Trąšos, raugai, antpilai

Nelabai turiu jau laiko skaityti visos temos bet kada jus sekat tema zinot ar buvo parasyta apie isvyrta pamidoru trunka kuriuo galima purksti medzius ir ne tik jei ne buvo kas seka temele atsakykit parasysiu receptuka jis

pora receptu yra su pomidorais, bet galit idet ir savo varianta, manau tikrai pravers


Papildyta:
NAUDINGIEJI SODO GYVŪNAI
Nei akimirksniu nesustoja gyvenimas sodyboje. Visi sodo gyventojai, o jų yra daugybė – kažkuo vis maitinasi.
Beje, vieni tai daro atvirai, viduryje baltos dienos, o kiti maisto ieško iškeliaudami tik vakare – sutemus. Beje, ne visi gyvūnai ir gyvena vienodai.
KURMIAI. Kurmių būstas yra erdvus, net su 2 galerijomis.
Viena galerija įrengta pagrindinės angos lygyje, o kita – mažoji, po pagrindine anga.
Į viršutinę galeriją veda 3 įėjimai, o į apatinę galeriją – 6.
Tad nekviestiems svečiams kurmius „namuose“ nėra taip lengva užklupti. Dar daugiau nuo pagrindinės angos – vėduoklės principu kurmiai į visas yra išsikasę dešimti angų ir angelių. Nekviestam „svečiui“ nėra taip lengva suvokti, kokiomis angelėmis kurmiai nubėgo. Vėliau visos angos sueina į pagrindinę angą, kuria kurmiai juda link „medžioklės“ plotų. Specialią angą kurmiai išsikasa link vandens telkinių, nes po gausių vaišių ir kurmiams norisi gerti, o ėda kurmiai vos ne nuolat. Per parą kurmiai gali suėsti tiek maisto, kiek ir patys sveria.
Kurmiai ėda sliekus, šliužus, įvairių rūšių vabalus su jų lervomis ir lėliukėmis.
Beje, kurmiai gali suėsti ne tik peles, driežus, bet net ir gyvates.
Į kurmių valdas patenka kiti kurmiai – šie gyviai susimuša iki mirties, o pralaimėjusįjį kurmiai taip pat be gailesčio suėda.
Rupūžių kurmiai neliečia. Kurmiai taip pat neėda ir augalinio maisto. Tiesa, kartais šiek tiek bulvių, burokėlių ar morkų prakanda, bet ne daugiau.
Pasak specialistų, kurmiai greičiau iš bado nugaiš, nei augaliniu maistu ims maitintis.
Be abejo, kurmių krūvelės ne ypač dekoratyviai atrodo darže ar žolės vejoje, tačiau su šiomis žemių krūvelėmis galima kartais susitaikyti, nes naudos sodams kurmiai taip pat atneša nemažai.
PAPRASTASIS KIRSTUKAS. Dirbamose žemėse, netoli žmonių buveinių, gyvena kurmių giminaičiai – paprastieji kirstukai. Jie – protingi, vikrūs, o taip pat kaip ir kurmiai beveik visada alkani. Per parą kirstukai suėda maisto, kuris sveria 2 kartus daugiau nei patys gyvūnai. Todėl paprastieji kirstukai ėda visa tai, ką tik gali suėsti, net ir savo giminaičius, jei šie atkeliauja į jų teritoriją. Tačiau net ir gaišdami iš bado paprastieji kirstukai neėda daržovių.
EŽIAI. Visiška priešingybė kurmiams. Šiuos gyvūnus vienija tik vienas bendras bruožas – pomėgis gyventi atsiskyrėlio gyvenimą.
Ežiai gyvena po krūmais. Beje, jie mėgsta ir dygesnius krūmus, po žagarų krūvomis.
Atsargų žiemai ežiai nekaupia, o per vasarą stengiasi užsiauginti kiek galima daugiau riebalų, kad miego metu pakaktų išgyventi ir nuo šalčio apsisaugoti.
Sakoma, kad ežiai yra patiklūs, todėl juos nėra sunku prisijaukinti.
Ežiai – naudingi sodybos gyviai.
Jei ežiams patiks gyventi Jūsų sodyboje, jie iš sodybos „išvalys“ vabalus, kurklius, mėšlavabalius, cikadas, šliužus, peles, o jei sodyboje atsiras gyvačių, žalčių ar driežų, tai ir šiuos gyvius suės.
Tiesa, ežiai gali ir paukščių lizdus su kiaušiniais ar išsiritusiais paukščiukais išardyti.
Beje, namuose ežiai peles sugeba išgaudyti greičiau nei katės, todėležių nevalia skriausti. (laikraštis „Daržas+Sodas+Namai“)
AUGALUS, KURIUOS PATARIAMA SODINTI ŠALIA ROŽIŲ:
1. paprastoji kraujažolė
2. kurpelė
3. šliaužiančioji vaisgina
4. svogūnas
5. geltonasis bobramunis
6. akvilegija
7. vaistinė medetka
8. krokas
9. plokščialapė zunda
10. ešolcija arba Kalifornietiška aguona
11. snieguolė
12. pelargonija
13. notrelė
14. levanda
15. lobelija
16. sausmedis
17. aguona
18. facelija
19. primulė
20. rudbekija
21. šliaužiančioji žiemė.
Šie augalai privilioja naudinguosius vabzdžius į sodybą. Vabzdžiai savo ruožtu privilioja į sodybą paukščius bei palaiko tinkamą balansą tarp naudingųjų vabzdžių ir kenkėjų bei natūraliai kontroliuoja amarų dauginimąsi.
RUPŪŽĖS. Teigiama, jog rupūžės suėda daug žalingųjų šliužų, tačiau svarbiausia, kad jos palaiko biologinės sistemos pusiausvyrą sodyboje.
Norėdami privilioti rupūžes, pavėsingose sodybos vietose iškaskite nedidels kūdras plokščiais krantais, kad čia pavasarį greičiau sušiltų vanduo.
Taip pat galima drėgnoje vietoje sudėti krūvą akmenų ar iš pavėsingos sandėlio pusės pamatų išimti bent vieną plytą.
Svarbiausia, kad vieta būtų pavėsinga ir drėgna.
Beje, akmenų krūvos gali tapti ir žiogų bei sraigių namais – gyvių, kurie suėda galybę uodelių lervų jūsų poilsiavietėje.
Taip pat manoma, jei iš atneštų rupužių ikrų išsiris rupužiukai, jie, paklusdami instinktui, jūsų sodą laikys ir savo namais.
Vasaros pradžioje ir net viduryje daugelyje smulkių vandens telkinių veisiasi milijonai buožgalvių, kuriuos galite atnešti ir š savo sodybą. Taip pat į savo sodybą atnešti ir suaugusią rupužę; gal jūsų sodyba ir jai patiks.

