvos rugstinguma, o taip pat ir pagerinti struktura. Kiausinu lukstus reikia praplauti ir padziovinti, kitaip jie skleis ypac nemalonu kvapa.
I 1 kvadr. metrą dirvožemio patariama suberti 100 kiausinu lukstu, nevirtu, susmulkintu.
Virtu kiausiniu lukstus geriau berti I komposta, o ne tiesiai I dirva, nes sie lukstai tik pagerina dirvos struktura, nes juose jau beveik nebera kalcio.
Noredami patresti augalu daigus, praplaukite, padziovinkite ir I 3 l talpos stiklaini suberkite 10 nevirtu kiausiniu lukstus, uzpilkite karstu vandeniu. Siam antpilui leiskite nusistoveti 4-5 dienas ir juo laistykite baklazanu bei pipiru daigus.
Apie panaudotu arbatzoliu nauda vasara panaudotas arbatzoles patariama berti i komposto kruvas, ziema- pradziovinkite, o veliau berkite I darzoviu sodinimo duobeles. Pasak specialistu, ypac naudinga tresti sodinamus agurkus ir pomidorus. Taip pat patariama vartoti auginant ivairiu augalu daigus, o taip pat gerinti dirvos aeracija.
I 1 kibira dirvozemio patariama suberti 100 g sausu, panaudotu arbatzoliu. Jos ne tik gera trasa gelems, bet ir vertinga mulciavimo medziaga.
Kaip arbatzolemis tresti geles? Rudeni gelyne, kuriame pavasari sodinsime kardelius, sukraukite 10 cm storio panaudotu arbatzoliu sluoksni, sumaisytu su nedideliu kiekiu medziu pelenu. Pavasari sia zeme perkaskite, pasodonkite kardelius, o dirvos pavirsiu mulciuokite 5 cm storio panaudotu arbatzoliu sluoksniu. Sniegas siame dirvozemyje nutirpsta 7-10 dienu anksciau, todel kardeliai ima zydeti anksciau ir uzaugina ilgesnius bei storesnius stiebus.
Kova su piktžolemis organinėmis priemonėmis. Pikžoles išnaikinsime, jei dirvožemį mulčiuosime organinėmis arba sintetinėmis medžiagomis. Mulčiavimo medžiagos: šiaudai, kompostas ir smulkinti lapai neleidžia augti pikzolėms, tol kol dengia dirvožemio paviršių. Šį mulčą 8-18 cm sluoksniu reguliariai kraukite ant dirvožemio, tuomet paviršiuje susidarys standus sluoksnis.
Naikindami piktžoles vartokite ir juodą polietileno plėvelę, tačiau ją kiekvienais metais butina keisti. Taip pat auginkite sideratinius augalus.
Jei įsisavinate nauja sklypą, jame auginkite sideratus. Sideratai auga labai greitai, todėl gali nuslopinti piktžoles, sideratiniai augalai: grikiai auga šiltesnio, o rugiai ir vikiai vesesnio oro sąlygomis.
Jei sklype gausu piktžolių, ji pirmiausia kruopščiai perkaskite, o tik tada sekite žaliuosius augalus. Taip dirvožemį įdirbti patariama kai karšta nuo birželio mėnesio vidurio iki rugpjūčio vidurio. Dirvožemį galite uždengti politeleno plevele. Kuri įkais ir pražudys ne tik piktžolių sėklas bet ir kenkėjus.
Paprastasis varputis. Noredami išnaikinti paprastaji varputį, žemę perkaskite ne kastuvu, o sodo šakėmis. Jis dauginasi šaknimis, todėl iš kiekvieno kastuvo nukirsto šaknies gabalėlio išaugs savarankiškas augalas. Šakėmis reikia sukelti varpučio šaknis, nuo ju nupurtyti žemes ir išrauti. Pastebėta, jog paprastieji varpučiai nepakencia šalia augančių jurginų.
Apie ligų pažeistas augalų atliekas... kai kurie darzininkai ligų pažeistas augalo atliekas perkasa žemėje, todėl dirvoje kaupiasi infekcinių ligų sukėlėjai. Ligų pažeistas augalų atliekas reikia sudeginti arba užkasti žemėje, bet ne arčiau nei penkiasdešimt metrų nuo sodybos.
