QUOTE(Roretėlė @ 2009 04 28, 14:54)
Merginos, gal man padėsite
Kažkur girdėjau, kad yra toks Budelių aktas, čia man atrodo piršlio korikai jį turi turėti
Gal kas žinote apie tą aktą daugiau? O gal net akto pavyzdėlį turite?
BUDELIS:
Šiandien prie vartų pastebėta graudžiai raudanti jaunoji. Jaunikio savijauta gera, jis pikdžiugiškai kvatojo ir džiaugėsi gavęs nė karto netekėjusią mergelę. Šiuo momentu jis visiškai patenkintas ko nepasakysi apie jaunąją. O piršlys, pritarškėjo prižadėjo, primelavo, kad jaunikis turtingas aukso namuose gyvena, iš jaunystės šulinio geria, o naktimis aukso kalnus verčia ir deimantiniu kirvuku darbuojasi. Patikėjo piršlio melagio pasakomis dora mergaitė Simona ir Pauliui jaunytę privatizavo. Ir visur čia kaltas melagis piršlys. Gal kas matėte kur jis dingo? Jį nubausti reikia, užkutenti, užbadyti baravykų kotais, o gal šampinjonais užmėtyt.
Visi ieško piršlio. Kai randa, veda jį į bausmės vietą, pamergės verkdamos su jaunąja eina iš paskos
BUDELIS:
Norėčiau perskaityti kaltinimą, paklausykit pone teisėjau
Visų pirma jis sumelavo ir išviliojo šitą jauną gražią mergaitę tais žodžiais: Eik, jauna mergele į bagotą vietą. Tu rasi: pieno prūdus, grietinės šulinius, alaus sklepus, tvoras vėdarais tvertas, medaus šaltinius, lašinių paltimis stogus dengtus, iš vaško pečiai nulipdyti, medaus užpečkiai. O dabar iš to pasigyrimo, kai mes nuvykom į tą vietą, nėr nei už lūpos ką kišt. Tarkit žodį pone teisėjau, ką už šitokią neteisybę reikalinga daryti: Ar į patalus suvynioti, rykštėmis užvanoti, ar už trijų sienų pastačius vilnų kuodeliais užmušti arba galėtume su maišu galvą nukirsti.
TEISĖJAS:
Suvoksite jūs dabar mano teisybę, kaip iš pečiaus kaktos šviesybę. Dabar, pons piršly, gyvas nebeliksi. Bet prieš tai paskutinę valią norėtume išgirsti. Kam savo turtą nevalyvą paliksi.
PIRŠLYS:
Skaito testamentą
SVOČIA:
Mieli, sveteliai, gerbiamas teisėjau, nežudykit piršlio. Tik per piršlio didelę savimonę, šiandien turime tokią šventę. Jeigu piršlio nebeliks baisių nelaimių daug nutiks. Mergelės netekėjusios pasens. O tie berneliai jaunieji žirgeliai, uliavos, uliavos ir ant galo sukvailios, nes berneliai be žmonelių, kaip mašinos be raktelių. O mergelės be vyrelių, kaip gėlytės be lapelių.
Jeigu ne piršlys, būtumėte ir jūs nė vienas nevedęs ir ant šito margo svieto vaikų niekas neturėtų. Taigi prašom mieli žmonės, pagailėkit piršlio. Jūsų už tai jis nepamirš, o mes kur buvę kur nebuvę vėl veselėj veseliosme.
TEISĖJAS:
Viską išklausęs, ir įvertinęs galiu skelbti ir teismo sprendimą.
Už jaunų mergelių suvedžiojimą ir laimės ir turtų pažadėjimą, už rūtų ir skaistybės jaunų mergelių sumindžiojimą, bei jaunų bernelių į žmonų tinklą įtraukimą, įsakau, skaudžiai piršlio nebausti ir jo nekarti, kad varnos jo kūno neišnešiotų ir ant svieto jo nesimatytų, neskausmingai paskandinti.
PIRŠLYS:
Sudie, jaunieji, sudie sveteliai, sudie mano brangiausia žmonele, sudie pasauli toks neteisingas.
Gerai gyvenkite, naktimis netingėkite, bent vienam savo vaikeliui mano vardą uždėkite.
veda piršlį skandinti, o jaunoji eina iš paskos ir jį išgelbėja
SVOČIA:
Paklausykite brangieji, Palikot mane vieną šiame pasauly vargti, piršlį nuskandinot, jo kraują nuleidot, labai prašau bent jau piršlio atminimui, jį geru žodžiu minėkit, na o mane užjausdami ir su manim gedėdami svočios ašaromis vaišinkitės, kad vėliau jums negailestingieji širdys sopėtų. Nu ir duodu visiems po stikliuką (SVOČIOS AŠARŲ).