Onkologinės ligos 15

Labutis,
ieskojau ieskojau ir vis gi radau....
nemaniau kad ir man teks cia apsilankyti bet aplinkybes priverte, sveika rasu lanka
kai pamaciau kiek cia jau prirasyta (jau 15 baigiat) nes issiziojau......
net visko ir neskaiciau bet noriu pasidalinti su jumis savo bedomis...
jau rasiau skyrelyje apie daktarus, tai kol kas dvi rekomendavo vilniuje. bet ieskau as gydytoju kol kas kaune.,,,
papasakosiu savo istorija :

preis du metus buvo operuota mano pusesere. Jai galvoje rado augli, epikrizej tai pavadinta astrocytoma. na ir dar keli lot zodziai.....
pries savaite jai teko daryti dar viena operacija.......auglys ataugo.....
po pirmos operacijos daktarai sake, kad jis nepiktybinis, o si karta viskas apsiverte aukstyn kojomis.....piktybinis 3 stadija....kazkaip netelpa galvoj kaip taip galejo nutikti.....kur ir kas cia suklydes.....

mergaiciukei tik 22 metai...turi du mazus sunelius....
o po tokios diagnozes puole i depresija....nebezinau kaip jai pagelbeti...nes abi su mama jau verkem, nesupratom kaip tai galejo atsitikti.....

30 birzelio turi atvaziuoti ji vel i kauna, darys svitinima......
gal kas gulejot kauno klinikose, gal kas svitinotes, gal pazistat koki gera specialista, kuris normaliai paaiskintu visa padeti ir kodel taip nutiko......
busiu labai dekinga.....

Užjaučiu Jus labai. susiimkit ir sutelkę jėgas padėkit sveikti. Tik... Tik neieškokit priežasčių KODĖL taip nutiko... Nutiko. Nuo priežasčių ieškojimo lengviau netaps, tik eikvosit bereikalingą energiją. Ieškokit būdų padėti-palaikyti-pasveikti. SĖKMĖS

Babania, o gal ir nereikia tempt savęs prie to pozityvumo. Gal kaip tik reikia nespausti per jėgą, būti tuo, kuo šiuo metu norisi būti. Liūdna? Ir liūdėk. Linksmiau? Tada ieškok ko linksmesnio. Kai man liūdna, tada mano ir knygos, ir muzika, ir filmai lūdni. Man kažkaip geriau. Arba kai negera - man nesinori eit į jokius pobūvius, linksmybes, nes, pastebėjau, pabuvojus tokiose vietose, kur visi "gražūs ir laimingi" kapanojuos iš depresinės būsenos kelias dienas. Nežinau, gal tai neteisinga, bet elgiuosi taip, kaip širdis sako. O džiaugsmą rankiojuos iš mažų kasdieninių dalykėlių. 

O ką aš rašiau apie gimtadienius ir šventes ? Tas pats Arūnės depresinis šokas ištinka.Per užpraeitą gimtadienį vaikai ištempė į jachtklubą prie Kauno marių.
Žmonių minios, buvo baikerių šventė.Visi stiprūs, įdegę, o aš su peruku- blondinė...Vieną akimirką atrodo pakilau virš viso šurmulio ir žiūrėjau iš aukštai. Labai keistas jausmas buvo, atrodė, kad tai kas vyksta kažkur nutolo.
Nuotraukose aš šypsojausi, noriu ,kad mane prisimintų optimistę.

Pozityvo daug prisiskaičiau.Tuo tos knygos geros , kad mokiniesi susidoroti su emocijomis, susigyventi su savo likimu.Bet retas atkreipia dėmesį, kad perskaičius knygą , dar nereiškia , kad sėdi ir lauki stebūklo.Viskam, kiekvieno tikslo pasiekimui reikalingos asmeninės pastangos.Tikslas turi būti realus , pamatuotas pagal asmenines savybes ir sugebėjimus.Tada ir nusivilti teks mažiau.
Jei man agresyvi vėžio forma , tai nereiškia , kad perskaičiau knygą , nusistačiau terminą, kad po metų jau būsiu sveika.Ir pasveikau-valio.
Nieko panašaus.Tik chirurgas užrašo sekančiai operacijai, o onkologė sekančiai chemo.
Tai ką kaltinti save , kad bandei nusiteikti pozityviai? Bijoti nusistatyti pasveikimo terminus, kad paskui nusivilsi ? O kaip tik nusivilimo labiausiai bijomasi.
Aišku nešokinėji iš džiaugsmo , kada randa žarnyne 5-ias metastazes, bet gal tos susirinktos pozityvizmo nuostatos padeda "nenušokti nuo stogo"

