nuoširdus ačiū už puikią temą- beveik visą perskaičiau - daugelis patarimų sugrįžo iš praeities, bet ir daug naujų radau
dar norėjau paklaust: ar yra koks būdas išnaikint arba bent jau apmažint kriaušių juodligę natūraliu būdu? sode 2 kriaušės žydi gausiai, po to pradeda lapai oranžiniais taškais dengtis, vaisiai kristi žemėn, galų gale rudeniop užauga lapo vidinėj pusėj toks "plunksnuotas kamuoliukas", lapai visai pajuoduoja, o kriaušių net kvapo nebelieka ant medžių... pas kaimynus tas pats, bandė purkšti chemija, bet ir ta nelabai padeda.... galop kaimynas nupjovė savo kriaušes, nebetekęs kantrybės...
turbūt ir mūsų kriaušių toks likimas laukia, o taip gaila, nes gi nepurkši chemija 10 kartų per sezoną- tokių kriaušių galima ir parduotuvėj nusipirkt
p.s. šita bjaurioji juodligė puola tik kriaušes- visi kiti vaiskrūmiai ir vaismedžiai lieka nepaliesti.
QUOTE(Daivad @ 2010 07 02, 12:09)
dar norėjau paklaust: ar yra koks būdas išnaikint arba bent jau apmažint kriaušių juodligę natūraliu būdu? sode 2 kriaušės žydi gausiai, po to pradeda lapai oranžiniais taškais dengtis, vaisiai kristi žemėn, galų gale rudeniop užauga lapo vidinėj pusėj toks "plunksnuotas kamuoliukas", lapai visai pajuoduoja, o kriaušių net kvapo nebelieka ant medžių... pas kaimynus tas pats, bandė purkšti chemija, bet ir ta nelabai padeda.... galop kaimynas nupjovė savo kriaušes, nebetekęs kantrybės...
turbūt ir mūsų kriaušių toks likimas laukia, o taip gaila, nes gi nepurkši chemija 10 kartų per sezoną- tokių kriaušių galima ir parduotuvėj nusipirkt
p.s. šita bjaurioji juodligė puola tik kriaušes- visi kiti vaiskrūmiai ir vaismedžiai lieka nepaliesti.
turbūt ir mūsų kriaušių toks likimas laukia, o taip gaila, nes gi nepurkši chemija 10 kartų per sezoną- tokių kriaušių galima ir parduotuvėj nusipirkt
p.s. šita bjaurioji juodligė puola tik kriaušes- visi kiti vaiskrūmiai ir vaismedžiai lieka nepaliesti.
O gal tai kriaušių rūdys, ne juodligė? Nes pagal ligos požymius, tai labiausiai į rūdis panašu
Su rūdimis kovoti sunku, nes beveik kiekvienoj gyvenvietėj, sodų bendrijoj auga kazokiniai kadagiai, kurie ir platina tą ligą. Nenorint naudoti chemijos (tuo labiau, kad rūdys dažnai pasireiškia tada, kai jau vaisiai noksta ir purkšti chemija negalima), tiesiog reikėtų stiprinti vaismedžių imunitetą - į dirvožemį apie vaismedį įterpti mikroorganizmų, kurie padeda augalui augti, pačiam kovoti su ligų sukėlėjais. O sezono metu galima papildomai nupurkšti biopreparatu "Biomix" - jis nuo daugelio ligų sukėlėjų apsaugo (aš šitą preparatą užsisakinėju iš Latvijos, purškiu agurkus, pomidorus, bulves, vaismedžius, dekoratyvinius augalus, rezultatais daugiau negu patenkinta )
QUOTE(dahlia+++ @ 2010 07 02, 13:49)
O gal tai kriaušių rūdys, ne juodligė? Nes pagal ligos požymius, tai labiausiai į rūdis panašu
Su rūdimis kovoti sunku, nes beveik kiekvienoj gyvenvietėj, sodų bendrijoj auga kazokiniai kadagiai, kurie ir platina tą ligą. Nenorint naudoti chemijos (tuo labiau, kad rūdys dažnai pasireiškia tada, kai jau vaisiai noksta ir purkšti chemija negalima), tiesiog reikėtų stiprinti vaismedžių imunitetą - į dirvožemį apie vaismedį įterpti mikroorganizmų, kurie padeda augalui augti, pačiam kovoti su ligų sukėlėjais. O sezono metu galima papildomai nupurkšti biopreparatu "Biomix" - jis nuo daugelio ligų sukėlėjų apsaugo (aš šitą preparatą užsisakinėju iš Latvijos, purškiu agurkus, pomidorus, bulves, vaismedžius, dekoratyvinius augalus, rezultatais daugiau negu patenkinta )
Su rūdimis kovoti sunku, nes beveik kiekvienoj gyvenvietėj, sodų bendrijoj auga kazokiniai kadagiai, kurie ir platina tą ligą. Nenorint naudoti chemijos (tuo labiau, kad rūdys dažnai pasireiškia tada, kai jau vaisiai noksta ir purkšti chemija negalima), tiesiog reikėtų stiprinti vaismedžių imunitetą - į dirvožemį apie vaismedį įterpti mikroorganizmų, kurie padeda augalui augti, pačiam kovoti su ligų sukėlėjais. O sezono metu galima papildomai nupurkšti biopreparatu "Biomix" - jis nuo daugelio ligų sukėlėjų apsaugo (aš šitą preparatą užsisakinėju iš Latvijos, purškiu agurkus, pomidorus, bulves, vaismedžius, dekoratyvinius augalus, rezultatais daugiau negu patenkinta )
o kur galima daugiau sužinoti apie tą "biomix" ir kaip jį užsakyt? čia natūralus produktas?