Ar žiūrėjot meninį filmą Namai per Baltiją?Tad neverta pirkti cheminių trąšų,kai viskas po ranka.Čia ,tikmenka dalelytė,tačiau ja prisidedame prie žemės išsaugojimo.

neziurejau

Ziurejom ir vaikus privaloma tvarka prie tv susodinau filmo ziureti



Kas patartu:
Is kur man gauti ezhiu i soda?????

Žiūrėjau.Ir padariau reziumė,kad pats baisiausias gamtos kenkėjas yra-žmogus
Galiu pasidalinti kurmiais-nupenėti,žvilgančiais kailiukais .O del ežių gausi važiuoti į mišką jų ieškoti ar į kokį kaimą kur yra mėšlynai
Papildyta:


aga nebepirksi,aš tai beveik visus leidinius prenumeruoju .Ir ne tik leidžiamus Lt Esu potenciali geliamanė-maniakė

ezhiai butu geriau na bet jau ir ant kurmio pasirashau: darze vieni kurkliai
tik man nupeneto nereikia - man koki gerai ishalkusi paprashyciau, kad greiciau kurklius isgaudytu Tai va - prashom man saskaita i az kiek cia gausis su registruotu siuntimu i kauna

P.S. parsiveziau namo 4 kurklius - meginsiu pamaitint kiausiniu lukstais su aliejum, reik pabandyt ar veikia juos tie lukstai kaip nors

gali pas mane atlėkti ,bet dėl akanumo negarantuoju.

atlekiu
kaip tik 4 gyvus kurklius butelkoj turiu - apsikeisti galesim

nejuokauk
cia is kitos temos,neina ijungti lietuvisko srifto.

