Ilgo ir sėkmingo žindymo paslaptys

O pozicija zindymo turi 1 ar 2 ar daugiau?

Zinot, man net cia rasinejantis su jumis apie tai, kad turiu pakankamai pieno, iskart krutys pritvinksta. Mano manymu visi patarimai del pozu, zindymo technikos, miegojimo nakti kartu ar atskirai yra tik siaudo metimas skestanciajam. viskas gludi galvoje. Visos turbut pritars, kad pienas pradeda varvet kartais net pagalvojus apie vaika. O man nakti pats pradeda begt vos tik mazoji pradeda muistytis. As dar negirdziu, o smegenys jau reaguoja.

na nezinaukaip del pozu, bet miegojimas kartu ir odos kontaktas tikrai veikia peinelio gamyba
o siaip tai man irgi kartais pasidaro keista kaip cia taip daugaiu nei puse lietuvos neturi pieno

Mes tai negalim jau nedamaitint. Ryte, diena, duodu is (.)(.), po to, ko neistraukia, dar su pientraukiu padirbu. Bet nakciai jau be sansu. Neis gi gult alkanas, kai ir tai svorio labai didelis trukumas
O visi aplink isivaizdavo ir tikejosi, kad maitinsiu vaika bele kiek. Ypac uosviai. Mano mama tai karksejo seniai, kad ji visas tris dukteris jau ketvirta menesi damaitino (po keturiu isvis MP dingo), tai ir as nebusiu isimtis. Baisiai nenorejau tuo tiketi..

pritariu dėl mąstymo.
reiktų tiesiog apsispręsti, jei nori to pienuko ir maitint, tai tiesiog imt ir maitint savo mažiukus... tie visi patarimai tikrai gerai, bet kai nėra tikėjimo, jie beprasmiai.

mano aplinkoj draugėms, pažįstamoms gaunasi dvejopai - arba maitina sau ir tiek, arba be jokių skrupulų pačios sau ir kitiems prisipažįsta - nenoriu maitint, 4 ar 8, ar kt, mėnesių "tempia"ir "meta".

tiesa, čia temelė būtent ir yra tam, kad padėtume toms, kurioms sunkuaus ekasi maitint ir pagalbos jos čia ieškosi, todėl gali ir pasirodyti, iš kur tiek problemų ... bet, na tikiuosi tos, kuriuos čia ateina pagalbos turi ir stiprins savo tikėjimą, tuirės pakankamai kantrybės ir taip išspręs savo problemytes.

nežinau, ar ką paguosiu, na, bet tikrai kartais net pradedu kvailai jaustis su savo "dydvyriškumu" (niekad taip negalvojau ir negalvoju, kad tai kažkas ypatingo, tiesiog manau, kad taip būna ir tiesiog tai išgyveni) - pirmąjį mėnesį kai maitinau savo pirmagimį, man beveik visą laiką kilo temperatūra, gėriau antibiotikus dėl nesivalančios gimdos, apturėjau skrandžio uždegimą kurį turėjau gydytis be jokių vaistų, keletą dienų net geriant vandenį skaudėdavo visą skrandžio ir žarnyno gleivinę. mažiukas sugebėjo gerokai įkasti į vieną iš spenelių, kad iki galo tą įkandimą išsigydžiau gal tik po pusantro mėnesio, net nešnekant apie visus kitus smulkesnius spenelių nugraužimus, nes man prisnūdus dažnai jie iš pradžių pasitaikydavo. jau nekalbant apie tai, kad su temperatūra maitinant spenelius laaabai skaudėjo jie sujautrėdavo N kartų, net jei tuo metu ir būdavo neapkandžioti.
dar plius pilvo diegliai ir pūtimai vaikui prasidėjo nuo 6 dienelės ir patys stipriausi buvo būtent kažkur iki pusantro mėnesio.
na, bet tikrai niekad neabejojau, kad maitinsiu ir to pieno yra ir pakanka tiek, kiek mano vaikas pasiima pats. susitvarkėm techniką, suradau išeitį, ką daryt, kad spenelių neapkandžiotų, išsigydėm papulius ir vienu metu tiesiog praėjo ir mano ligos, ir mažiulio. taip, prasidėjo kiti iššūkiai - na, bet taip turi būti, juk gyvenimas yra toks, mes patys negyvenam be iššūkiu, o čia gi maža gležna gyvybė, kuri visiškai priklausoma nuo mūsų, kuri negali dar mus nieko pasakyti mums yprasta kalba, todėl mokomės suprasti jų kalbą...

sėkmės, tikėjimo ir kantrybės visoms mamytėms

O koks tas svorio trukumas? Gal jis visai netrukumas, o tik jums noretusi daugiau?