Naikinam skruzdeles.kibire šilto vandens ištirpinti 400 g ūkiškojo muilo, 2 valgomuosius šaukštus karbolio rūgšties ir 10 valgomųjų šaukštų žibalo. Šiuo tirpalu palieti skruzdėlynus, o taip pat ir nupurkšti tuos medžius, šalia kurių pastebesite skruzdėlių. Jei taip padarysite 2-3 kartus, skruzdėlės jūsų sodyboje pranyks.
Kolorado vabalai. Kolorado vabalai- pavojingiausi bulvių kenkėjei. Norėdami sugaudyti pavasarį darže primetykite burbiu lupenų masalų, ant kurių kaupsis alkani kenkėjei. Tereikės šiuos kenkėjus surinkti ir kartu su bulviu lupenomis ir sunaikinti.
Taip pat galima naudoti kitokius masalus. Supjaustytas bulves parą laiko pamirkykite karbamido tirpale (paruoštame 1:5 su vandeniu), tada išmėtykite būsimoje bulvių augimo vietoje, geriausia nakčiai, suėdę šio masalo vabalai žuva. Šį masalą darže patariama išmėtyti ir rudenį, nukasus bulves.
Kai tik bulvės sudygsta reikia apžiūrėti jų daigus ir surinkti kolorado vabalus, jų kiaušinėlius ir lervas. Surinkus sutraiškyti, arba sukrauti į talpas su druskos tirpalu, formalinu ar žibalu.
Taip tap patariama naikinti medžio pelenais. Kai bulvių krūmeliai susiformuos, nelaukti kolorado vabalu lervų atsiradimo, juos nupurkšti medžio pelenų antpilu. Du litrus medžio pelenų užpilkite 10 l vandens, ištirpinkite 40 g ūkiškojo muilo, o vėliqu vieną litrą taip paruošto antpilo praskiekite 10 l. vandens.
Naikindami kolorado vabalus, galite vartoti ir medžio pelenų bei pelynų antpilą: 150-200 g susmulkintų pelynų ir 1 stiklinę medžio pelenų užpilkite karštu vandeniu, leiskite nusistovėti 2-3 dienas, nukoškite ir šiuo antpilu nupurškite bulviu lapus.
Kolorado vabalus nubaido tarp bulviu pasodintos ankštinės kultūros, pelynai ir vaistinės medetkos. Teigiama, kad taip pat nubaido juos skruzdėlės.
Jei agurkus pažeidė amarai. 1 stiklinę medžio pelenų užpilti verdančiu vandeniu, palaikyti kelias valandas, praskiesti 5 litrais vandens ir nupurksti.
Kopūstiniams augalams kenkiantys drugeliai nepakenčia vaistinių medetkų ir pomidorų lapų kvapo, todėl jie nepažeidžia tų kopūstinių augalų, kurių lysvėse auga vaistinės medetkos ir pomidorai.
Kolorado vabalai. Kolorado vabalai- pavojingiausi bulvių kenkėjei. Norėdami sugaudyti pavasarį darže primetykite burbiu lupenų masalų, ant kurių kaupsis alkani kenkėjei. Tereikės šiuos kenkėjus surinkti ir kartu su bulviu lupenomis ir sunaikinti.
Taip pat galima naudoti kitokius masalus. Supjaustytas bulves parą laiko pamirkykite karbamido tirpale (paruoštame 1:5 su vandeniu), tada išmėtykite būsimoje bulvių augimo vietoje, geriausia nakčiai, suėdę šio masalo vabalai žuva. Šį masalą darže patariama išmėtyti ir rudenį, nukasus bulves.
Kai tik bulvės sudygsta reikia apžiūrėti jų daigus ir surinkti kolorado vabalus, jų kiaušinėlius ir lervas. Surinkus sutraiškyti, arba sukrauti į talpas su druskos tirpalu, formalinu ar žibalu.
Taip tap patariama naikinti medžio pelenais. Kai bulvių krūmeliai susiformuos, nelaukti kolorado vabalu lervų atsiradimo, juos nupurkšti medžio pelenų antpilu. Du litrus medžio pelenų užpilkite 10 l vandens, ištirpinkite 40 g ūkiškojo muilo, o vėliqu vieną litrą taip paruošto antpilo praskiekite 10 l. vandens.