Kurkliai – požeminiai augalų dalgiai

Kurmius dar galima pakęsti, bent jau simpatiški ir dar pasakų herojai, nors kai šie herojai karaliauja tavo darže ar pievoje, nėra labai smagu. Bet, patikėkite, kurmius jūs koneveikiate tik tol, kol jūsų lysvės neokupavo kurkliai. Tikri požeminiai dalgiai, besidauginantys kosminiu greičiu. Ką su jais daryti, kaip jų atsikratyti? Paprastasis kurklys (Gryllotalpa gryllotalpa), kurklinių (Gryllotalpidae) šeimos vabzdys, dar vadinamas parpliu, turkliu ir net sausumos vėžiu. Jis iš tiesų primena upinį vėžį, bet pateisina ir visus kitus pavadinimus. Gyventi jam labiausiai patinka drėgnose dirvose. Stiprūs dantys ir priekinės letenėlės padeda rausti urvus ir graužti viską, kas pasitaiko kelyje. Žinoma, dažniausiai tai būna jūsų su meile sodintų daržovių šaknys. Apvytęs augalas po to lengvai išsirauna ir baigia savo vegetaciją. Nuo augalo įvairiomis kryptimis driekiasi piršto storio urveliai, bylojantys, kad kurklys keliauja toliau. Į daržus kurkliai dažniausiai patenka su mėšlu ir nesunkiai juose adaptuojasi. Yra daug visokių kenkėjų, bet šis, savo nesugaunamumu, rodos, pranoksta visus. „Grožiu“ taip pat pranoksta. Kūnas stambus, 35–55 mm, tamsiai rudas, tik galva ir krūtinė tamsesni. Galva didelė, apsaugota chitininiu šarvu. Pilvelis beveik tris kartus ilgesnis už krūtinę. Krūtinės šarvas kietas, sudarytas taip, kad galva galėtų bent iš dalies po juo pasislėpti.
Turi labai dideles sudėtines akis, ilgus ūsus – antenas ir dvi poras čiuptuvų, apjuosiančius graužiamojo tipo burnos organus. Priekinės galūnės puikiai pritaikytos rausti žemę. Suaugėlių sparnai žvyno pavidalo ramybės būsenoje sudėti išilgai kūno ir dažnai ilgesni už pilvelį. Bet jie ne visada būna ramybės būsenos. Gyvena kurkliai žemėje, negailestingai 10–15 cm gylyje rausdami urvus ir žalodami požemines augalų dalis. Kenkia viskam, kas auga – daržovėms, šakniavaisiams, daigynams. Taigi yra tikras daržininkų siaubas. Jų kiaušiniai panašūs į skruzdėlių, tik didesni, o ką tik išsiritę kurkliukai primena neįprastai dideles skruzdėles. Vabzdžiai gerai jaučiasi gyvendami žemėje, bet ir gerai skraido, bėgioja, plaukia. Į žemės paviršių išlenda retai, dažniausiai naktį. Žiemoja žemėje iki 2 m gylyje, o labiausiai mėgsta šiltas kompostų krūvas. Minta dirvoje gyvenančiais gyviais: vabzdžiais, sliekais, bet apskritai yra polifagai – minta įvairiu maistu.
Kurkliai rausdami žemę gerina jos aeracines savybes. Tačiau, rausdami tunelius daržuose, kaip jau minėta, apgraužia augalų šaknis. Be to, turint omenyje nepaprastą kurklių prisitaikymą ir tai, kaip jie greitai ir gausiai dauginasi, juos vargu ar būtų galima laikyti naudingais daržo pagalbininkais. Kurkliai poruojasi gegužę. Patinai skraido naktimis ir kurkia, patelės ruošia kupolo pavidalo lizdą arti žemės paviršiaus ir deda kiaušinius. Būna, kad net matomas šioks toks iškilimas – kad saulė geriau sušildytų kiaušinius. Lizde gali būti keli šimtai kiaušinių, iš kurių išsirita lervos, kūno forma labai panašios į suaugėlius, tik daug šviesesnės. Lervos auga dvejus metus, virsta nimfomis, kurios turi sparnų užuomazgas. Kurklį iš jo gyvenamosios zonos išgyvendinti sunku. Vabzdžių naikinimo cheminiai preparatai tik kuriam laikui juos atbaido, tačiau vėliau jie vėl grįžta į tas pačias vietas. Taigi to ir nedarykite, nes tai tas pats, kaip iš patrankos šaudyti į žvirblius.
Vienas paprastas būdas yra rudeniop, rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje, darže iškasti apie 50 cm gylio duobę ir ją prikrauti mėšlo, ypač tinka arklių. Kurkliai žiemoti ieško šiltesnės vietos, tad ir įsirausia į mėšlo krūvą. Orams atšalus duobę atkasti ir visą turinį paskleisti plonu sluoksniu. Kurkliai sušąla. Kurkliai nemėgsta chrizantemų kvapo. Jei smulkiai supjaustytus chrizantemų stiebus sumaišysite su dirvožemiu, kurkliai iškeliaus į kitą lauko dalį. Panašiai jie elgsis, jei į 1–1,5 m gylio žemę susmaigstysite žalias alksnių šakeles. Joms nudžiuvus būtina pakeisti šviežiomis. Kurkliai bėgs, jei ant jų „užsiundysite“ silkines žuvis – kilkių, sardinių, strimelių, kitų silkinių žuvų gabaliukus užkaskite tarpueiliuose ar prie augalų. Jei ant kurklių esate itin įtūžę, sugrūskite kiaušinių lukštus, suvilgykite juos saulėgrąžų aliejumi ir negiliai įterpkite į dirvožemį. Noriai pasivaišinę tokiu patiekalu kurkliai žūsta. Kurkliams taip pat nepatinka vištų mėšlas, česnakų, serenčių ir kanapių kvapas, šviežiai kalkinta dirva.
Daržovių ir kitų sodinukų daigus nuo kurklių apsaugosite, jei aplink daigus į dirvožemį 5–6 cm gylyje įkasite skardos ar plastikines polietileno juostas, 2–2,5 cm iškilusias virš žemės paviršiaus. Po stipraus lietaus urveliai prisipildo vandens, tad kurkliai pradeda rausti naujus, tuomet jie labai gerai matomi ir taip juos galima sugaudyti. Per sausrą įkaskite į žemę indelius, pripildytus vandens (iki viršaus nepripilti kelių centimetrų). Indelius įkasti šiek tiek žemiau nei žemės kraštas. Kurkliai jaučia drėgmę ir įkritę į indelius negali iš jų išsikapanoti. Taip sugaudysite ne tik kurklius, bet ir mažas pelytes. Kartais nuo kurklių gelbsti žibalas (100–120 g/10 l vandens), įpiltas į lizdą. Žibalu sumirkytu smėliu apvedami ir šiltnamiai. Sodininkai sako, jog kartais tai padeda. Didžiausi natūralūs kurklių priešai – kurmiai, bet ir jie darže nėra pageidaujami.
Priminsime ir apie pavasarinę kovą. Gegužę ir birželio pradžioje būtina tris kartus supurenti dirvą tarpueiliuose – taip naikinami kenkėjų lizdai. Jeigu birželį išpurensite žemę 15–20 cm gyliu, daug kiaušinėlių išversite lauk. Beliks juos surinkti ir sunaikinti. Paukščiai taip pat noriai juos renka. Tik gaila, kad paukščiai jų nemato po žeme. Kad būtų aišku, kur kasti, kitų metų gegužės pradžioje ant žemės išdėliokite šviežio mėšlo ir uždenkite faneros ar ruberoido lakštu. Kurkliai po jais raus lizdus ir dės kiaušinius. Po 20–30 dienų galite visai nesunkai šiuos lizdus rasti ir sunaikinti.