turiu tokia problemyte. jau apie 3 savaites mano mazoji normaliai nevalgo is papuko. kai ateina laikas valgyt, duodu as jai papuka, is pradziu ciumpa kaip isbadejus,patraukia ir po keliu sekundziu pradeda klykt. kartais net neima ir iskart klykia vos pamacius papa. pavalgo tik tuomet jeigu zindymo metu purtau uzpakaliuka arba pasiemus ant ranku supu (o tai nera lengva). kartais net tai nepadeda, klykia kol nepaslepiu papo. pienuko turiu pakankamai, upeliais teka. kai neiseina pamaitint nusitraukiu ir duodu is buteliuko. nezinau ka ir bedaryt. gal kas esate susidurusios su panasia problema?

ka reiskia "pastoviai" su kompresais? kiek laiko, kaip daznai juos dedi?
nes laikant per ilgai ir dedant per daznai, oda buna nuolat dregna, isbrinksta ir zindantis kudikis ta isbrinkusia oda nutrina iki zaizdu.
reiketu krutis laikyti sausai, kiek imanoma dazniau daryti "oro vonias", idekliukus keisti vos tik sudreksta . beje, juos reiketu rinktis is naturaliu medziagu, nes pasitaiko, kad ideklai alergizuoja.

dar vienas dalykas, verta isbandyti ivairesniu zindymo pozu. zindyti taip, kad kudikio smakriukas butu nukreiptas i guzo puse.

Taip, mes susidurem su tokia problema.
Tik priezastis manau kita (pas mumis kaip tik pienelio deficitas).
Bet tau, man rodos, pries maitinima reik pieno kiek nusitraukt, kad mazyle nespringtu, tai geriau jai bus. O is buteliuko neduok - todel ir nenori paskui papuko. As saviske irgi daznai maitinu nesiodama - tada valgo. Nusipirkau tam reikalui slinga- labai patogu man, o ir ji ten neturi vietos skeryciotis, patogiai isitaiso, uzsnusta ir valgo, gal jauciasi saugi, kai is visu pusiu apglebta

Nuostabus zodziai!!!!! As ir kai itikejau, kad galiu maitinti, kad turiu pienelio, gyvenimas lengvesnis pasidare. Bet cia uzsuku, nes kai tikrai buna sunku, paguodos, nusiraminimo, ir randu cia savo bendramintes. Tada pasidaro geriau, ir jegu daugiau atsiranda.

kaip tycia baigiau idekliukus, ir atradau, kad be ju zymiai geriau - turbut kazkokia reakcija buvo.
Kompresiukus dedavau beveik kasnakt, kokiom 5 valandom iseidavo (na kol nesibaige eiline dezute )Ir net nepagalvojau, kad kompresiukai gali pakenkti, aciu uz minti. Bet jie nuimdavo ta skausma kuriam laikui....
O del pozu, tai kaitalioju... SM pasiskaiciau apie smakriuka i guza ir tikrai padeda. Aciu!

Sveikos visos mamytes,

As savo pirmagime lelyte maitinu jau beveik 1,5 metu. Pries gimdant, tiesa sakant, net per daug negalvojau, ar maitinsiu, ar ne, bet kai jau turejau ant ranku kudiki, net minties nekilo kitos... Absoliuciai pritariu nuomonei, kad pieno gamyba priklauso nuo musu minciu ir noro. Mane asmeniskai labai palaike vyras - ne paslaptis, kad pradzioje ypac jaudinaus ar tam mano vaikeliui pienelio pakanka, o jis tikino, kad pamatysi, viskas bus ok, tad nusiraminau ir... maitinau, maitinau, vos ne kas pusvalandi (manoji buvo tikras apzorijus pieno prasme) ir rezultatai buvo puikus - vaikas idealiai priaugdavo svorio. Mane asmeniskai labai piktina kitu, bandanciu maitint, bet greit metanciu mamu atsikalbinejimai, kad neva ju giminej visoms trukdavo pieno; kad vaikas nutampys krutis ir tt. Jos ne negali maitint, jos tiesiog tingi... Suprantu, kad kai kurioms tenka daug problemu del mastito ar aukstos temperaturos, tik nesuprantu, kodel moterys, pries pagimdydamos nepasidomi kaip teisingai reikia zindyti kudiki, kad jis nenugrauztu speneliu?... As nesu visazine, bet man, naujai iskeptai mamai, didziausia baime ir buvo, kad kudikis nenugrauztu speneliu, todel kantriai mokiau, kad apziotu kuo didesni plota ir as likciau sveika zindancia mama. Ir pasiseke Labai tuo dziaugiuos. Mane labai liudina tik tai, kad musu visuomeneje tiek ne daug yra ilgai maitinanciu mamu. Asmeniskai as sulaukiu priekaistu, kad taip ilgai maitinu-net vyra draugai atakuoja sakydami, kad nekankintu zmonos ir baigtume su tais maitinimais. Iskreiptas musu pasaulis - tai kas amziu amziais buvo norma, dabar jau lieka isimtimi.