
Gelmis kažko užpyko ant mamos. Trinasi piktas tame pačiame kambaryje, kur mama žindo mažąjį Jorį, ir, kiek pabuvęs, sako:
- Mama, aš pabezdėjau... Dabar tavo pienas surūgs.
Gelmis ruošiasi Rudenėlio šventei darželyje. Jis bus petruška (petruška todėl, kad tokie yra dainos, pagal kurią jie vaidins, žodžiai). Nuvažiavom pas senelius. Senelis ir klausia:
- Tai kuo, Gelmuti, būsi užaugęs. Kosmonautu, lakūnu??
- Neeeeeeeeee. Petruška!
Gelmis skundžiasi, kad serga.
- Oi, oi, man skauda kaklytę. Ji treška ir storėja.
- O kur ta tavo kaklytė?
- Visur...
Gelmis giriasi, kad jam senelis davė šimtą litų. Žinom, kad fantazuoja, todėl, norėdami paerzinti, sakom, kad nei mamai, nei tėčiui senelis šimto litų nedavė. Gelmis pagalvojo ir atšovė:
- Man pasisekė.
Gelmis kalbasi su drauge apie žaislus. Ji sako, kad turi berniukiškų barbių. Gelmis nustemba:
- Ką, su pimpaliukais?