Užjaučiu Jus labai. susiimkit ir sutelkę jėgas padėkit sveikti. Tik... Tik neieškokit priežasčių KODĖL taip nutiko... Nutiko. Nuo priežasčių ieškojimo lengviau netaps, tik eikvosit bereikalingą energiją. Ieškokit būdų padėti-palaikyti-pasveikti. SĖKMĖS

Aciu uz palaikyma......zinoma, dabar svarbiausia rasti gera gydytoja......o neieskoti priezasties kodel taip nutiko.....

Žmonių minios, buvo baikerių šventė.Visi stiprūs, įdegę, o aš su peruku- blondinė...Vieną akimirką atrodo pakilau virš viso šurmulio ir žiūrėjau iš aukštai. Labai keistas jausmas buvo, atrodė, kad tai kas vyksta kažkur nutolo.

tai butent... adis raso, kad jaucias kaip "ono" ar "it", as rasiau - gyvenu kaip per stikla... savotiskas jausmas - ir cia, ir ne cia. ir ramu, ir liudna... per prievarta linksmas nebusi, o suzinojus diagnoze uz kiekviena artimuju "viskas bus gerai", norejosi galvon duoti. manau, kad jausmus - VISUS - geriausia isgyventi, kai jie ateina. suprasti, kodel jie atejo ir ka mums sako... o ne skubeti pakeisti "geresniais" jausmais. isiminiau viena palyginima is McKennos: kiekvienas jausmas kaip laiskininkas atnesa mums zinia. jei neatidarysime duru laiskininkui, neisklausysime jo zinios - jis grys vel ir vel, skambins ir belsis i duris... atidarykime duris kiekvienam jausmui - arba netrukus krupciosime nuo duru skambucio...

preis du metus buvo operuota mano pusesere. Jai galvoje rado augli, epikrizej tai pavadinta astrocytoma. na ir dar keli lot zodziai.....
pries savaite jai teko daryti dar viena operacija.......auglys ataugo.....
po pirmos operacijos daktarai sake, kad jis nepiktybinis, o si karta viskas apsiverte aukstyn kojomis.....piktybinis 3 stadija....kazkaip netelpa galvoj kaip taip galejo nutikti.....kur ir kas cia suklydes.....

Sveika, as nesu sios temos dalyve, bet paskaitau ir siunciu palaikyma mintimis visoms cia rasancioms. Uzjauciu del pusseseres ligos. Ko gero cia niekas nekaltas - astrocitomos su laiku gali supiktybeti, jei buvo like bent kazkiek to pirminio naviko. Tai tik tiek norejau parasyti...
Stiprybes Jusu pusseserei kovojant su liga!

O ką aš rašiau apie gimtadienius ir šventes ? Tas pats Arūnės depresinis šokas ištinka.Per užpraeitą gimtadienį vaikai ištempė į jachtklubą prie Kauno marių.
Žmonių minios, buvo baikerių šventė.Visi stiprūs, įdegę, o aš su peruku- blondinė...Vieną akimirką atrodo pakilau virš viso šurmulio ir žiūrėjau iš aukštai. Labai keistas jausmas buvo, atrodė, kad tai kas vyksta kažkur nutolo.
Nuotraukose aš šypsojausi, noriu ,kad mane prisimintų optimistę.