ir dar mane "žalią" paprotinkit: mikroorganizmai tai būtų pvz., komposto apdėjimas aplink kamieną?
kažkas rašė kaip naikina skruzdėles nuo medžių - priminkit, pamiršau
Čia yra informacija apie BIOMIX'ą lietuvių kalba. Jis būna sausam pavidale (tokie lyg milteliai), skirtas įterpimui į dirvą ir skystas, purškimui. Na, purškiama tada, kai jau reikalinga skubi pagalba, kai liga prasideda, o profilaktiškai galima įmaišyti į dirvožemį šaknų plote. Visiškai ekologiškas ir saugus preparatas, nekenksmingas nei žmogui, nei aplinkai .
O tie mikroorganizmai - tai ne kompostas. Nors komposte irgi yra pūdančių (atliekas perdirbančių) mikroorganizmų, bet augalų apsaugai reikalingos kitos mikroorganizmų grupės. Tai tam tikrų 'gerųjų' grybų ir bakterijų grupių specialūs mišiniai, kurie įnešti į dirvožemį apsigyvena ant augalo šaknų, sudaro mikorizę ir jos pagalba padeda augalui augti, stiprina imunitetą ir kovoja su ligas sukeliančiais patogenais. Žodžiu - pati natūraliausia augalų apsauga, nes tie mikroorganizmai paimti iš dirvožemio, padauginti laboratorijos sąlygomis (nes chemijos nualintoje aplinkoje jie jau nebesugeba natūraliai daugintis, o intensyvaus ūkininkavimo vietose jų išviso jau nėra išlikę, jie sunaikinti nuolatinių purškimų) ir grąžinami į dirvą kovai su augalų ligomis. Reiktų įsidėmėti, kad nutarus naudoti biologinius preparatus bent tą sezoną negalima naudoti jokios chemijos, nes ji sunaikins ne tik ligų sukėlėjus, bet ir geruosius mikroorganizmus.
Biolux puslapyje galit daugiau pasiskaityt apie ekologišką augalų apsaugą. Neseniai iš jų gavau labai naudingos informacijos rusų k. - kai išversiu, įkelsiu ir jums pasiskaityt .
O tie mikroorganizmai - tai ne kompostas. Nors komposte irgi yra pūdančių (atliekas perdirbančių) mikroorganizmų, bet augalų apsaugai reikalingos kitos mikroorganizmų grupės. Tai tam tikrų 'gerųjų' grybų ir bakterijų grupių specialūs mišiniai, kurie įnešti į dirvožemį apsigyvena ant augalo šaknų, sudaro mikorizę ir jos pagalba padeda augalui augti, stiprina imunitetą ir kovoja su ligas sukeliančiais patogenais. Žodžiu - pati natūraliausia augalų apsauga, nes tie mikroorganizmai paimti iš dirvožemio, padauginti laboratorijos sąlygomis (nes chemijos nualintoje aplinkoje jie jau nebesugeba natūraliai daugintis, o intensyvaus ūkininkavimo vietose jų išviso jau nėra išlikę, jie sunaikinti nuolatinių purškimų) ir grąžinami į dirvą kovai su augalų ligomis. Reiktų įsidėmėti, kad nutarus naudoti biologinius preparatus bent tą sezoną negalima naudoti jokios chemijos, nes ji sunaikins ne tik ligų sukėlėjus, bet ir geruosius mikroorganizmus.