Naikindami kolorado vabalus, galite vartoti ir medžio pelenų bei pelynų antpilą: 150-200 g susmulkintų pelynų ir 1 stiklinę medžio pelenų užpilkite karštu vandeniu, leiskite nusistovėti 2-3 dienas, nukoškite ir šiuo antpilu nupurškite bulviu lapus.
Kolorado vabalus nubaido tarp bulviu pasodintos ankštinės kultūros, pelynai ir vaistinės medetkos. Teigiama, kad taip pat nubaido juos skruzdėlės.
Jei agurkus pažeidė amarai. 1 stiklinę medžio pelenų užpilti verdančiu vandeniu, palaikyti kelias valandas, praskiesti 5 litrais vandens ir nupurksti.
Kopūstiniams augalams kenkiantys drugeliai nepakenčia vaistinių medetkų ir pomidorų lapų kvapo, todėl jie nepažeidžia tų kopūstinių augalų, kurių lysvėse auga vaistinės medetkos ir pomidorai.
QUOTE(blakstiena5 @ 2009 05 03, 03:22)
Naikinam skruzdeles.kibire šilto vandens ištirpinti 400 g ūkiškojo muilo, 2 valgomuosius šaukštus karbolio rūgšties ir 10 valgomųjų šaukštų žibalo. Šiuo tirpalu palieti skruzdėlynus, o taip pat ir nupurkšti tuos medžius, šalia kurių pastebesite skruzdėlių. Jei taip padarysite 2-3 kartus, skruzdėlės jūsų sodyboje pranyks.
Kolorado vabalai. Kolorado vabalai- pavojingiausi bulvių kenkėjei. Norėdami sugaudyti pavasarį darže primetykite burbiu lupenų masalų, ant kurių kaupsis alkani kenkėjei. Tereikės šiuos kenkėjus surinkti ir kartu su bulviu lupenomis ir sunaikinti.
Taip pat galima naudoti kitokius masalus. Supjaustytas bulves parą laiko pamirkykite karbamido tirpale (paruoštame 1:5 su vandeniu), tada išmėtykite būsimoje bulvių augimo vietoje, geriausia nakčiai, suėdę šio masalo vabalai žuva. Šį masalą darže patariama išmėtyti ir rudenį, nukasus bulves.
Kai tik bulvės sudygsta reikia apžiūrėti jų daigus ir surinkti kolorado vabalus, jų kiaušinėlius ir lervas. Surinkus sutraiškyti, arba sukrauti į talpas su druskos tirpalu, formalinu ar žibalu.
Taip tap patariama naikinti medžio pelenais. Kai bulvių krūmeliai susiformuos, nelaukti kolorado vabalu lervų atsiradimo, juos nupurkšti medžio pelenų antpilu. Du litrus medžio pelenų užpilkite 10 l vandens, ištirpinkite 40 g ūkiškojo muilo, o vėliqu vieną litrą taip paruošto antpilo praskiekite 10 l. vandens.
Naikindami kolorado vabalus, galite vartoti ir medžio pelenų bei pelynų antpilą: 150-200 g susmulkintų pelynų ir 1 stiklinę medžio pelenų užpilkite karštu vandeniu, leiskite nusistovėti 2-3 dienas, nukoškite ir šiuo antpilu nupurškite bulviu lapus.
Kolorado vabalus nubaido tarp bulviu pasodintos ankštinės kultūros, pelynai ir vaistinės medetkos. Teigiama, kad taip pat nubaido juos skruzdėlės.
Jei agurkus pažeidė amarai. 1 stiklinę medžio pelenų užpilti verdančiu vandeniu, palaikyti kelias valandas, praskiesti 5 litrais vandens ir nupurksti.
Kopūstiniams augalams kenkiantys drugeliai nepakenčia vaistinių medetkų ir pomidorų lapų kvapo, todėl jie nepažeidžia tų kopūstinių augalų, kurių lysvėse auga vaistinės medetkos ir pomidorai.
Kolorado vabalai. Kolorado vabalai- pavojingiausi bulvių kenkėjei. Norėdami sugaudyti pavasarį darže primetykite burbiu lupenų masalų, ant kurių kaupsis alkani kenkėjei. Tereikės šiuos kenkėjus surinkti ir kartu su bulviu lupenomis ir sunaikinti.