kokie mes visi skirtingi. Man priešingai, labai gerai jaučiuosi nepažįstamų žmonių apsuptyje, tik ne giminių visokiuose baliuose, nes giminės užknisa klausimais. Niekam nerūpiu ir neikam netrukdau. Stebiu juos, džiaugiuosi jų džiaugsmu ir niekad nekeliu klausimo, kodėl, kad nebus taip kaip buvo. Bus kitaip. Gal net geriau: labiau išjausta, labiau išgyventa.
Pozityvizmo knygų neskaičiau nė vienos, nes man jos nepatinka. Vienintelė „Kelionė per vėžį“. ir dar kažkokią psichologinę davė sanatorijoje psichologė, savo asmeninę specialiai atvežė. Ieškojau tarp užrašų, pirštus skauda, nesuimu nieko, gal vėliau kada.
Mane tai tos pozityvizmo knygos (bandžiau skaityti, daug pridovanojo) erzina, nes ten kaip arune rašo pritempiama. Man tokai Topshop reklama. Kvepia jau net sektantizmu. Tikėjimas, kad tavo liga bus suvaldyta turi būti širdyje, giliai, o ne dirbtinai sukurtas: pastatytas kaip smėlio pilis pajūryje. Kiekvieno širdyje jo yra daugiau ar mažiau, priklausomai nuo situacijos: situacija geryn tikėjimo daugyn.
Kiekvienas sergantis žmogus ir viliasi ir stengiasi pagyti. Nemačiau didesnio optimisto ir pozityvisto už a.a. ŽIVILĘ. Jauną 23 m. moterį, ligos metu pagimdžiusią sūnelį Viltenį ir dar metus jį paauginusią. Dažnai šnektelėdavom klinikose gydymo metu. Ko nedarė, kokių nesigriebė alternatyvų, mama pasakodavo. Įvyko, tai, kas įvyko. Komplikacija gydymo metu. Iš esmės net ne nuo vėžio ir mirė...
Prieš vizualizaciją, meditacinį sąmonės nuraminimą aš neturiu nieko prieš, bet tas išprotėjęs pozityvizmas...tai ne man.
**********
ar buvo kam nors? ištisai iš akių rieda ašaros, tirštos kažkokios, bet neverkiu. Čia gal šalutinis vaisto poveikis, ką darot? Šluostau šlauostau jau pabodo ar lauke, ar namie...galėčaiu lyginti save su aaudančią MADONA, bet šventvagiška.
Papildyta:

Aciu uz palaikyma......zinoma, dabar svarbiausia rasti gera gydytoja......o neieskoti priezasties kodel taip nutiko.....

LaiLa25, turbūt žinot yra galvos navikais seragnčiųjų bendrija ir Jų int. psl. www.kartulengviau.lt
Ten jį kuruoja medikas: atsako į klausimus.
KMUK neurologai labai stiprūs.

Svarbiausia priimti realią situaciją ir ieškoti būdų, ką aš galiu dabar šiandien padayti dėl man brangaus žmogaus. Būna, bent pradžioje, ligonis pamirštamas, ir susikoncenrtuojam ties faktu: MANO žmona, vyras, puseserė, vaikas serga. Kaip MAN blogai.
Pasakymas viskas bus gerai Man priimtinas, kai tais sakau aš pati, mano vyras..Tada aš laabi tikiu tuo.
Visų kitų - ne.

30 birzelio turi atvaziuoti ji vel i kauna, darys svitinima......
gal kas gulejot kauno klinikose, gal kas svitinotes, gal pazistat koki gera specialista, kuris normaliai paaiskintu visa padeti ir kodel taip nutiko......
busiu labai dekinga.....

Uzjauciu,laikykites As pries dvi savaities grizau is Kauno po svitynimo,del kitu specialistu nieko negaliu patarti,nes mano liga kitokia,o del radioterapeutu - tai visi ten manau geri.Lietuvoje mano gydytuoja sake skaitosi stipriausi radiologai Kaune.As nieko nejeskojau,man sudarinejo ta gydymo shema gyd.Violeta Nevulis,jauna,labai sauni Bet kai reikejo man israsyti vaistu kai sunku ryti buvo,o mano gyd.nebuvo man israse ju ir su manim kalbejo kita gyd.,nezinau pavardes,irgi labai labai gera,viska paaiskino kas mane domino,sesutes ten irgi visos nuostabios (IR NIEKAM AS NEDAVIAU JOKIU PINIGU IR KYSIU,) Isvaziuodama gydytuojai padovanuojau graziu roziu puokste,o sesutems saldainiu ir kavos.