Biolux puslapyje galit daugiau pasiskaityt apie ekologišką augalų apsaugą. Neseniai iš jų gavau labai naudingos informacijos rusų k. - kai išversiu, įkelsiu ir jums pasiskaityt .
QUOTE
Neseniai iš jų gavau labai naudingos informacijos rusų k. - kai išversiu, įkelsiu ir jums pasiskaityt
jeigu yra galimybe ikelkite ir orginalo kalba, daug kas moka rusu kalba
QUOTE(egis11 @ 2010 07 02, 18:07)
jeigu yra galimybe ikelkite ir orginalo kalba, daug kas moka rusu kalba
kažkur "viena ausim" girdėjau, kad kartu su dilgėlėmis labai gerai yra paraugti ir Kalifornijos sliekų pagaminto biohumuso, tik nžn kiek jo dėt... Gal kas žinot ar bandėt?
QUOTE(egis11 @ 2010 07 02, 18:07)
jeigu yra galimybe ikelkite ir orginalo kalba, daug kas moka rusu kalba
Informacija spausdintam pavidale (nedidelė knygelė). Neturiu galimybės nuskenuoti tekstą, nebent nufotografuoti..
Rusų kalba informacijos yra BIOEFEKTS puslapyje.
Daivad, biohumuso dedama 1L į 10L vandens ir laistoma. Bet negirdėjau, kad reiktų jį raugiinti - ten gi jau paruošta organinė medžiaga. O dilgėles tam ir rauginam, kad iš žalią žolytę paverstume organika.
QUOTE(dahlia+++ @ 2010 07 02, 19:54)
Daivad, biohumuso dedama 1L į 10L vandens ir laistoma. Bet negirdėjau, kad reiktų jį raugiinti - ten gi jau paruošta organinė medžiaga. O dilgėles tam ir rauginam, kad iš žalią žolytę paverstume organika.
aš turėjau omenyje tą biohumusą, kur kalifornijos sliekai kompostinėj iš sumestų atliekų, žolių padaro - t.y. žemę beveik. Tai vat man atrodo, kad ją reikia raugint, bet nesu tikra
QUOTE(Daivad @ 2010 07 02, 20:05)
aš turėjau omenyje tą biohumusą, kur kalifornijos sliekai kompostinėj iš sumestų atliekų, žolių padaro - t.y. žemę beveik. Tai vat man atrodo, kad ją reikia raugint, bet nesu tikra
Tai gi apie biohumusą ir sakiau, kad tai gryna organika, jau perdirbta ir rauginimas nieko neduos. Vat mėšlą rauginti reikia, nors irgi organika, bet kai šviežias - nelabai augalams iš karto tinka, o paraugintas
QUOTE(dahlia+++ @ 2010 07 02, 20:28)
Tai gi apie biohumusą ir sakiau, kad tai gryna organika, jau perdirbta ir rauginimas nieko neduos. Vat mėšlą rauginti reikia, nors irgi organika, bet kai šviežias - nelabai augalams iš karto tinka, o paraugintas
tas biohumusas toks pusiau mėšlas, pusiau žemės pas mane
ai, gal pabandysiu paraugint, žiūrėsiu kas bus, parašysiu vėliau. Dėkui už info
QUOTE
Vat mėšlą rauginti reikia, nors irgi organika, bet kai šviežias - nelabai augalams iš karto tinka, o paraugintas
o kaip yra geriau,ar paraugintu meslu laistyti ar seno pusiau perdirbto meslo apdeti augalus???
Laistymas - greitesnis efektas ir taikomas tada, kai augalai jau pasodinti, auga, jei įtariam, kad gali trūkti azoto (jei augalai ne sodriai žali).. Skysta forma lengviau augalo paimama.
O mėšlo reikia dėti sodinant, tada augalas per sezoną jį paima palaipsniui. Žinoma, jeigu gausiai laistysim arba dažnai lis - azotas iš mėšlo greit išsiplauna, tada reikia papildomai palaistyti paraugintu.
O mėšlo reikia dėti sodinant, tada augalas per sezoną jį paima palaipsniui. Žinoma, jeigu gausiai laistysim arba dažnai lis - azotas iš mėšlo greit išsiplauna, tada reikia papildomai palaistyti paraugintu.