QUOTE(SVETA K. @ 2009 06 02, 23:11)
Aciu
Tik man vel paranoja dabar del kosulio
NBA,deganti,babania ,kaip jums su kosuliu buvo po svitinimo???
adis ,tu irgi man atrodo kazka rasiai apie kosuli ?
Gal ir nuo persalimo ,nes dar Kaune persalau,buvo sloga,gerkle biski skaudejo,ir iki siol ta sloga yra.
Man kosulio nebuvo, dusimas. Neištardavu žodžio, pritrūkdavo jėgų ir antrą žodžio dalį kaip patranka iššaudavau. Aš net nesupratau, kas tai buvo, gydytoja paklausius kaip telefonu kalbu, liepė greit važiuoti į klinkas. Ten pasakė, kad dūstu... II chemijos metu: gemzara, vaistai iššsaukė autoimnunius dalykėlis. Prednizelonas viską sustatė į vietas. O laikas veidą burbuliką ir grąžino į įprastą būseną.
Sveta K. kai lankysies pes gydytoją, BŪTINAI, įspėk apie kosulį. Jei nepraeis kokį mėnesį, o vizitas yra numatytas vėliau - ramiai sąžine pati nueik. Dabar labai nenerimauk, bet stebėk į kurią pusę reikalai kryps...kadangi po spinduliavimo parėję nedaug, gali būti tiesiog suerzinimas, bet jei kaip rašiau per mėnesį -du nepraies, apsilankyk..Tokiais atvejai po gydymo labai vertingas dalykas sanatorijos ir reabilituojies, nuo buites atleistas ir psihologinę - palaikymo pagalbą gauni, gali išsakyti savo baimes, jos būna dažniausiai paneigtos. Nuramina visokius tokius įsibaimėlius. Nors baimės dažnai būna ir pagrįstos, todėl atsakymas problemai užsitęsus, turi būti iš specialisto pusės. Iš kur kosulys, (nebesusikaupiu skaityti, tai perklausiu dar kartą) jis, iš plaučių, bronchų ar gerklės? Nes vienai pažįstamai buvo pripaišę net lėtinį plaučių uždegimą (tiesa ji kosėjo 3-4 mėn. baigus spinduliavimą, kaip sakiau tęstinis jau reiškinys buvo), iš tikrųjų buvo po spinduliavimo ir kažkokie šalutiniai prasidėję. Paskyrė prednizolono - pora mėnesių - prėjo. BET čia tik mes visos buriam; yra gydytojai, jiems sakai - jie tau duoda atsakymą, jei atsakymas iš lubų, iš tavo nusiskundimų -t.y. žodinis, paparšyk bent nuotraukos. Ramiau bus. Nes gal tik taip moki nusiraminti.
rasų lanka, , kiek save pamenu, man visuomet vaikiškos dozės vaistų reikalingos. Kažakda jaunystėj išgriuvau nuo plečiančių -ofelino... (Sirgau plaučių uždegimu, tai kol nustatė tokią paparsatą ligą, praėjo 2-3 mėn, gydė po to ilgai. Tada dar begydydami pašvitino UV, nudegimai gavos, sakė ir vaikiškos UV dozės reikia.) Man papartstas ligas sunkiai diagnosuodavo, o ką kalbėti apir šitą rimtuolę, užturko...
Aš kaip marinuota višta šiandien; prisiotinta ir persisotinus. Baigsis gydymas: per skysčius ir laiką apsivalys kūnas. Mano IG E geri, tai pseudoalergija. Gydytoja atidžiai vertina kievieną simtomą.
Ps. Atsiprašau už klaidas, sunku šiandien truptutį.
Na aš depresijos nejuntu. Susidėliojau viską, kas aš esu, ko siekiu, kokie mano gyvenimo tikslai, kas įvyks jei manęs nebus - mirsiu, kiek keisis mano artimųjų gyvenimas.... juo lab, kad jau nemažai nuveikta, buvau ir esu laiminga, turiu daug planų, kuriuos jei pavyks įgyvendinti būsiu įgyvendinus. Tada kursiu naujus... Labai svarbi materialinė pusė, kai ji normoje tai ir depresija ne tokia baisi. Tad priežasčių jei daug visokių būna. Jas reikia spręsti. Kažkada labai pinigų trūko. Apribojom savo poreikius iki minimalių (1991-1997 m.). visą laiką taip būtų sunku, nors pokaruio mžmonės ne tokius sunkumus išgyveno...be deprsijų... Ribinės situacijos verčia kabintis į tai ką turi ir vetrybės tada kinta.
Vaistai slopina simptomus, o ne priežastį, + paplidomas krūvis kūnui. Gerai jai veikia, bet dažnai atsiranda pripratimas. Man, kai kažada paskyrė labai nepatiko, (rašiau jau buvo daug problemų su antrąja dukra, sveikata ir t. t.), juo labaiu psichologas pasakė, tavo atveju esu prieš vaistus, aš, manau, gali tvarkytis su savo problemomis pati, tai ir įsėdo ta mintis. Man, kai pasiūlo, visuomet atsisakau, o kam man jie?- Nuo raminamų aš praradau savo esmę, buvau kažkos nuramintas, be jokių emocijų žmogelis.
Nepatiko. Medinė. Bet čia kiekvienam kitaip, išsakom savo jausmus, patirtį, o renkatės patys, pagal save. Nėra nė vieno teisingo recepto, tik užuominos į juos. Jūsų situacija tik Jūsų ir sprendimus bei pagalbą sau turi rasti patys. Vaistai, žolelės, psihoterapija (net išpažintis ar pokalbiai su dvasininkais, kitais panšiose siutacijose atsidūrusiais ir jš jų išbridusiais), ar bet kokia kita maloni veikla. Šiandin žiūrėjau per TV MALAXOV +, nelabai mane ta laida žavi, bet patarimai buvo neblogi dėl nemigos, tai kai turėsiu laiko bandysiu apibendrint, o gal net ir išdėstyt tuos patarimus, ten nagrinėta artimų žmonių praradimų situcijos.