anoks cia juokas as jau raudoti tuoj pradesiu
o tuos 4 kurklius parsiveziau eksperimentui- bandysiu truchinti su kiaushinio lukstais - tikrinsiu ar yra koks poveikis, jei bus -tai tada ir darza kiaushiniu lukshtu bombelemis uzhminuosiu

Čia iš sodyba.org
Re: Sodas nederlingoje zemeje
saulius » Ket Bir 04, 2009 6:40 am

Apie sodą smėlyne niekur skaityt nereikia, sodink ir pats pamatysi. Smėlyje auga viskas ir kuo puikiausiai. Obelys auga puikiausiai, kriaušės gal kiek prasčiau, bet čia priklauso nuo to, kas virš to smėlio bus. Uogakrūmiai auga visi, drėgmę galima puikiausiai palaikyt mulčiu, taip pat ir gerą mitybą. Smėlis- mano pati mėgstamiausia dirva, iš jos gali padaryt viską.
O nederlingos žemės nebūna, būna tik nemokšiškas ūkininkavimas. Derlingumas yra sukuriamas, ir labai lengvai. Pati dirva savaime negali būt derlinga ar nederlinga. Derlingumas- tai ne dirvos savybė, o biocheminis procesas. Kaip jis vyks- priklausys nuo sodininko.