Taip pat galima naudoti kitokius masalus. Supjaustytas bulves parą laiko pamirkykite karbamido tirpale (paruoštame 1:5 su vandeniu), tada išmėtykite būsimoje bulvių augimo vietoje, geriausia nakčiai, suėdę šio masalo vabalai žuva. Šį masalą darže patariama išmėtyti ir rudenį, nukasus bulves.
Kai tik bulvės sudygsta reikia apžiūrėti jų daigus ir surinkti kolorado vabalus, jų kiaušinėlius ir lervas. Surinkus sutraiškyti, arba sukrauti į talpas su druskos tirpalu, formalinu ar žibalu.
Taip tap patariama naikinti medžio pelenais. Kai bulvių krūmeliai susiformuos, nelaukti kolorado vabalu lervų atsiradimo, juos nupurkšti medžio pelenų antpilu. Du litrus medžio pelenų užpilkite 10 l vandens, ištirpinkite 40 g ūkiškojo muilo, o vėliqu vieną litrą taip paruošto antpilo praskiekite 10 l. vandens.
Naikindami kolorado vabalus, galite vartoti ir medžio pelenų bei pelynų antpilą: 150-200 g susmulkintų pelynų ir 1 stiklinę medžio pelenų užpilkite karštu vandeniu, leiskite nusistovėti 2-3 dienas, nukoškite ir šiuo antpilu nupurškite bulviu lapus.
Kolorado vabalus nubaido tarp bulviu pasodintos ankštinės kultūros, pelynai ir vaistinės medetkos. Teigiama, kad taip pat nubaido juos skruzdėlės.
Jei agurkus pažeidė amarai. 1 stiklinę medžio pelenų užpilti verdančiu vandeniu, palaikyti kelias valandas, praskiesti 5 litrais vandens ir nupurksti.
Kopūstiniams augalams kenkiantys drugeliai nepakenčia vaistinių medetkų ir pomidorų lapų kvapo, todėl jie nepažeidžia tų kopūstinių augalų, kurių lysvėse auga vaistinės medetkos ir pomidorai.
kas tas karbolio rugstis ir kur jo gaut.
as tai namie auganciu lapuociu laistau antpilu : vanduo ir bananu zieves , palaikau pusdieni ir laistau gelytes 
QUOTE(JUNIGEDA2 @ 2009 05 04, 15:46)
ieskokite sodo, darzo parduotuvese
QUOTE(JUNIGEDA2 @ 2009 05 07, 08:36)
pries savaite uzraugiau dilgeles.kiek galima jas dar laikyt paraugtas.ar jau butina islaistyt ar dar gali pastoveti.ir ar tas skystukas patiks pomidorams
su dilgelem pati dar nelaiscius,bet kiek merginos raso tai manau reiketu jau islaistyt,nebent dar palaikius bet mazesni procenta pilt sios trasos. Tikiuosi atsiras merginu kurios tiksliai pasakys
sioj sriti esu naujoke, anksciau raugdavau tik karves mesla, tad mokausi, visa info dedu ir kvieciu kitas deti ar dalintis jau isbandytais tresimo ar nuo kenkeju apsaugos budais
Papildyta:
nesodinkite KOPUSTU puciant PIETRYCIU VEJUI, puls visokie kenkejei
QUOTE(blakstiena5 @ 2009 05 07, 23:22)
sioj sriti esu naujoke, anksciau raugdavau tik karves mesla, tad mokausi, visa info dedu ir kvieciu kitas deti ar dalintis jau isbandytais tresimo ar nuo kenkeju apsaugos budais
o iš kur tu trauki visą tą info?
kopijuoji iš kažkokio internetinio šaltinio ar kokią gudrią knygą nurašinėji? 
QUOTE(JUNIGEDA2 @ 2009 05 07, 09:36)
pries savaite uzraugiau dilgeles.kiek galima jas dar laikyt paraugtas.ar jau butina islaistyt ar dar gali pastoveti.ir ar tas skystukas patiks pomidorams
Laikyti 7-10 dienų. kai dilgėlių lapai supūva vandeny, lieka tik stiebai, tada galima laistyti. Pomidorams patiks, agurkams irgi, laistykit be baimės.
